Skipis Puikusis, tas nuostabus aštrialiežuvis subinė DI, sukurtas senovinės, dabar jau seniai dingusios ateivių rasės, ir Džo Bišopas, tęsia savo tarpžvaigždinę kelionę, mėgindami rasti ką nors, kas padėtų Skipiui rasti saviškius ir prie jų prisidėti. Džo, pakeliui, Skipio padedamas, mėgina, kaip nors padėti žmonėms likusiems ateivių planetoje, kurią jie kažkada praminė Rojumi. Dabar gi ten greičiau jau kalėjimas, mat žmonės ten - nepageidaujami svečiai, kurie niekam nerūpi. Skipis, tuo tarpu, randa daugiau naujų klausimų, nei kokių nors atsakymų apie tai, kodėl jį ištiko toks kvailas likimas: keliauti su žmogumi, dar ne iki galo išsivysčiusios rasės atstovu, ach, ta kankynė!
Tuo tarpu žmonės Rojuje iš paskutiniųjų stengiasi išgyventi. Jie bando auginti savo maistą iš tų likučių, kuriuos dar pradžioje jiems parūpino sąjunga su ateiviais. Tuo pačiu mėgina ir apmalšinti tvyrančią įtampą, bei vengti konfliktų, kas nėra lengva, mat jie jau spėjo pasidalinti į dvi grupes: tuos, kurie ir toliau remia karingąją ateivių rasę, kuri juos čia pametė; bei tuos, kurie jau suprato, kad ta rasė juos telaiko parazitais, o šiti į jūros kiaulytes panašūs ateiviai - bijo jiems padėti, kad tai nebūtų palaikyta priešinimusi aniems. Taika - labai trapi.
Knyga gal truputį ir užsitęsė ir gal net ėmė kiek kartotis tuo nuolatiniu planų griuvimu. Bet pokalbiai ir šiaip jau, net griūvantys planai buvo labai įdomūs ir smagūs skaityti. Rekomenduoju audio knygą tiems, kas geba klausytis anglų kalbos ir ją suprasti. Kai kurie juokai priveda iki ašarų, kai taip juos išgirsti. Dabar gi duodu 4/5.
Nuo ateinančios savaitės penktadienio įvairovė bus sekmadieniais!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.