Savo žygdarbiais Alec ir Seregil užsitarnavo titulų ir žemių. Jie mielai priėmė šias dovanas, patyliukais planuodami naują dvarą ir jį supančius laukus paversti nedideliu klanu, kur ankstesni vergai galės gyventi laisvai, darnoje, kaip Seregil žmonių klanai. Ir tai jiems visai neblogai einasi, iki namuose pradeda vaidentis košmariškos būtybės, sugebėjusios netgi pradaigoti vieną kitą darbininką, dirbusį netoliese esančiuose kasinėjimų darbuose, urvuose. Alec ir Seregil nelieka nieko kito, kaip tik skubiai imtis tyrimo, kol neįvyko kas nors baisiau už vieną kitą mirtį.
Prieš kelis šimtmečius šios žemės buvo valdomos baisios dyrmagnos burtininkės, Mirusio Dievo, Seriamaius garbintojos. Ji maitinosi žmonių gyvenimais ir buvo tokia galinga, kad ją nužudyti net patiems stipriausiems to laikmečio burtininkams nebuvo prošvaisčių. Jiems beliko ją išstumti į kitą šios realybės plokštumą, ir ten uždaryti savo gyvybių, ir daugybės kitų, kaina. Deja, prasidėjus kasinėjimams, trapi magija ėmė byrėti ir vėl prasidėjo mirtys...
Tai va. Išsipildė visos pranašystės, susipynė visos istorijos, ir tvarkingai užsibaigė. Tikrai labai gaila, nors baigėsi viskas ir labai gražiai. Pasiilgsiu herojų, tokių žmogiškai klystančių, darančių savus sprendimus, ir istorijos, kur herojaus veiksmai turi pasekmių. Smagu matyti, kaip viskas pasikeitė nuo pirmosios knygos. 10/10 šiai knygai, ir 9/10 visai serijai. Jei mėgstat high-fantasy, tai tikrai galiu rekomenduoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.