knygos apžvalga | K.C. Alexander „Nanoshock“ | SINless 2

Autoriai: K.C. Alexander
Pavadinimas: Nanoshock
Serija: SINless 2
Žanras: Kiberpankas; LGBTQ+

Įvertinimas: 5-5 | Goodreads

Pabaigiau K.C. Alexander SINless serijos (norėčiau) knygą, pavadinimu „Nanoshock“ (Nanošokas). Nuostabiai susuktas, grubus, purvinas ir nešvankus LGBTQ+ ir Kiberpanko žanro siužetas, su veikėjais, kurių jau pasiilgau.

Apie Knygą: Prieš kelis mėnesius Riko grįžo į gatves ir suprato, jog tapo persona non grata. Galvoje trūko bene trijų mėnesių prisiminimų, o ir dabar ją persekioja tik padrikos scenos, laboratorijos sienos, šokas, virsmas nekroteku* (necrotech). Ją pametė ne tik šeimą atstojusi komanda, bet ir technikos gydytojas. Tik, kad, viskas tuo nesibaigė. Kažkas merginai ant nugaros užlipdė taikinį ir tik laiko klausimas kol jo kaina perkops jos reputaciją. Kam, po velnių, taip labai reikia nusikratyti viena samdine? Būtent tai Riko ir pasiryžusi išsiaiškinti, pakeliui išvalyti savo gerą vardą ir gal būt, jei labai pasiseks, grįžti į savo buvusią komandą. Bet tam jai reikia sąjungininkų, čia ir dabar, informacijai iškapstyti ir bene mirtinos zonos...

Mano Nuomonė: Dinamiški ir labai žmogiški veikėjai, tame tarpe ir Riko. Kartais taip pasikliaujanti savo jėgomis, kad pamiršta sveiką protą, ar bet kokį protą, ir ima krėsti idiotiškus ir labai erzinančius dalykus. Kitą kartą, žiūrėk jau, išgyveno neišgyvenamą situaciją vien įžvalgos ir greito mąstymo dėka. Labai geras ir pats siužetas, greitas, įtemptas veiksmas, tada pristabdoma kokiai nors kitai scenai. Įdomus ir neįprastas pasaulis, pilnas šiurpių technologijų, gaujų ir bendruomenių, kur vietoj dušo veikėjai nusišvarina su radiacija ir panašiai. Puiki visą LGBTQ aprėpianti kiberpanko istorija.

Duodu 5/5. Ne, bet rimtai, ar bus trečia? Man labai reikia trečios.

* visų technologiškai patobulintų žmonių kraujyje yra nanobotai, kurie gydo organizmą ir patys save. Ėmus keisti kūną per greitai, nanobotai gali nuspręsti, kad „liga“ yra žmogiškoji mėsa ir imti viską ardyti, periminėti. Tokie žmonės virsta kiber-zombiais ir gali, per tuos pačius nanobotus, užkrėsti kitus.

INSTAGRAM

knygos apžvalga | Rafal Kosik "Cyberpunk 2077: No Coincidence"

Autoriai: Rafal Kosik
Pavadinimas: Cyberpunk 2077: No Coincidence
Serija: -
Žanras: Kiberpankas; Trileris
Psl.: 416
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Perskaičiau Rafal Kosik knygą "Cyberpunk 2077: No Coincidence" ir, deja, esu labai nusivylęs. Trūko, labai, labai trūko, turint galvoje kokia tai visata, ir koks tai žanras.

Apie Knygą: Grupelė gyvenimo nuskriaustų ir vis dar skriaudžiamų nepritapėlių, pastūmėtų šantažo, susiburia į nedidelę gaują apiplėšimui. Istorija sena, kaip laikas: mįslingas geradarys, paslaptinga dėžė su dar paslaptingesniu turiniu, pinigai, kurie išspręs visų problemas. Tik, jei jau skamba per gerai, tai turbūt ir yra - per gerai. Tos pačios dėžės nori bene pusė miesto ir yra pasiryžę pasitelkti viską, ką turi, kad ją gautų.

Mano Nuomonė: Sena gera formulė, nusibodus dar prieš CP77 žaidimo išleidimą, o dabar vėl ir vėl kartojama tiek šiame žanre, tiek ir būtent šioje visatoje. Linijinė istorija, kurią daugiau ar mažiau galima nuspėti su pirmais kiekvieno skyriaus sakiniais. Lengvai užmirštami veikėjai. Daug vietą pildančio pliurpimo apie nieką. Ir prastai perrašyti jau iš žaidimo pažįstami veikėjai. 

2/5, labai nuobodu ir labai gaila.

komikso apžvalga | Cyberpunk 2077: Trauma Team | 1-4

Trauma Team yra vienas mano mylimiausių CP77 pasaulio aspektų. O "Cyberpunk 2077: Trauma Team" labai puikiai parodo kodėl. Visas tas absurdiškas sveikatos, draudimų privatizavimas, kuris gali pasiekti tokį lygį... Komiksą parašė Cullen Bunn, iliustravo Miguel Valderrama ir Jason Wordie.

Apie Komiksą: Nadia vienintelė išgyveno misiją, kurioje žuvo visa jos komanda, įskaitant ir mylimą vaikiną, tikėjusį jų darbu. Ir tai netgi nebuvo vienas sunkiausių darbų... Tik kiberpsichas (cyberpsycho), pasamdytas atlikti darbo, kurį, na, atliko, nepaisydamas absoliučiai nieko. Kiberpsichas su platininiu draudimo planu privačiame biznyje, žinomame, kaip Traumų Komanda (Trauma Team), kuriai Nadia ir dirba. Platininis planas įpareigoja Traumų Komandą ten atsirasti vos klientas nusičiaudėja, tad nėra jokių abejonių, jog jie atvyks, kai klientas juos išsikvies, kaip labai brangų taksi iš žiaurios ir prieš jį labai rimtai nusiteikusios gaujos pastato. Klientas... Tokiu Nadijai pažystamu veidu, jog visą misijos laiką ją plėšo dvejonės.

Mano Nuomonė: Labai keista, veiksmo kupina istorija. Tikrai ne tokia žavi, kaip Cyberpunk 2077 su Trauma Team matomas veiksmas, bet lygiai tokia pat pribloškianti, kur į mirtiną kovą įsiveržia iki dantų ginkluoti žudikai, kaip samdiniai, kaip insurgentai, kurie, šiaip jau, yra medikai, atvykę ten išgelbėti kliento gyvybę. Labai geras parašymas, ir labai geri vaizdai.

Tikrai labai patiko. Gal ir ne pats geriausias šio žanro komiksas, kokį perskaitysite, jei pasiimsite, bet tikrai neblogai pristato kiberpanką, kur moralė irgi tėra prekė, o godumas ribų bene neturi.

Ego Noctis | Goodreads

knygos apžvalga | Rosa Montero "Tears in Rain" | Bruna Husky 1

Autoriai: Rosa Montero
Pavadinimas: Tears in Rain
Serija: Bruna Husky 1
Žanras: Kiberpankas; Trileris
Psl.: 31
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Koks šviežio oro gurkšnis. Perskaičiau Rosa Montero knygą "Tears in Rain", originaliai pavadintą Lagrimas En La Iluvia, pirmą knygą Bruna Husky serijoje. Tokia paprasta, bet nebloga kiberpankinė istorija.

Apie Knygą: Tarnais buvę androidai, replikantai, išsikovojo savo vietą visuomenėje. Bet išliko kitokiais, kitais. Keistos akys, netikri prisiminimai, vos keli metai gyvenimo, į kurį jie visi taip žūt-būtinai kabinasi... Tą ir taip įtemptą santykį su žmonija dar labiau į suirutę pastūmėjo keisti įvykiai, androidų programos klaida, juodosios rinkos kūrinys, netikri prisiminimai apie neturėtus gyvenimus. Po kurių, kai kurie, jeigu ne visi, jie išprotėja, persekiojami paranojiškų jausmų, melagingų prisiminimų apie poreikį saugotis, iki patys tampa pavojingais, iki patys ima žudyti.

Mano Nuomonė: Tikrai ne pats geriausias parašymas, o gal ir vertimas kaltas, net jeigu ir yra geras savo perteikiama žinute. Bet veikėjai parašyti neblogai, istorija irgi tokia visai nieko, net jeigu šiek tiek ištempta. Su aliuzija į Bėgančio Ašmenimis filmą. Pakankamai gerai susiskaitė, kad norėčiau paskaityti ir antrą knygą, tad pažiūrėsim, kaip ten toliau seksis Brunai Husky.

Nebloga. Tvirtas 4/5.

knygos apžvalga | Gerald Brandt "The Courier" | San Angeles 1

Autoriai: Gerald Brandt
Pavadinimas: The Courier
Serija: San Angeles 1
Žanras: Kiberpankas; Distopija
Psl.: 293
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Nežinau, kas leido Gerald Brandt sugadinti savo šiaip jau gerą istoriją "The Courier", bet juos tikrai reikėtų atleisti. 

Apie Knygą: Pasaulis priklauso korporacijoms. Gyvenamieji plotai, vanduo, netgi dangus, visi įmanomi resursai, įskaitant ir žmonių privatumą. Apeiti šią monopoliją padeda tik kurjeriai, vežiojantys žinutes, kartais tikras, kartais ne, vien tam, kad priešininkai sumėtytų pėdas. Viena iš kurjerių yra 16 metų Kris, kuriai tenka ta prasta korta gabenti tikrą pranešimą, kurio nori labai, labai blogi žmonės...

Mano Nuomonė: Puiki istorija, tamsi ir gan neįprasta, papasakota iš labai geros perspektyvos. Ir tada susimeta šita 16 metų panelė su 21 metų vyruku. Sorry, bet man tiesiog fantastiškai atgrasu tapo. Nieko ten rimto neįvyko, bet, nu, nežinau.

Nebloga istorija, viena tų, kur bėgi, sustoji, bėgi, sustoji, bet papasakota iš įdomios perspektyvos. Duosiu 2/5, nes koktu man apie paauglius mylinčius suaugusius žmones skaityt.

knygos apžvalga | Jon Richter "Auxiliary: London 2039"

Autoriai: Jon Richter
Pavadinimas: Auxiliary: London 2039
Serija: -
Žanras: Cyberpunk; Detektyvas
Psl.: 224
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads | Amazon | TCK

Leiskite man jums papasakoti apie vieną geriausių Cyberpunk / kiberpanko žanro knygą kokią šiemet skaičiau. Skaičiau jų nemažai, visgi tokie metai, daug kas labai laukiame Cyberpunk 2077, bet nei viena skaityta prieš Jon Richter "Auxiliary: London 2039" nebuvo verta didesnio dėmesio. Šią knygą man maloniai davė TCK, bene kantriausia kompanija, su kuria teko bendradarbiauti. Ir man tik liūdna, kad čia - ne serija.

Apie Knygą: Netolima ateitis Londone, bene viskas čia tvarkoma ar valdoma Dirbtinio Intelekto trumpai žinomo, kaip TIM. Jums tereikia užsidėti specialius akinius ir TIM viskuo pasirūpins. Šioje ateityje žmonėms nebūtina dirbti, jie gauna bazines įplaukas. Šioje ateityje jiems draudžiama vairuoti, mat TIM supratimu, tai pernelyg pavojinga, o ir šiaip, DI daugybę kartų efektyvesnis... Šioje ateityje į policiją skambina isteriškas vyriškis ir aiškina, kad jo ranka nužudė jo mylimąją. Ten prisistatęs detektyvas Dremleris randa vyriškį tebespaudžiantį merginos galvą į sieną savo robotine ranka, kurią dabar bandoma nupjauti. Visa elektronika šioje ateityje yra valdoma TIM, kuris, tarsi omnipresent dievas, yra nenuhakinamas. Mat jeigu dievą būtų galima nuhakinti...

TIM suinteresuotas greitai ir tyliai išspręsti šią iškilusią problemą ir tai įvykdyti gali tik Carl Dremmler, depresijos ir alkoholizmo kankinamas, bet savo darbo specialistas, klasikinis noir detektyvas ilgu paltu. 

Mano Nuomonė: Toks tarsi šaltas, mašinine alyva išteptas tinklas į kurį vis giliau pinasi ir protagonistas ir skaitytojas. Ir tada, kažkur ties viduriu, kai jau atrodo ima aiškėti, gal net saulė matosi - pajunti, kad padai svyla, nes kažkas tą alyvą uždegė. Labai tamsi ir baisi istorija, niekad tokios neskaičiau, ypač kiberpanko žanre. Nuostabus kratinys tokių gan gerai pažystamų vaizdinių, pervadintų, perkurtų ir sudarančių labai gerą, nors ir siaubingą vaizdą: sienomis lipantys robotai žudikai, depresyvus, girtas funkcionavimas per miglą, viską išblaivanti baimė, brutaliai nužudytos aukos ir tiesiog apgailėtinos mirtys. Nuo negyvų kūnų, kurių protai tebėra pajungti į VR, alternatyvų pasaulį, čia vadinamą AltWorld, su šio žanro klasikoje gerai žinomu atsibudimo efektu (kai pilnai esi kitu žmogumi dėl nuotykio į kurį leidaisi per savo VR); iki viską sutriuškinančios pabaigos.

Džiaugiuosi radęs kažką tokio. Po metų CP77 laukimo (kurį, kaip suprantu iš autoriaus žodžio, Jon Richter irgi mielai žais) ir dar daugiau metų kiberpanko žanro nagrinėjimo, čia buvo toks geras perliukas, sudėliotas bene iš geriausių, baisiausių jo dalių. 5/5, blemba kaip gaila, kad ne serija.

knygos apžvalga | Richard K. Morgan "Woken Furies" | Altered Carbon 3

Autoriai: Richard K. Morgan
Pavadinimas: Woken Furies
Serija: Takeshi Kovacs 3
Žanras: Kiberpankas; Mokslinė Fantastika
Psl.: 464
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ilgos knygos retai išlaiko įtampą nuo pradžios iki galo. Daug dažniau jose tiesiog pilna šalutinių istorijų, kurios menkai, jei iš viso, prisideda prie pagrindinės istorijos gijos. Arba jos tiesiog pilnos ilgų kelionių be jokių konkrečių įvykių, tikslo, veiksmų prasmės. Pastarasis variantas dažniausiai maskuojamas, kaip pasaulio ar asmenybės statymas, kūrimas. Bet iš tiesų, dažniausiai, net jei ne visada, tai tėra tuščių žodžių kratinys, kurį išėmus - knygos istorija ne tik kad nesuprastėtų, bet greičiausiai ir pagerėtų. Lygiai, kaip ir visas šitas tekstas, kurį ką tik kantriai perskaitėte. Taigi. Baigiau Altered Carbon, tą Takeshi Kovacs trilogiją, su Richard K. Morgan knyga "Woken Furies". Ir ji buvo lygiomis dalimis gera ir bloga.

Apie Knygą: Harlano pasaulis, namai. Nenuspėjamų vandenynų kraštas su mirtinu dangumi, užpildytu orbitalėmis, Marsiečių čia paliktu reliktu, kuris ugnimi iš dangaus, vadinama Angelų Ugnimi, sunaikiną bet kokią per aukštai į atmosferą pakilusią techniką, bent kiek pranašesnę už sraigtasparnį. Ir jei šių pavojų jums neužtenka, tai tuos žemės lopinėlius, kurie čia visgi yra, valdo Pirmosios Šeimos, Jakudzos, korporacijos, senos, iškrypusios religijos, pasiruošusios jums priminti, kokie esate nusidėjėliai ir taip toliau. Ir čia Takeshis pradeda savo paskutinę kovą ir kelionę, su senais draugais, priešais, draugais kurie iš tiesų yra priešai ir priešais, kurie slapčiomis nori padėti...

Mano Nuomonė: Priklausomai nuo jūsų asmeninės perspektyvos ir gal būt nuotaikos, ši kiberpanko su noir vaibu knyga jums bus arba pati geriausia iš visų - pilna veiksmo, vingių, sekso, ryškių spalvų, nenuspėjamumo; arba pati blogiausia - pilna bereikalingų detalių, bereikalingo veiksmo, įvykių kurie nieko neprideda pačiai istorijai, pranašumo jausmo, bene Dievo komplekso ir axe dezodoranto skonio pseudo-filosofijos iš ne savo kūnuose gyvenančių senių, kurie matė jau per daug.

Džiaugiuosi, kad perskaičiau šią trilogiją. Bendrai imant, ji yra verta dėmesio, tad duodu 3/5 šiai ir kokius 4/5 visai serijai.

[IG]

knygos apžvalga | Richard K. Morgan "Broken Angels" | Takeshi Kovacs 2

Autoriai: Richard K. Morgan
Pavadinimas: Broken Angels
Serija: Takeshi Kovacs 2
Žanras: Mokslinė Fantastika, Kiberpankas
Psl.: 366
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Su antra Richard K. Morgan serijos "Takeshi Kovacs" (Altered Carbon) knyga "Broken Angels" - nutolstam nuo serialo. Istorija išlieka nebloga, bet seka kitokią giją.

Apie Knygą: Tolimoje planetoje kažkas aptiko marsiečių laivą. Visiems būtų smalsu jį bent pamatyti. Kai kuriems norėtųsi jį turėti. Ypač, kai paaiškėja, jog tai - kovinis kosminis laivas. Karo niokojamose teritorijose jis galėtų lemti persvarą. Tad Takeshis, naujame kūne, parsisamdęs, kaip karys-apsauginis, keliauja į ekspediciją tyrinėti to laivo, kurį supa daugiau mitų, baimių, prietarų, mįslių ir klausimų, nei jo Envojaus intuicija geba išnarplioti.

Mano Nuomonė: Daugiau nei visa pirmoji knygos pusė - sunkokas ir lėtas darbas, su baisiu veiksmo ar kažkokios bent istorijos trūkumu. Ko pasekoje vos nepraleidau svarbių detalių. Bet, kai jau pavyksta kažkaip ten prisitaikyt ir prisikast iki istorijos, ji tikrai labai įdomi. Painios paslaptys, daug klausimų keliančios scenos, palikti marsiečių artefaktai, klausimai kodėl visa tai buvo palikta, bei vis augantis jausmas, jog gresia absoliučiai mirtinas pavojus. Jei ne poreikis ilgai iki viso to kastis per keistas filosofijas, prastus bandymus kietai pasirodyti, bei fiksacijas į vyrų hormonus, knyga būtų buvusi net labai gera.

Jei esat pasiruošę padirbėti - knyga bus verta dėmesio. Duodu 3/5, nes tikrai būčiau apsiėjęs be dicksaber'ių ir ego booster'ių.

knygos apžvalga | William Gibson "Zero History" | Blue Ant 3

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Zero History
Serija:: Blue Ant 3
Žanras: Trileris, Kiberpankas
Psl.: 404
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Pabaigiau William Gibson trilogiją Blue Ant su knyga "Zero History". Kiberpankas niekad nebuvo lengvas žanras, bet čia... Nežinau, ar kažko nesupratau, ar čia tikrai tik tiek.

Apie Knygą: Herojai, jų istorijos, jų talentai, ima artėti vienas prie kito traukiami Hubertus Bigend gravitacinio lauko. Paslaptingasis vyriškis tiesiog virpa iš nekantrumo - panašu jog kažkur po jo nosimi esama jo verto konkurento, kuris gali jam iš po tos pačios nosies nušvilpti karinės uniformos užsakymą. Tad, surinkęs savo geriausius pakalikus, tuos kuriuos vienaip ar kitaip gebėjo papirkti, paleidžia juos po pasaulį, kad surastų, kas gi čia tas gudrutis. Bet, kaip rasti tą, kas nenori būti rastas ir yra pilnai pasiruošęs visiems Blue Ant triukams?...

Mano Nuomonė: Dialogai nei kiek nepagerėjo. Vienas herojus pila žodinę tiradą, kitas, kad imituoti dialogą, paklausia vieno žodžio klausimų, kad tas pirmas galėtų toliau berti tiradą. Beveik visa knyga sukasi apie šalutinius vidinius monologus, kurie lyg iš šlapių šiaudų turi mums pastatyti veikėjo stelą, šalutinius įvykius, tolimus draugus, kurie pasirodo veiksme, bet nieko į jį neprideda, ir tokius mažus lašelius tos tikrosios minties. O kas liko tai taip tiesiog ir teškia gale, viską iš karto. Knyga sunki. Ją sunku skaityti, sunku nepamesti gijos. Bet iš esmės tai juk, kaip ir nėra blogas dalykas... Blogai yra tai, kad lyg ir girdi istorijos dūšią, kažkur ten vaitojant, bet jos čia tiesiog nėra.

Nežinau. 2/5, gal aš kažko nesupratau, gal adhd pakišo koją, gal ją reik kažkaip kitaip skaityti. Bet darbas, kurį įdedi į knygą, kaip skaitytojas - man tiesiog neatsipirko.

knygos apžvalga | William Gibson "Spook Country" | Blue Ant 2

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Spook Country
Serija: Blue Ant 2
Žanras: Kiberpankas; Grožinė
Psl.: 371
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Perskaičiau William Gibson knygą "Spook Country", antrą jo kiberpanko žanro trilogijoje Blue Ant, ir tiesą pasakius, nežinau nė ką apie ją dabar manau.

Apie Knygą: Buvusi roko grupės narė, dabar žurnalistė, pasiunčiama dar neegzistuojančio ir savo galimą egzistenciją slepiančio žurnalo patyrinėti keistuolio menininko, su jo neįprastu menu. Tik, čia ne tas virtualus menas svarbus, o žmogus, kurį tas menininkas pažįsta, žmogus, kuris galimai žino kur yra mitinis konteineris, mėtomas iš vieno laivo į kitą, apie kurio egzistenciją niekas nežino ir kuris bene priklauso kažkam, kas gali sau leisti papirkti tiek piratus, tiek ir teisėsaugą, kad viskas taip ir liktų.

Mano Nuomonė: Knyga seka tris protagonistus, iš kurių vieno paskirties taip ir nesupratau. Tiesiog vyrukas, pripratęs prie receptinių vaistų nuo nerimo, tampomas aplink kito vyriškio kuris bent jau teigia, kad yra iš teisėsaugos. Ir tas menininkas, bei jo menas, greit tampa bereikalingu skuduru, kuris maišosi po kojomis. Istorija vyksta, herojai kažką veikia, kažkur važiuoja, sėdi restorane ir detaliai apmąsto bereikalingus dalykus.

Knyga kažkaip keistai lėtai stūmėsi. Tarsi autorius būtų tyčia bandęs užmaskuoti istorijos esmę, viskas skaitosi lyg per kokią marlę su išdurtom skylėm, pro kurias lyg ir pamatai kokį intensyvų epizodą. Duodu 2/5, nes nežinau, ką čia perskaičiau.

knygos apžvalga | Richard K. Morgan "Altered Carbon" | Takeshi Kovacs 1

Autoriai: Richard K. Morgan
Pavadinimas: Altered Carbon
Serija: Takeshi Kovacs 1
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kiberpankas
Psl.: 526
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Pažiūrėjau abu Altered Carbon serialo sezonus ir tą animuotą filmą. Viskas patiko, tai sumečiau gal gi verta ir knygas paskaityti. Suskaičiau tad Richard K. Morgan pirmą Takeshi Kovacs serijos knygą "Altered Carbon" ir taip visai neblogai gavos.

Apie Knygą: Takešis Kovač yra bene paskutinis Envojus - karys treniruotas, suformuotas prisitaikyti bet kokioje planetoje, bet kokioje kultūroje, sugerti informaciją, susilieti su aplinka ir t.t. Kažkada jau vien jų vardas varė baimę. Dabar gi... Dabar gi juos dažniau pamena, kaip mitą. O tie kurie pamena šią karių kastą, greičiausia siekia jų dėmesio norėdami tais legendiniais sugebėjimais pasinaudoti savo tikslais. Taip nutiko ir Takešiui, pažadintam iš bekūnio miego, įkištam į vieno turtingiausio ir galingiausio Žemės planetos atstovo išnuomotą kitą, ir pasiųsto tirti to paties asmens žmogžudystę. Toks tas dvidešimt penktas amžius. Gali pasamdyti seniai mirusį, ir ne kartą mirusį karį iš išnykusios kastos, kad surastų tau tavo žudiką.

Mano Nuomonė: Serialas ir knyga daugiau ar mažiau pasakoja tą pačią istoriją, plačiau vienur, siauriau kitur, tai turėkit tai omeny, kai/jei spręsit, ką imti pirmą. Pati knyga tikrai įdomi, viskas labai gerai aprašyta, detaliai, bet neįkyriai. Atrodo, veiksmas žemėje, o beveik jauti tą kultūrinį šoką, kurio nejaučia Takešis. Vietomis, tiesa, ta istorija vis kažkur nuvingiuodavo, o ir vardai nebuvo tokie, kad lengvai atsiminčiau, tai gal ir liko dėmių mano bendram supratime, bet pagrindinę istoriją suvokti buvo kur kas lengviau ir skaityti kur kas įdomiau, nei žiūrėti seriale - kovos, susišaudymai, nuolatinis žmogaus gyvybės kainos svėrimas, paremtas idėja, jog kiekvienas gali turėti savo "stack" kopiją ir tiesiog gauti kitą kūną. Jei jį įperka, žinoma.

Įdomi knyga, verta paskaityti, jei tarkim žiūrėjot serialą ir patiko, bei esat ne prieš skaityti knygas, kurių bendrą istoriją jau, kaip ir žinot. Duodu labai stiprų 4/5, atmetant tašką už niekur nevedusius istorijos nuvairavimus.

knygos apžvalga | William Gibson "Pattern Recognition" | Blue Ant 1

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Pattern Recognition
Serija: Blue Ant 1
Žanras: Kiberpankas; Mokslinė Fantastika
Psl.: 367
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Žinot, kaip Murakamio knygos - unikalios ir beveik pačios sau - žanras? Kai net gali pasakyti, jog norėtum paskaityti ką nors Murakamiško? Tai va, atrodo ir William Gibson yra pats sau žanras. Pasiėmiau paskaityti jo Blue Ant trilogiją, pradedant knyga "Pattern Recognition" ir... Esu tiesiog be žodžių.

Apie Knygą: Keisės (Cayce) gyvenimas, įprastais standartais vertinamas, ir taip jau nebuvo labai paprastas. Bet jos privatų, užslėptą, savo anonimiškumą saugančių žmonių pilną interneto kampelį išjudina keisti šen ir ten vis pasirodantys filmo gabaliukai, atrodytų priklausantys didesnei vizijai. Niekas nežino, kas juos kuria, iš kur jie, bei ką jais bandoma pasakyti. Bet visi nori sužinoti. Keisės laimei ar nelaimei, Blue Ant, paslaptinga kompanija su ištekliais tokias paieškas apmokėti, pasirenka būtent ją imtis paieškų. Ir nuo čia jos gyvenimas virsta tikru šnipų trileriu.

Mano Nuomonė: Tikrai labai keista istorija. Lyg išsapnuotos idėjos, sukarpytos ne itin lygiais gabaliukais, kuriuos neaiškia tvarka beria knygos herojams, o tuo pačiu ir mums, kas juos lyg kokias skruzdes visus išjudina su noru žinoti kaip, kas, iš kur. Visa tai dar labiau kursto visokios sąmokslo teorijos ir bene antgamtinės idėjos, artėjančios prie tos vienos: ar tai kuriama žmogaus, ar skaitmeninio intelekto?

Pati knyga, lyginant su tarkim Neuromancer, skaitėsi lengviau, bet pamesti kur ką skaitei vis tiek per lengva, tai reikia atidžiai sekti, kad mintimis nenuklyst, nes čia žiūrėk jau ir nebežinai, kas vyksta. Herojai irgi gal kiek per plokšti, lėkšti, trūko dimensijų. Bet istorija užkabino ir tikrai skaitysiu toliau. Šiai duodu solidų 4/5.

Philip K. Dick - Ar Androidai Sapnuoja Elektrines Avis?

Techniškai, čia mano antras šios knygos skaitymas. Bet realybėje, tai skaičiau, kaip pirmą. Mat Philip K. Dick knygą "Ar Androidai Sapnuoja Elektrines Avis?" (Do Androids Dream Electric Sheep?; Blade Runner 1; ISBN 0345404475; 244p.; Goodreads) skaičiau prieš daugiau metų, nei noriu prisiminti, tais laikais, kai galvų medžiotojo profesija man atrodė labai reali, ir labai pageidautina. Dabar gi taip skaniai susiskaitė, kad net nustebau. Negerai, kad mokslinė fantastika pas mane turi tokią jaukią mylimą vietelę dūšioj, o aš jos tiek mažai skaitau.

Rick Decard - galvų medžiotojas, su leidimu žudyti, žinoma. Jo darbas yra testuoti įtartinus individus ir jei jie to testo neišlaiko - juos sunaikinti, bet kokia kaina, sustojant tik tuo atveju, jei grėsmė iškyla gyviems žmonėms. Nes Dekardas medžioja androidus, kurie apsimeta žmonėmis. Šie androidai tyčia daromi kuo labiau panašesni į žmones. Jie tarnauja Marse, kolonijoje, į kurią žmonės pasitraukė, kai Žemę apglėbė radioaktyvios dulkės ir išžudė gerą dalį gyvybės. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių tie androidai nenorėjo likti Marse, ir iš jo spruko, kaip galėdami, t.y. - net jei tekdavo prasižudyti sau kelią. Būtent dėl to jie ir yra tokie pavojingi: androidas, kad ir koks žmogiškas, neturi empatijos, ir to pasekoje nejaus širdgėlos, jei teks nužudyti žmogų, kad galėtų užimti jo vietą darbe, gyvenime, visuomenėje.

Viena grupė tokių androidų susikūrė sau ištisą uždarą ratą, kuriame tvarkingai ir atsargiai gyvena, kaip žmonės. Dekardui juos atradus prasideda baisi medžioklė, pražudžiusi jį apmokiusį agentą. Dar blogiau, spaudimas sunaikinti androidus kyla ne tik iš noro išgyventi, bei darbdavio, bet ir kitos, partnerių firmos, kurie jam į pagalba atsiunčia, taip, ne ką kitą, kaip pačią moderniausią įmanomą androidę, tokią žmogišką, jog Dekardas ima abejoti jų empatijos stoka. Kas nepultų žudyti, jei tai būtų vienintelis būdas išgyventi?

Nežinau, ar ši knyga panaši į dabar išleistą filmą, nes net senasis taip, na, gan laisvai paremtas bendra istorija. Jei mėgstat cyberpunk, tai čia tikrai būtinas skaitinys jūsų sąraše, juoba, kad knyga labai lengva skaityti ir suprasti. Iš manęs žinoma 10/10, kitaip būti negali. Tiems kam įdomu, kodėl čia techniškai pirma knyga - toliau knygos rašytos nebe šio autoriaus, tad tiesą pasakius aš nelabai noriu jas skaityti. Gal kada nors.

William Gibson - Neuromancer [#1]

  Cyberpunk (kiberpankas) žanras man patiko nuo pat pirmo susidūrimo su juo. Žemiau įdėjau video vienos savo mėgiamiausių YouTube'rių, kur ji ne tik paaiškina kas tas cyberpunk, bet ir nurodo, kuo šis žanras toks patrauklus tokiems žmonėms kaip aš. Žodžiu, turbūt ir knygų klube nieks per daug nenustebo, kai savo eilei pasiūliau vieną įtakingiausių (ir vieną iš pirmųjų) šio žanro knygą, pirmą iš William Gibson trilogijos "Sprawl" istoriją "Neuromancer" (ISBN 04415695995; 271p., Goodreads).

"Wintermute was a simple cube of white light, that very simplicity suggesting extreme complexity." 102p.

  Case (Keisas) yra vienas tų vadinamųjų Kaubojų. Tai tam tikri žmonės, gebantys pasijungti į kibererdvę taip, kaip tai matėme tik Matricoje ar Ghost in the Shell, kur jie tampa tiesiog nepakeičiamais, visiškai naujo lygio ir tipo hakeriais. Jis nebuvo pernelyg talentingas, bet savo darbą pasiutusiai mėgo ir mylėjo. Taip, būtuoju laiku. Vieną dieną jis padarė klaidą, kurios žadėjo sau niekada nepadaryti - apvogė savo bosą. Tiksliau, nuslėpė dalį prašytos informacijos, tikėdamasis ją parduoti pats. Deja, jie tai sužinojo ir taip sudirbo jo nervų sistemą, kad vaikinui belieka sapnuoti matricą. Pasijungti jis nebegali. Ir net amžinos nakties mieste, Sprawl, giliausiame juodajame biznyje nėra žinančių, kaip jam padėti. To pasekoje Keisas žudo už pinigus ir, prireikus, informaciją išgauna jos kietojoje formoje - RAM'ais, hard'ais ir panašiai.
  Vieną naktį Keisas susivokia spoksąs į savo žvaigždes, kuriose gal būt įrašytas jo likimas. Bėda ta, kad tos žvaigždės iš šalto spindinčio chromo - šurikenai (svaidomos žvaigždės). Ir gal būt jis pareiškė norą toms ant nematomo siūlo kabančioms žvaigždėms, mat viskas ėmė keistis, greitai ir bent jau dalinai - į gerą. Kažkur ten, kiber-platybėse, AI (Artificial Inteligence - dirbtinis intelektas), iš visų įmanomų kaubojų pasirinko būtent tą, sugadintą, Keisą. Kodėl? Na, tai jau labai sudėtinga ir tenka vos ne iki pat knygos galo dasikasti, iki ima kas aiškėti. Bet svarbu ne tai. Svarbu tik kad jis ar TAI, yra pasiruošęs Keisą pataisyti, kad tik šis vėl prisijungtų...
  Patiko man ta idėja, kad reikia AI, tarsi kiberpasaulio vietinio gyventojo (cyberspace native), kad sutaisytų žmogaus nervų sistemą būtent ten, kur ji gali susijungti su kiberpasauliu. Patiko ir veiksmas, kuriame pasisėdėjimų buvo net per mažai, veiksmas vyko greitai ir keitėsi nuolatos. Dar labiau patiko įvykių atsiskleidimas, po lapelį, po lapelį, iki galiausiai pasiekėm centrą ir viskas nušvito. Bet. Pripažįstu, jog buvo vietų, kurių nesupratau. Buvo ir vietų, kur skaityti buvo be galo sunku. Ir vis vien, manau knyga nusipelnė stipraus 9/10, jau vien tuo paskutiniu skyriumi. Tikiuosi, kad Keisas jį (ar, vėlgi, TAI) dar sutiks.


  Jei Cyberpunk žanras jums irgi naujas, rekomeduoju šį įrašą, vienos iš knygų klubo narės: P.S. I Love Books - Neuromancer. Gal padės apsispręsti ar norit skaityt, ar ieškosit ko nors kito, gal paprastesnio, ar lėtesnio.
  

Robert Sheckley - Korporacija "Nemirtingumas"

  Keista, kaip steampunk tapo tokiu solidžiu žanru, o štai cyberpunk pateikiamas kaip sub-žanras, jei iš viso paminimas. Robert Sheckley knygą "Korporacija Nemirtingumas" (Immortality, inc. ISBN 9986-486-13-0; 223p.) ėmiau kaip sci-fi, mokslinę fantastiką, kurios mano smegeninė išsiilgsta, kaip ir mokslinės literatūros. O čia pasirodo kur kas geriau! Kiberpankas. Cyberpunk.
 
  "- Supraskite, misteri Bleinai, kad žmogus - tai ne jo kūnas, nes kūną jis gauna atsitiktinai. Žmogus - tai ne jo gyvenimo būdas, nes jis dažnai sąlygojamas būtinybės. Ir ne talentai, kurie būna įgimti arba išsivysto ankstyvoje vaikystėje priklausomai nuo aplinkos, kurioje žmogus auga. Ir ne ligos, kurioms jis gali turėti įgimtą polinkį, ir ne aplinka jį formuluojanti." 191p. Vert. Živilė Samėnaitė (vertimas labai geras)

  Istorija prasideda 1959-aisiais ir, atrodo, būtent šiais metais ši knyga išleista pirmą kartą. Tomas Bleinas važiuoja iš darbo, apie 75 mylių per valandą greičiu, tiesiog pasibaisėtinai greitai tų laikų automobiliams. Ir, žinoma, kadangi tai tik knygos pradžia, o veikėjas kažkoks atbukęs ir tarsi apdujęs - atsisako jo automobilio vairas ir jis rėžiasi į kitą automobilį, spėjęs, kaip Stiklo Karoliukų knygos veikėjas, pamanyti, jog tai gal ir visai įdomu būtų patirti, tą mirtį, tik gaila - tokia nuobodi! Avarija, mat. Bėda ta, kad tuoj po šito jis pabunda, apsuptas gydytojų, žurnalistų ir neaiškių aparatų. Jis filmuojamas, klausinėjamas ir galiausia vos ne išspiriamas iš ligoninės, kaip nebereikalinga istorija iš žurnalo. Galvoje žinios tik tokios: dabar 2110, mes jus atgaivinome išplėšę iš laiko ir perkėlėme jus į kūną-nešėją (savižudį, kuris už galimybę gyventi po mirties, sutiko atiduoti savo jauną kūną kitai "sielai"). Gatvėje stovi savižudžių būdelės, pavojingi tipai verbuoja siūlydami "transplantą", preparatą, kuris laikinai tavo sąmonę perkelia į kito žmogaus, kad savo kailiu patirtum ką reiškia būti talentingu muzikantu, juodadarbiu fermeriu, Naktine Plaštake, ar dar kuo. Čia turčiai samdo medžiotojus, kad juos sumedžiotų ir užmuštų, mat nori mirti smagiai, su trenksmu ir, kaip jie sako, laiku. Čia - moksliškai įrodytas Pomirtinis Gyvenimas, į kurį patekti gali kiekvienas, kuris stengiasi lavinti sąmonę, arba kuris susimoka didžiulius pinigus, kad tą jo sąmonę apsaugotų. Arba tiesiog - laimės kūdikis. Kas ten deja nėra žinoma, tačiau tai vis viena atima daugelio mirties baimę, juk netenki tik šio nuobodaus kūno ir šio nuobodaus pasaulio. Tik va, ką daryti žmogui iš 59-ųjų, kuriam čia ne tik nenuobodu, bet dar ir baisu. Juoba, kad iš "nereikalingos istorijos", jis staiga tapo rakštim sėdimojoj...
  Įdomi knyga. Tokio labai kažko lyg ir nevyksta, stebim žmogaus bandymą prisitaikyt ir kai jau atrodo - va, dabar bus gerai - viskas ima komplikuotis. O dar tie Zombiai, tos sąmonės, kurios įlindo į mirusį kūną, vienas jų vis persekioja Bleiną, nors ir nekenkia, bet ei, juk vis vien nemalonu... Žodžiu, smagiai praleidau laiką, duodu stiprų 9/10, neblogas toks apsirikimas buvo...

Vladimir Sorokin - Opričniko Diena

  Žiū, kiberpanko (cyberpunk) yra dvi rūšys. Tamsi-šalta-filosofinė ir keiksiuos-bei-šokiruosiu. Vladimir Sorokin knyga "Opričniko diena" (Den Pričnika; "Kitos Knygos" 2008; ISBN 978-9955-640-51-6; 183p.) labai stengėsi patekti į antrąją kategoriją. Tiesa, oficialiai nieks nesako, jog tai - saiberpankas, oficialiai tai tik politinė satyra, bet aplinka byloja pati už save, ta grubiai nutepliota ateitis, naujai traktuojami seni ritualai ir kiti cyberpunk požymiai nepraslys pro akis.
  Neabejoju, kad vienoj ar kitoj vietoj šia knyga pasibjaurės kiekvienas. Ką jau pirmi lapai pašiurpins, kur orpičnikų komanda gauna įsakymą išvežt vyrą, vaikus atiduot į globos namus, o šeimos moterį - išprievartauti. Jei ne tai, tai keisti jų fetišai. O jei ir ne tai, tai perrašytas gabaliukas "Nusikaltimo ir bausmės". Na o jei dar ir ne tai, tai gal bent gale įvykstanti orpičnikų orgija. Nė nežinau, daug velniavos čia buvo, kiekvienam žmonių sluoksniui po truputį. O esmė knygos labai paprasta - viskas vyksta vieną dieną, pradedam rytu, baigiam gilia naktim. Opričnikas Komiaga dirba Tėveliui, o tas savo ruožtu atsako tik Valdovui. Jų darbas - palaikyt tam tikrą tarką, bet ne taip, kaip policijos tvarka. Šie vyrukai ir reketu užsiima, ir visokias virveles tampo - tą suimt, tą paleist, to bylą "pamest". Kai reikia vykdyt egzekuciją - skambinama jiems. Kai reikia be klausimų didžiausią ir gerbiamiausią poną užbadyt - vėlgi, jiems. Galvažudžiai, kaip juos Valdovo žmona pavadino. Taip ir sekam paskui Komiagą visur, o jis plačiai pasakoja ir vis priduria - ir dėkui dievui, kad taip, o ne kitaip. Čia jį siunčia apmokyt naujokų, čia jau liepia skubiai į Kelią riedėt, kur kažkoks pasienis ir pro jį riedantys karavanai, atsisakinėjantys susimokėt, tai reikia ištempt, kol jų kiniška viza baigsis ir teks draustis rusiškai. Čia jau jis su naujokais susimauna ir vos kailį išneša. O kur dar apsilankymas pas būrėją, keisti narkotikai žuvelių formoje, ir atsiskaitymai su Valdovu, jo žentu, jo žmona. Iki parsivelka namo jau praktiškai be sąmonės likęs, o skaitytojas visiškai pasimetęs dėl to, ką perskaitė.
  Tiem, kam su satyra viskas gerai, turbūt sugebės perskaityt per porą valandų ir tik gūžtelės pečiais. Kas su satyra pažįstami tik kokio Gargantiua dėka - gali ir pasibaisėt. Kitiem, kaip ir man, toks požiūris į pasaulio ateitį - nei šilta, nei šalta. Todėl duosiu 8/10, skaitėsi lengvai, nors sunku supaisyt tai kas ten po galais dėjosi, juk visgi tik viena diena praėjo, o atrodė lyg trys...