Įvairovė: C.S. Pacat - Green but for a Season | Captive Prince 2,5

Kas žinot, kas ne, bet neseniai suskaičiau Captive Prince trilogiją iš naujo. Tai man priminė, kad esama trumpų tarpinių istorijų, tad nusprendžiau, kad gal jau tikrai metas ir jas perskaityti. Pirmoji buvo C.S. Pacat "Green but for a Season" (Žalias tik sezonui?; Captive Prince 2,5; ISBN B01LB1H41E; 24p.; Goodreads), kurios veiksmas vyksta tarp antros ir trečios knygų.

Jord - didelis niekas iš prastuomenės, eilinių mirtingųjų, su išlavintu talentu kovose peiliais. Dėl būtent jo sugebėjimo kovoti, kažkada seniai, princas Auguste jį pastebėjo, ir paėmė tarnauti į armiją. Vėliau, princui Auguste kritus karo lauke ir jo mėlynas vėliavas pakeitus raudonomis, regento vėliavomis, tokie prastuoliai, kaip Jord tapo nebereikalingi. Žinoma, turbūt buvo tokių, kurie prisiplakė į raudonas gretas, bet Jord nebuvo iš jų. Jis, kartu su keliais kitais, ėmė bandyti laimę kituose karių reikalinguose darbuose. Iki paaugo Auguste brolis, princas Laurent, perkando savo dėdės regento žaidimą, ir nusprendė suburti savo Princo Sargybą. Čia galės tarnauti tik geriausi. O jo brolis tikrai žinojo, kas tokie - geriausi. Tad Laurent susirinko tuos, kurie buvo atrasti jo mirusio brolio, ir neperbėgo pas regentą.

Šiandien Jord - kapitonas. Laipsnis, apie kurį toks masių stuobrys, kaip jis, negalėjo nė svajoti. Ir tikrai ne tokiu atveju, kai grupėje esama aukštuomenės sūnaus, priversto tarnauti princui. Gal būt tai ir buvo tas raktažodis, neleidęs princui Laurent atiduoti šios pozicijos Aimeric, o perleisti ją kažkam, kas jo gretose stovi savo noru ir mato jį, kaip savo princą, karalių.

Graži trumpa istorija. Buvo įdomu pamatyti dar mažyti Laurent, bandantį susitvarkyti su jam spendžiamais spąstais. 10-10, nėr čia ko smulkintis.

Stephen King - The Gunslinger | Ginklininkas [The Dark Tower 1]

Jau labai seniai pirkau šią knygą, bet ji, kaip gulėjo, taip gulėjo. Dabar gi, kai išleidinėja ten tą serialą, prisiminiau, kad turiu, tad suskubau perskaityti, prieš žiūrint. Bet Stephen King jau ir šiaip nėra mano mėgiamas autorius, tad jo "Ginklininkas" (The Gunslinger; The Dark Tower 1; ISBN 0452284694; 231p.; Goodreads) man taip labai užkliuvo, kad net nežinau, ar noriu žiūrėt tą serialą. Buvo labai neįdomu.

Tai labai lėta istorija apie Ginklininką, paskutinį tokį, medžiojantį vyrą juodais drabužiais per griūvantį pasaulį ir tuščią dykumą. Savo sunkios kelionės metu jis sutinka žmonių, kartais jie jam padeda, kartais jis juos myli, kitais kartais išžudo visą kaimą ir eina tolyn. Jam ramiau užmigti nužudžius jį priėmusį šeimininką, nei laukti vyro juodais drabužiais paspęstų spąstų. Jų jis jau pakankamai matė. Kad ir ta moteris, kuriai jis paliko žodinį kodą, kurio dėka jos iš mirusiųjų prikeltas draugas viską prisimintų ir papasakotų jai apie tai, kas slypi anapus. Tos žinios išvarys ją iš proto, bet ji vis vien pasakys tą žodį. Ne dėl to, kad taip labai nori sužinoti, o tiesiog dėl to, jog žmonės tokie jau yra. Protas, gavęs progą, pats save suėda iš baimės būti suėstam.

Bet vyras juodais drabužiais nėra tikrasis Ginklininko tikslas. Jis tik kliūtis tarp jo ir Tamsiojo Bokšto. Tamsusis bokštas yra pasaulių, laiko, erdvės, galimybių neksusas, jame yra viskas ir nieko, nes jis yra viskas ir niekas. Jis aprėpia visatą, kitą, tas už jas, ir tai, kas yra ten, kur visatos baigiasi, ir net tai, kad slypi toliau. Bet Tamsusis Bokštas stovi ten, toli, už dykumos, kur baigiasi pasaulis, kur nieko nėra, tik demonai ir košmarai. Ir spąstai.

Geriausia įsiminė man tas monotoniškas dūzgimas bandant aprėpti begalybę. Visi jau esate skaitę tokių knygų, o labiausia patiks tiems, kas jų skaitė mažiausiai. Tokia gera filosofija, bet jau ne kartą aš per tokią dykumą ėjau, ir mačiau tokį pasaulį, kur traukinio bėgiai, anot legendos, pastatyti ten dievų. 4/10, negaliu daugiau. Jei kam įdomu, turiu padrožtą anglišką knygą, mesiu ją į sena.lt, kai tik bus laiko.

Christina Henry - Alice | Alisa [The Chronicles of Alice 1]

Niekaip negaliu prisiminti, kaip radau šią knygą ir kodėl pasiėmiau paskaityti. Lyg ir neturėjau jos sąrašuose. Ir, nors šiaip jau Alisos Stebuklų Šalyje perpasakojimus mėgstu, aktyviai jų neieškau. Bet, kad jau perskaičiau, tai ir pakalbėkim apie Christina Henry knygą "Alisa" (Alice; The Chronicles of Alice; ISBN 0425266796; 291p.; Goodreads). Pirmiausia tai, ši knyga tikrai būtų buvus ne pro šal Spalio mėnesį: ji tamsi ir baisi. Ir nors tai ne pati geriausia baisi Alisos istorija, ji tikrai labai nebloga.

Jau daug metų Alisa gyvena ligoninėje, kas dien dozuojama neaiškiais vaistais, ir kankinama baimės, kad Zuikis buvo tikras. Vienintelis kitas asmuo, su kuriuo ji gali pasikalbėti yra vyriškis kitoje palatoje, toks pats pamišėlis, kaip ir ji. Ar gal net labiau. Ji tik kliedėjo, todėl buvo uždaryta. Jis, Hatčeris, sukapojo daugybę žmonių savo kirviu. Bet, toks kaimynas, ypač turint galvoje, jog jis nusiteikęs tiek draugiškai, kiek to galima tikėtis iš tokio asmens, geriau nei jokio. Jis - visuomet pilnas energijos, juda, ir atrodo tiki, jog kada nors išeis iš šios ligoninės. Deja, jis tiki dar ne tokiais dalykais. Jo teigimu, po ligonine esama uždaryto monstro. Monstro, kuris bunda... Ir štai vieną naktį institucija paskęsta liepsnose.

Alisa ir Hatčeris yra vieninteliai žmonės matę Džebervokį kylantį iš liepsnų, tad greičiausia tai jų pareiga rasti, kaip tą padarą nugalėti. Laimė, kad nebedozuojama Alisa ima prisiminti nuotrupas apie baisumus, kuriuos kažkada patyrė Senajame Mieste, tame pačiame į kurį jiedu dabar smelkiasi vis giliau. Mat padėti jiems gali tik šias gatves valdantys bosai, kad ir kokie žiaurūs jie būtų. Klausimas tik, ar jų abiejų prisiminimai verti šio vargo, ir ar Alisa nepalūš dar kartą, kai į paviršių iškils visi kankinimai, kuriuos jai teko išgyventi.

Šioje knygoje labai daug kraujo ir žudynių. Istorija tamsi ir baisi, bet tikrai nebloga. Galiu lengvai duoti jai visus 9/10. Šiek tiek priminė American McGee Alice, tik vietoje magiškų būtybių čia buvo gan rimti gangsteriai.

A.R. Torre - If You Dare | Jei Išdrįsi

Oho. Baigiau Deanna Madden trilogiją, su A.R. Torre knyga "If You Dare" (Jei Išdrįsi; ISBN 0316386693; 368p.; Goodreads), ir tikrai nesitikėjau tokios pabaigos. Istorija praktiškai nušoko nuo įprastos savo tėkmės ir temos, susitelkė į kitus Deannos gyvenimo aspektus ir prasuko pro visus posūkius taip, kad tik laikykis!

Deanna praranda sąmonę. Atsibunda su sulaužyta nosimi, skyle atmintyje ir kažkokiu neramiu kirbesiu širdy. Viskas ima telktis į vieną, tamsų, nemalonų gniutulą. Ta erzinanti moteris kaimynystėje. Jos narkomanas pagalbininkas ima įžūlėti. Jos vaikinas nekelia ragelio, o pasikapsčiusi atmintyje, ji beveik tikra, kad tai jis sulaužė jai nosį. Atrodo... Bandydamas ją nuraminti? Ar ji pralaimėjo kovą su savo tamsiąja puse? Ar jis gynėsi? Smogė jai, ir atjungęs - spruko nuo pabaisos? Jei taip, tuomet kas ją šitaip suerzino? Ką jis padarė?

Prie Deannos durų pasirodo policija. Apsiginklavę klausimais ir pasiruošę apieškoti jos nuosavybę. Deanna buvo visiškai tikra, kad išvalė viską, ką tik reikėjo išvalyti tada, kada reikėjo valyti. Bet štai jie eina prie jos automobilio. Ištraukia iš ten jos peilį, su jos pirštų antspaudais. Ir jos vaikino krauju. Deanna suimama už mėginimą nužudyti savo vaikiną.

Va čia tai jau buvo tikras, rimtas detektyvas, geresnis nei dauguma dabar rašomų ir skaitomų. Knyga man labai patiko. Gaila, kad tik trilogija, o ne visa serija. Bet, ką padarysi, 10/10, ir bendrai tiek pat.

Stephen Seitz - Sherlock Holmes and the Plague of Dracula | Šerlokas Holmsas ir Drakulos Maras

Taip visai neblogai man tas Spalis gavos su teminėm knygom. Manau, pakankamai pakliuvo atitinkamų. Tuo tarpu ir užbaigti galiu teisingai, su Stephen Seitz knyga "Sherlock Holmes and the Plague of Dracula" (Šerlokas Holmsas ir Drakulos Maras; ISBN 1780921705; 204; Goodreads), nors knyga, tiesą pasakius, nebuvo gera. Skaičiau dėl Drakulos, ką turbūt nesunku atspėti.

Džonatanui Harkeriui dingus Rumunijoje ir Minai palikus vos kelis, kažkokius keistus laiškelius iš savo paskutinių dienų, Mina atskuba pagalbos ieškoti ne pas ką kitą, kaip pas patį Šerloką Holmsą. Ji stropiai papasakoja jam savo istoriją, netgi apie netikėtą paveldėjimą, ir perduoda jam Džonatano laiškus, iš ko Šerlokas tuoj pat nusprendžia: reikia skubėti į Transilvaniją, mat Harkerio jau gali nebebūti gyvųjų tarpe! Čia jis ir daktaras Vatsonas randa mitais apipintą kraštą ir baisybių, kurios net tokius visko mačiusius draugus palieka dvejonėse. Ar tai tik iliuzijos, pokštai, triukai, ar vampyrai iš tiesų egzistuoja?

Vos ištrūkę gyvi jie parsigauna atgal į Angliją vien tam, kad ir čia sutiktų tuos pačius monstrus. Gatvėmis šlaistosi vampyrai! Drakula, negana, kad dirba su Nusikalstamumo Napoleonu, Moriarčiu, užsiima ir savais šetoniškais darbais. Į jo nagus pakliuvo ne tik vargšė Liusė, bet ir paties Vatsono žmona! Ji - išbalusi, be apetito, ir vis mėgina ištrūkti į miškus netoliese, kur be vilkų ir neįžvelgiamo rūko jos laukia ir pats grafas.

Nepatiko man, labai, labai nepatiko. Drakula pasirodė dvejuose epizoduose ir labai jau lengvai pagrasinęs privertė Holmsą ir Vatsoną atsikabinti. Šerlokas numirė gal tris kartus. "Numirė". Ir du trečdaliai knygos buvo apie Vatsono vidinę pusiausvyrą slaugant, arba gedint. 4/10, neturiu už ką duoti daugiau, dovanokit.

Lynn Flewelling - Shards of Time | Laiko Šukės

Na va. Perskaičiau paskutinę Nightrunner serijos knygą, Lynn Flewelling "Shards of Time" (Laiko Šukės; Nightrunner 7; ISBN 0345522311; 409p.; Goodreads). Ir dar tokia tikrai įdomi papuolė, nors maniau, kad jau praeita buvo geresnė, tai ši tokia nebus. Prie to paties knygoje jau dabar trūko vieno kito mėgto herojaus, nes praeitoje knygoje jie pasirinko kiek lengvesnį, labiau nusistovėjusį gyvenimo būdą, tad prie mūsų Alec ir Seregil nuotykių nebeprisidėjo.

Savo žygdarbiais Alec ir Seregil užsitarnavo titulų ir žemių. Jie mielai priėmė šias dovanas, patyliukais planuodami naują dvarą ir jį supančius laukus paversti nedideliu klanu, kur ankstesni vergai galės gyventi laisvai, darnoje, kaip Seregil žmonių klanai. Ir tai jiems visai neblogai einasi, iki namuose pradeda vaidentis košmariškos būtybės, sugebėjusios netgi pradaigoti vieną kitą darbininką, dirbusį netoliese esančiuose kasinėjimų darbuose, urvuose. Alec ir Seregil nelieka nieko kito, kaip tik skubiai imtis tyrimo, kol neįvyko kas nors baisiau už vieną kitą mirtį.

Prieš kelis šimtmečius šios žemės buvo valdomos baisios dyrmagnos burtininkės, Mirusio Dievo, Seriamaius garbintojos. Ji maitinosi žmonių gyvenimais ir buvo tokia galinga, kad ją nužudyti net patiems stipriausiems to laikmečio burtininkams nebuvo prošvaisčių. Jiems beliko ją išstumti į kitą šios realybės plokštumą, ir ten uždaryti savo gyvybių, ir daugybės kitų, kaina. Deja, prasidėjus kasinėjimams, trapi magija ėmė byrėti ir vėl prasidėjo mirtys...

Tai va. Išsipildė visos pranašystės, susipynė visos istorijos, ir tvarkingai užsibaigė. Tikrai labai gaila, nors baigėsi viskas ir labai gražiai. Pasiilgsiu herojų, tokių žmogiškai klystančių, darančių savus sprendimus, ir istorijos, kur herojaus veiksmai turi pasekmių. Smagu matyti, kaip viskas pasikeitė nuo pirmosios knygos. 10/10 šiai knygai, ir 9/10 visai serijai. Jei mėgstat high-fantasy, tai tikrai galiu rekomenduoti.

A.R. Torre - Do Not Disturb | Netrukdyti

Man prireikė pusantros knygos, kad suprasčiau, jog Deanna Madden serijoje esama besikartojančios temos. A.R. Torre knygoje, antroje šioje trilogijoje, "Netrukdyti" (Do Not Disturb; Deanna Madden 2; ISBN B00R1NS5VK; 325p.; Goodreads) Deanna vėl randa sau auką, ir ta auka - vėl seksualinis iškrypėlis. Ši knyga buvo net geresnė nei pirmoji, klausiau jos audio knygos formatu ir žaidžiau GTA5 Online, be garso, kažkaip labai gerai derėjo.

Deanna džiaugiasi mažomis laisvėmis, kurias mano galinti sau leisti, mat po to incidento su klientu - jaučiasi galinti valdyti savo tamsius, žudikiškus troškimus. Gyvenimas, atrodo, tik gerėja. Ji, jos psichotiškas aš, turi vaikiną, nusipirko žavią naują mašiną, ir net gali pereiti gatvę, kad nusipirktų snikersą, ir tai be jokios įvykdytos žmogžudystės. Sunerimęs tik jos psichologas. Jis šventai tiki, jog jos žingsniai - per greiti, ir to pasekmė bus paslydimas, žudynės. Šiuo atveju Deanna ir jis sutaria tik vienu klausimu - pavojus gresia tikrai ne jai, o žmonėms, aplink ją.

Jis - laisvas. Po ilgų metų kalėjime, jam beliko keli mėnesiai namų arešto, ir jis galės grįžti prie normalaus gyvenimo, galios, pagarbos, pinigų, moterų. Tuo tarpu, kad prastumtų laiką, merginas jis apžiūrinėja internete, iki randa puslapį, kur merginos seksu su klientais užsiima per video kameras. Štai, ši, graži, su akimis, kurios nuo pat pradžių, vos jam paklausus ką jis gali jai liepti daryti, atrodo stokoja jam pagarbos. Po kelių sesijų, ji netgi drįsta liepti jam, LIEPTI JAM prašyti gražiai. O jam paklausus, ar nenorėtu susitikti realybėje, netgi pasiūlius už tai rimtų pinigų, ši -moteris- drįsta apskritai jį užblokuoti. Niekis. Tikrai, niekis. Jam tereikia kokio nors kompiuterių žinovo, kuris sugebėtų atsekti šios kvaišos adresą. Tuomet jis išmokys Deanna Madden pagarbos. Jos visada pasimoko. Ji irgi nebus išimtis.

Istorija rutuliojosi tiesiog fantastiškai. Tiek daug netikėtų dalykų, ir daugiau įžvalgos į kitus veikėjus Daennos gyvenime. Buvo labai įdomu. Knyga tikrai stipri, ir galiu duoti jai visus 10/10, tikiuosi ir trečia bus ne prastesnė.

Kerri Maniscalco - Hunting Prince Dracula | Medžiojant Princą Drakulą

Labai laukiau Kerri Maniscalco knygos "Medžiojant Princą Draculą" (Hunting Prince Dracula; Stalking Jack The Ripper 2; ISBN 031655166X 434p.; Goodreads), turbūt dėl akivaizdžių priežasčių. Ir nors knyga buvo tikrai nebloga, o kaip detektyvas su žmogžudystėmis, tai net ir tikrai gera, unikali, gražiai papasakota iš tų laikų (laikų kai po Angliją valkiojosi princas Drakula, Šerlokas Holmsas, Džekas Skerdikas...), man vis tiek šiek tiek nesmagu. Tai greičiausia dėl blogų priežasčių, nes knyga, kaip ir sakiau, yra detektyvas su žmogžudystėmis, ir jau po pirmos knygos buvo aišku, kad čia nebus einama antgamtiniais keliais, bet aš štai vis tiek nusivyliau, mat Drakulos, to tikrojo Vlado Smeigiko, nebuvo.

Audrey Rose atvyko į Rumuniją studijuoti teisminės medicinos vienoje iš Drakulos pilių. Bet vos įžengus į Rumuniją - aplink ėmė dėtis keisti dalykai. Nuo kaulų, prie vilkų, prie keistų žmonių, iki dar keistesnių mirčių. Ten kažkas mirė, lyg pribaigtas vampyro. Šen mirė kitas, lyg nužudytas vampyrų medžiotojo. Giliai kapstytis nereikėjo, kad sužinotų, jog žudomi žmonės yra vienaip ar kitaip kilę iš tos pačios linijos, kaip ir pats Drakula. Atrodo, jog kažkas ne tik valo Drakulos liniją nuo jiems nepriimtino, žemesnio luomo, bet dar ir bando tai apipinti vampyrų mitu.

Ši Drakulos pilis saugo daugiau nei mirusius studentams nagrinėti. Čia pilna užrakintų kambarių, tamsių tunelių, ir baisių spąstų, per kuriuos Audrey ne kartą atsiduria ant mirties slenksčio. Tačiau, žinodama, jog jos mylimiausias draugas irgi kilęs iš Drakulų šeimos, ji privalo išsiaiškinti kas čia vyksta, ir kas tai daro, iki kas nors nusprendė, jog ir jis - netinkamas... Kam? Drakulos sostui užimti?

Knyga, kaip ir sakiau, gera, įdomi, smagi, ir Audrey tikrai gerai parašyta. Trūko man Drakulos, bet čia jau tikrai tik mano kaltė. Tad jei norit kažkokio lengvo detektyvo, Maniscalco knygos tinka Spalio mėnesiui pagardinti. Duodu 8/10.