Kevin Kwan - Rich People Problems | Turtingų Žmonių Problemos 3

Oi, jau seniai, šeimyna, aš taip labai nebuvau susimovęs. Perskaičiau trečią knygą ir, šiame goodreads amžiuje, nė neįtariau, kad yra dar dvi prieš šią Kevin Kwan "Rich People Problems" (Turtingų Žmonių Problemos; Crazy Rich Asians 3; Pakvaišę Turtingi Aziečiai 3; ISBN 0385542232; 398p.; Goodreads). Knyga buvo nebloga, gan juokinga, ne tiek, kad galėčiau pasakyti, jog va, patiko, smagu turėti, bet pakankamai, kad norėčiau paskaityti ir tas kitas dvi.

Shang-Young klanas - didelė ir plačiai išsibarsčiusi šeimyna turtingų ekscentrikų. Vieni daugiau turtingi, kiti daugiau ekscentrikai. Vieni vedė ar ištekėjo pagal statusą, ir dabar vadinasi keisčiausiais, juokingiausiais ir absurdiškiausiais titulais. Kiti vedė ar tekėjo iš meilės. Ir nors pastarieji - irgi laimingi, jų vaikai, senolės Su Yi anūkai, dažnai nėra labai patenkinti būti virtualiu niekuo Singapūro grietinėlėje. Vardas čia reiškia ne mažiau nei pinigai. Ir žinoma, esama ir tokių, kurie tiesiog atkrito nuo šeimos. Ar tai dėl meilės, kuriai buvo prieštarauta, ar dėl kokių nors kitokių nesusipratimų. Bet atėjo metas jiems visiems pridangstyti tuos karo kirvius: senoji Su Yi, po infarkto - nebeatgauna sveikatos. Ji - miršta. Ir tai gali būti paskutinė proga senolei prisigerinti ir gal būt patekti į jos palikimą...

Su Yi, po tokios sveikatą atėmusios nesėkmės nusprendė pagaliau sutvarkyti savo gyvenime akis badžiusius dalykus. Už šeimos nugaros, visų tų mylinčių ar/ir godžių vaikų bei anūkų, ji rezga įvairius planus: vienus reikia palaiminti ir palinkėti sėkmės, kitų reikia atsiprašyti ir priminti, jog močiutė juos myli, na, o tretiems, palikti ką nors daug pasakančio savo palikime. Kažkam reikia patikėti ir paslaptis, kurių senolė turi labai apsčiai. Godesni šeimos nariai juk nė nepastebės, jiems terūpi, kad močiutė negertų vandens iš čiaupo plastikiniame puodelyje (čia būtinai reikia krištolo taurių ir geriausio vandens, atsiųsdinto iš galai žino kur). O mylintys, na, čia jie ir yra svarbiausi. Laimei, tarnai - jai ištikimi. Juk ir jų likimas - senolės rankose, tad padės jie viskuo, kuo tik galės. Metas Su Yi padaryti tvarką ir priversti juos visus susitaikyti.

Nors bendra istorija nėra nei ypatinga, nei iš tiesų - gera, buvo gan linksma skaityti. Pavydo scenos, kodėl dukrai paliekama bilijonu daugiau, nei žmonai. Sabotažas, kai negali gauti tokios pačios suknelės, kokią turės varžovė. Turtingi Singapūro blogeriai, pusiau balti vaikai, baimė, kad kas nors sužinos apie nepriteklius ir taip toliau. Galiu duoti kokius, na, 3/5, bet, kaip ir minėjau, paskaitysiu dar kada ir kitas dvi knygas.

Roald Dahl - Dėdulė Osvaldas

Dar viena knygų klubo knyga. Neseniai skaičiau šio autoriaus Čarlį ir Šokolado Fabriką, ko pasekoje, ar dėl žinomo autoriaus, ar kažkokio kito veiksnio, draugė prisiminė kažkada skaičiusi labai juokingą knygą. Po trumpų paieškų ta knyga paaiškėjo esanti Roald Dahl kūrinys suaugusiems "Dėdulė Osvaldas" (My Uncle Oswald; ISBN 0241955769; 205p.; Goodreads),

Istorija istorijoje. Kartais su istorija šalia. Kažkas mums pasakoja apie savo dėdę Osvaldą per jo paties memuarus. Šį kartą, mat, kaip supratau, esama ir kitų šios serijos knygų, jis mums nori papasakoti apie tai, kaip tapo multimilijonieriumi per malonumus, dėl malonumų.

Tai trumpoka knyga apie tai, kaip seksas ir jo produktai gali sukrauti kalnus pinigų. Kartą išgirdęs apie kažkokį ten Sudano Vabalą (skaičiau angliškai, ten jis vadintas "Blister Beetle" - pūslių vabalu), jis surizikuoja viskuo, kad jį surastų. Anot tų, iš kurių jis to sutrinto vabalo gavo, to, ką galima pasemti adatos galvute - užtenka vienai dozei, kuri žmogų užvarys siena nuo užsiliepsnojusio geismo. Greit susukęs istoriją apie neegzistuojantį mokslininką, kuris net būdamas fikcinis turi daugiau autoriteto nei septyniolikametis bernužėlis, jis tą dozę pardavinėja kapsulėmis tūkstančiais ir už tūkstančius. Ir čia dar ne pabaiga. Grįžęs namo į Angliją Osvaldas susitinka su senu savo profesoriumi, ir, atrodo geru draugu, kuris papasakoja jam apie naujausią savo atradimą. Jis sumąstė, kaip užšaldyti spermą taip, jog net po daugybės metų ja būtų galima apvaisinti, tarkime, karves, kokiu nors įspūdingu buliumi. Osvaldo galvoje tuo tarpu jau sukasi planas. Suradęs dailią merginą ją apginkluoja ano vabalo miltais ir abu patraukia po Europą, dovanokit už išsireiškimą, melžti didžiausių to laiko vyrų. Mat kas nenorėtų kokio nors karaliaus, ar Einšteino vaiko? Žinoma, pakeliui laukia visokie nuotykiai, perdozavimai, homoseksualūs vyrai, pavojingi tipai, ir per daug sąžiningi vyriškiai.

Suprantu, jog tai tik satyra, bet jos būna geresnės. Ir, kad jau skaičiau geresnės, tai daugiau 5/10 duoti negaliu. Tiesą pasakius, balą pridėjau vien dėl komiškos idėjos: kiek daug autorius praleido laiko galvodamas apie tai, koks tas ar anas didis vyriškis lovoje. Vienur paaiškinimų ar aprašymų trūko, ir turėjom visokių "tas toks" ekvivalentų, tuo tarpu vynas ir maistas aprašyti taip plačiai, jog ėmiau praleidinėti, ko paprastai niekada nedarau, ir manau, to pasekoje, praleidau kokį ketvirtį knygos. Tad po visko, manau liksiu prie jo vaikiškų knygų.

Vladimir Sorokin - Opričniko Diena

  Žiū, kiberpanko (cyberpunk) yra dvi rūšys. Tamsi-šalta-filosofinė ir keiksiuos-bei-šokiruosiu. Vladimir Sorokin knyga "Opričniko diena" (Den Pričnika; "Kitos Knygos" 2008; ISBN 978-9955-640-51-6; 183p.) labai stengėsi patekti į antrąją kategoriją. Tiesa, oficialiai nieks nesako, jog tai - saiberpankas, oficialiai tai tik politinė satyra, bet aplinka byloja pati už save, ta grubiai nutepliota ateitis, naujai traktuojami seni ritualai ir kiti cyberpunk požymiai nepraslys pro akis.
  Neabejoju, kad vienoj ar kitoj vietoj šia knyga pasibjaurės kiekvienas. Ką jau pirmi lapai pašiurpins, kur orpičnikų komanda gauna įsakymą išvežt vyrą, vaikus atiduot į globos namus, o šeimos moterį - išprievartauti. Jei ne tai, tai keisti jų fetišai. O jei ir ne tai, tai perrašytas gabaliukas "Nusikaltimo ir bausmės". Na o jei dar ir ne tai, tai gal bent gale įvykstanti orpičnikų orgija. Nė nežinau, daug velniavos čia buvo, kiekvienam žmonių sluoksniui po truputį. O esmė knygos labai paprasta - viskas vyksta vieną dieną, pradedam rytu, baigiam gilia naktim. Opričnikas Komiaga dirba Tėveliui, o tas savo ruožtu atsako tik Valdovui. Jų darbas - palaikyt tam tikrą tarką, bet ne taip, kaip policijos tvarka. Šie vyrukai ir reketu užsiima, ir visokias virveles tampo - tą suimt, tą paleist, to bylą "pamest". Kai reikia vykdyt egzekuciją - skambinama jiems. Kai reikia be klausimų didžiausią ir gerbiamiausią poną užbadyt - vėlgi, jiems. Galvažudžiai, kaip juos Valdovo žmona pavadino. Taip ir sekam paskui Komiagą visur, o jis plačiai pasakoja ir vis priduria - ir dėkui dievui, kad taip, o ne kitaip. Čia jį siunčia apmokyt naujokų, čia jau liepia skubiai į Kelią riedėt, kur kažkoks pasienis ir pro jį riedantys karavanai, atsisakinėjantys susimokėt, tai reikia ištempt, kol jų kiniška viza baigsis ir teks draustis rusiškai. Čia jau jis su naujokais susimauna ir vos kailį išneša. O kur dar apsilankymas pas būrėją, keisti narkotikai žuvelių formoje, ir atsiskaitymai su Valdovu, jo žentu, jo žmona. Iki parsivelka namo jau praktiškai be sąmonės likęs, o skaitytojas visiškai pasimetęs dėl to, ką perskaitė.
  Tiem, kam su satyra viskas gerai, turbūt sugebės perskaityt per porą valandų ir tik gūžtelės pečiais. Kas su satyra pažįstami tik kokio Gargantiua dėka - gali ir pasibaisėt. Kitiem, kaip ir man, toks požiūris į pasaulio ateitį - nei šilta, nei šalta. Todėl duosiu 8/10, skaitėsi lengvai, nors sunku supaisyt tai kas ten po galais dėjosi, juk visgi tik viena diena praėjo, o atrodė lyg trys...