Taip jau sutapo, kad būtent per Kolumbo Dieną Amerikoje pasirodė ateiviai. Dvi rasės. Pirmoji įsiveržė su sprogimais ir naikinimu, apgadino elektros tiekimą, susisiekimą ir panašiai. Antroji, iš pažiūros, nuvijo priešą ir ėmė bendradarbiauti su žemiečiais, bei imti jų savanorius rekrutus tolesnei kovai kitose galaktikose. Taip mūsų herojus ir atsidūrė toje į rojų panašioje planetoje, kurios gyventojus turėjo prižiūrėti evakuacijos metu. Keista, jie visai nepanašėjo į blogus, piktus ateivius, kuriuos jis žinojo sunaikinus tam tikrus objektus Žemėje. O ir naujieji jų šeimininkai neatrodė labai draugiški. Žinoma, davė žemiečiams galimybę pakeliauti kosmose, bei komunikacijos įrangą, apie kokią nė svajoti jiems nebuvo verta. Kodėl gi jie taip nori dirbti su žemiečiais, jei laiko juos žemesne klase? Ir kodėl šie priešai visai neatrodo priešiškai nusiteikę?
Vieno išpuolio metu, dabar jau kovodamas tik už žmonių išlikimą, mūsų herojus atsitiktinai randa atsakymus į visus savo klausimus alaus skardinės pavidalo DI. Labai, labai seną DI, kurį sukūrė seniai išnykusi rasė, kuri, atrodo, pasiekė visos gyvybės ieškomą tikslą. Labai seną DI, kuris dar ir tikras subinė.
Tikrai labai smagi knyga, laukiu nesulaukiu, kada galėsiu imti ir sekančią. Rekomenduoju visiems, kas bent neblogai suprantat angliškai, mat mokslinė fantastika - jau gali būti šis tas, bet tie juokai tikrai visko verti. 10/10, negalėčiau duoti nei tašku mažiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.