Aliette de Bodard "The Tea Master and the Detective" | The Universe of Xuja

Autorius: Aliette de Bodard
Pavadinimas: The Tea Master and the Detective
Serija: The Universe of Xuja
Žanras: Mokslinė Fantastika, Detektyvas
Psl.: 96
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Kartais knygos pavadinimas taip sudomina, jog pasiimu paskaityt, net jei nežinau, ar noriu. "The Tea Master and the Detective" nežinojau ar imt net po anotacijos, bet vis akis badė tas toks užvadinimas, mokslinė fantastika, detektyvas, arbata.

Apie Knygą: Šešėlio Vaikas (The Shadow's Child) yra kosminis laivas vadinamas mindship. Ji - kažkokia būtybė, kažkada, kaip supratau, buvusi iš kaulų ir kraujo, kaip ir mes, užauginta, tada su ceremonijomis įdėta į tam specialiai sukurtą laivą, kur jos nervų sistema amžiams susijungė su laivu. Šie laivai, brangūs ir gerbtini, gabeno žmones per Giliąją Erdvę, Antirealybę (deep space, unreality) ar tai karo tikslais, ar tiesiog kelionių. Bet Šešėlio Vaikas per Sukilimą papuolė į spąstus. Visa jos įgula buvo išžudyta. Pati merdėdama ji laukė, negalėdama nieko padaryti, o jos koridoriais, be dirbtinio traukos lauko, sklandė lavonai.

Dabar gi Šešėlio Vaikas, po tokios moralios ir fizinės traumos, nenori nė pagalvoti apie Giliąją Erdvę. Tad hologramos formoje nuomojasi spintos dydžio kambariuką, kuriame verda tam tikrą narkotinę arbatą. Pas ją daugiausia ateina keliaujantys į Giliąsias Erdves. Daug kas nori pramiegoti Antirealybę, kuri plėšo protą ir net tvirčiausius žmones palieka embriono pozicijoje, verkiančius lovoje, iki viskas pasibaigia. Bet Long Chau, moteris dekoratyviniu vardu, prisistačiusi detektyve, prašo ko kito. Ji nori galėti mąstyti ir likti aktyvi Giliojoje Erdvėje. Ir ji gerai sumokės, jei Šešėlio Vaikas jai padarys tinkamos arbatos, bei pakels ją ten. Nes, matot, ji rašo mokslinį darbą apie lavonų dekompoziciją Gilioje Erdvėje. Bet lavono jai reikia ne bet kokio.

Mano Nuomonė: Per mažiau nei šimtą lapų man vos smegenys nesusilydė, kokia fantastiškai nereali knyga čia buvo. Kiek daug neregėtų, nematytų, nesuvokiamų dalykų joje sukurta. Ar galite įsivaizduoti save bendraujant su laivo holograma? Vaikštant visur su ja. Taip tiesiog šalia jūsų koks dvimetrinis į ilgį holograminis kosminis laivas... Ir tas laivas gyvas, nes jo širdim ir protu tapo asmuo. Gal ne žmogus, bet asmuo tai tikrai. Ji JAUČIA žingsnius savo koridoriuose. Smūgiai laivui ją skaudina. Ji leidžia pinigus ant laivo puošmenų, nes tai jos kūnas. Kaip keista ir kaip nuostabu.

Pats detektyvas parašytas labai, labai Šerlokiškai. Long Chau dėl savo intelekto atrodo arogantiška. Ji negali nevartoti narkotikų, o ar tai pasirinkimas, ar tikras poreikis - nežinia. Ji slepia praeitį, o kai šiek tiek apie ją sužinome... Irgi Šerlokiška. 

Labai unikali ir įdomi knyga. Norėčiau ir kitas paskaityti, nors jos nėra susijusios, tiesiog toj pačioj visatoj vykstančios istorijos. Šiai duodu 5/5, nes damn. Ech, Eridanas mums būtų ją išvertęs.

Roger Hobbs "Ghostman" | Jack White 1

Roger Hobbs knygą "Ghostman" (Jack White 1; ISBN 0552169161; 400p.; Goodreads) pasiėmiau visai netyčia. Tiesiog norėjau pailsėti ir paskaityti ką nors iš mažiau sau įprastų žanrų. Jau seniai nebuvo taip aklai nuskilę. Knyga apie heistus ir parašyta - labai gerai.

Herojus vardo neturi. Jis - vaiduoklis. Tokio tipo nusikaltėlis, galintis išnykti minioje ir tapti kitu žmogumi, kitur. Bet čia mes galime jį vadinti Džeku. Mat tai buvo vienintelis vardas, kurį žinojo jo senasis bosas. bosas, kuris prieš kelis metus jam, Džekui, ir keliems kitiems jo bendrams pateikė neįtikėtiną apiplėšimo planą, kuris kelioms minutėms juos visus padarė keliais milijonais turtingesnius. Kelioms minutėms, mat nors planas buvo tobulas ir ėjosi puikiai, Džekas padarė klaidą. Ir už tą klaidą jie sumokėjo viskuo. Vieni - gyvybėmis, kiti - pinigais. Tik, Džekas mokėti dar nebaigė, tad ir sulaukė skambučio iš to genialaus nusikaltėlio. Kažkas, greičiausia kita gauja, perėmė jų vagystę ir visus išžudė. Gyvas liko tik vienas ir jis, laimė, turėjo proto sprukti su visais pinigais. Dabar Džekas turi jį surasti, įtikinti, jog bosas tikrai nepyksta ir jo nekaltina, bei grąžinti pinigus iki jie tapo beverčiais.

Daug niuansų verčia Džeką gerokai paprakaituoti. Visų pirma, tai kokia gauja imtųsi plėšti kitą? Net tarp vagių esama garbės, juk vieni be kitų jie tiesiog neišgyventų. Antra, akivaizdu, jog plėšikų plėšikai žinojo, kas vyksta, tad kam iš viso vogti tą krovinį? Kazino skirti pinigai, jei per tam tikrą laiką nepatenka į rinką, yra tiesiog nurašomi ir tampa tokiais pat menkaverčiais, kaip ir popierius, ant kurio yra spausdinami tie banknotai. Iki nurašymo liko apie 48 valandas, tad Džekui tenka paskubėti ir negalvoti apie trečią niuansą: kam tų pinigų, kuriuos taip lengva atsekti, reikėjo jo buvusiam bosui?

Knyga labai įdomi. Džekas yra vienas tų protingų nusikaltėlių, kur geba žongliruoti mintimis ir viską dėstyti taip, kad suprastų klausantieji. Jo bosas - netgi dar gudresnis, mat jo planai - ohoho kokie. Jau vien iš to knygą buvo galima parašyti. Tad šiai tikrai duodu 5/5 ir labai viliuosi rasti tokių knygų dar. Yra ir antra, tik pirma man reikia sužinoti, ar ją irgi pasakoja Džekas, mat jei istorija vyksta iš jo buvusios kolegės perspektyvos, tai nežinau, ar labai jau noriu.

K.J. Charles "The Secret Casebook of Simon Feximal"

Pagaliau vėl gavau progą pasilepint su K.J. Charles knygomis. Šį kartą skaičiau tokią, kaip ir priešistorę, "The Secret Casebook of Simon Feximal" (ASIN B06XVF3GW8; 232p.; Goodreads). Labai šerlokiška knyga, tik bylos - visos paranormalios, o klientai - neramios nužudytųjų sielos. Buvo labai įdomu.

Robert Caldwell dirbo žurnalistu ir su Simon Feximal susidūrė tik dėka paveldėtos, griūvančios pilaitės, kur siautė jo apjuodinto giminaičio dvasia. Daug galima iškęsti. Ir užsitrenkiančias duris. Ir dejones kažkur už jų. Bet, kai jau ėmė kraujuoti sienos, Robertas suskubo ieškoti pagalbos. Ta pagalba apsireiškė Simon Feximal pavidalu. Jis gan greit sumetė, kas vyksta ir pamėgino išprašyti Robertą, iki susitvarkys. Jam atsisakius, beliko brėžti apskritimą ir prisaikdinti šį nenumatytą kolegą iš jo nė piršto nekišti. Saimonas ėmėsi darbo, ant jo odos ėmė rastis keisti ženklai, lyg judančios tatuiruotės, o dvasia visai pašėlo. Ir, žinoma, Robertas sugadino apskritimą.

Taip ir prasidėjo jų nuotykiai. Byla po bylos Robertas aprašinėjo Saimono nuotykius, bei pratinosi prie naujo gyvenimo: žinios apie Pasaulį po Pasauliu nėra toks jau lengvas bagažas. Tik tiek, kad idilė niekad nevertė nuobodžiauti. Čia, žiūrėk, Slaptoji Anglijos Tarnyba imasi juos terorizuoti, ten jau Saimono įtėvis ieško, kaip vėl pakenkti, o dar ir karo grėsmė jau prie pat durų.

Jei mėgstat paranormalius nuotykius ir neesat homofobiškai nusiteikę (jei esat, tai ką iš vis čia veikiat?), tai čia labai gera knyga. Ir Mycroft'as buvo! Žodžiu, iš manęs 5/5, o dabar prie Green Men!

John Burdett "Bankoko Šmėklos" | Sonchai Jitpleecheep 3

Taip tad. Pirma John Burdett Sonchai Jitpleecheep knyga man labai patiko. Antroji tiek pat labai nepatiko. Tai trečią, "Bankoko Šmėklos" (Bangkok Haunts; Sonchai Jitpleecheep 3; ISBN 0307263185; 305p.; Goodreads) ėmiau atsargiai. Maniau dabar viskas stabilizuosis, knyga virs šeimyniniu detektyvu Azijoje. Laimei, kol kas taip nenutiko.

Sončajui į rankas patenka snuff filmas. Tai toks pornografinis įrašas, kuriame vienas iš dalyvių yra iš tiesų nužudomas. Juodojoje rinkoje toks filmas kainuotų baisius pinigus. Gal ir būtų šiek tiek keista, jog kažkas jį atsiuntė Sončajui, t.y. policininkui, net jei jie visi laikomi korumpuotais, tad greičiausia - matančiais naudos tokioje video juostoje. Bet tą keistumą nustelbia kiti faktoriai. Tokie, kaip tas faktas, jog Sončajus pažinojo auką ir buvo ją be galo įsimylėjęs. Filme ji dėvi pigų jo jai dovanotą žiedą, tarsi būtų tikėjusis, jog Sončajus šią juostą pažiūrės. Ir ji tikrai žinojo, jog tuoj mirs. Netgi skatino žudiką, kuris atrodo dvejojo ir nenorėjo jos žudyti. Kam gi viso to reikėjo, kodėl tokia stipri moteris siekė tokios nedėkingos mirties? Nors ir dvejodamas, Sončajus mano, jog mirusioji iš to turėjo kažin kokios naudos.

Ir iš tiesų, už filmo stovi visa gauja nesveikų, bet turtingų žmonių, kurių vardų greičiausia niekas nežino. Sončajui bandant atkapstyti bent menkiausią siūlo galą, aplink jį ima mirti kiekvienas bent šiek tiek įsivėlęs asmuo. Atrodo, peilis randa gerklę, net ir visiškai uždarame kambaryje, į kurį vienintelį įėjimą saugojo jis pats.

Viskas ėmė darytis įdomiausia jau į pabaigą. Nemanau, jog man tekę skaityti paranormalius detektyvus, tad kas kart gaunu nustebti, jog už nusikaltimus gali būti atsakingi netgi ne žmonės. Tik, norėčiau daugiau informacijos. O kol kas knygai duodu 4 / 5, nes buvo tikrai labai neblogai.

John Burdett "Bankoko Tatuiruotė" | Bangkok Tattoo | Sonchai Jitpleecheep 2

Labai jau nesinorėjo nieko skaityti, tai pasiėmiau antrą knygą John Burdett serijoje Sonchai Jitpleecheep, "Bankoko Tatuiruotė" (Bangkok Tattoo; Sonchai Jitpleecheep 2; ISBN 1400032911; 320p.; Goodreads). Pirmoji knyga man tiesiog fenomenaliai patiko. Bet ši jau tikrai prarado šarmą. Susiskaitė, kaip labai eilinis detektyvas, mat herojai tiesiog prarado savo geriausius charakterio bruožus ir tapo vos ne beveidžiais vardais lapuose. Va, kaip įdomiai pasakiau...

Vienos iš geriausių baro merginų kambaryje nužudytas ir sumaitotas CŽV agentas. Tarp jų būta romano, nors ir vienpusio, kuris baigėsi gan taikiu išsiskyrimu, iki jis vėl ją rado čia, Bankoke. Bet Chanya - gero būdo mergina, tad nors scena ir labai inkriminuojanti, nepanašu, jog ji galėtų taip žiauriai nužudyti vyriškį, net jei jaustų jam ne pačius palankiausius jausmus. Sekantys įtariamieji patys ateina pasikalbėti. Po lemtingojo 9/11 teroro išpuolio Amerikoje, galimybė, jog čia besislepiantiems teroristams po nosimis pasimaišęs CŽV agentas staiga brutaliai mirė - labai tikėtina. Bet šie paprasti musulmonai atėjo čia siekdami išvengti tokios sąsajos su teroristų grupuotėmis, kas sunaikintų visą čia jų egzistuojančią bendruomenę. Jie pasiryžę bendradarbiauti, ar kitaip įtikinti detektyvus, jog ši žmogžudystė tikrai nebuvo teroro aktas. Tad, kaip visgi toks sąlyginai nepavojingas ir nereikalingas vyrukas, gavo tokį nedėkingą galą?

Panašu, jog mirti galima ir dėl tatuiruotės. Esama žymaus meistro, kurio darbų turėti yra bene statuso simbolis. Tam tikrų organizacijų nariai, kaip tarkime Jakudzos, nesibodi nužudyti ir nudirti odą dėl vieno tokio meno kūrinio. Sonchai čia baisiausia ne agento mirtis, jei tik tai buvo tikroji šios priežastis, o faktas, jog to meistro tatuiruotę turi ir Chanya, mergina, kurią jis myli jau nebe pirmame savo gyvenime.

Taip labai paprastai ir kvailai Sonchai tapo eiliniu vyruku. Nebeliko to jo fatališko skausmo dėl prarasto partnerio, nepaaiškinamo nenoro susisieti su amerkiečių detektyve ir t.t. O kad jau jis pasakoja knygą iš savo perspektyvos ir yra jos pagrindinis veikėjas, tad ir istorijos kokybė gerokai smuko mano akyse. Gali duoti tik 3/5, su viltimi, jog trečia knyga bus geresnė.

K.J. Charles "An Unsuitable Heir" | Sins of the Cities 3

O taip, perskaičiau jau galai žino kada. bet kartais taip tingisi aprašinėti... Kaip visada, K.J. Charles yra nuostabi. Damušiau su "An Unsuitable Heir" (Sins of the Cities 3; ASIN B01MZ7SF83; 246p.; Goodreads) jau ir visą Sins of the Cities, Miestų Nuodėmių trilogiją. Gera buvo. Ypač šita, paskutinė knyga. Labai smagu ir tai, kad herojai buvo ne tik unikalūs ir netradiciniai savo būtimi, bet vienas iš pagrindinių veikėjų dar ir gender fluid. Nežinau, kaip šitas terminas - lietuviškai, tai jei kas žinot - pasidalinkit žiniomis.

Londono bjauriame rūke vis dar slepiasi žudikas. Bet Markas jau nuspėjo, koks bus jo tolesnis žingsnis ir yra pasiruošęs jam užkirsti kelią. Juk, ant kortos pastatyta ne tik nepažįstamojo gyvybė, bet ir jo draugo, Klemo gerovė, pragyvenimo šaltinis. Ir, jei tarkime, to dar buvo negana pakurstyti Marko padus veiksmui, tai paskutinis lašas buvo pats įpėdinis, kurio taip gviešiasi žudikas. Ilgaplaukis cirkininkas Penas, visiškai išmušęs Marką iš vėžių.

Bėda ta, kad Penas visai nenori būti jokiu ten paveldėtoju. Juo tampant, tektų įsilieti į aukštuomenės gyvenimą, o tam jau reikėtų nusikirpti, vilkėti kostiumą, nebedirbti cirke ir gyventi prieštaraujant visai savo prigimčiai. Mat Penas kartais visai nenori būti vyru, vilkėti kostiumo. Ir Marką jis myli per daug, kad taip lengvai štai imtų ir atsisakytų dėl turtų. Tik, kad atrodo, jog tuomet teks išduoti seserį, kuri jau labai norėtų ramaus gyvenimo už cirko ribų, gero mylinčio vyro, kurį jau nusižiūrėjo ir saugių gražių namų.

Knyga labai gerai sudėliota. Veiksmas vyksta idealiu tempu, mat tai, kas neįdomu - kažkaip greit pradingdavo ir vėl gaudavau įdomaus veiksmo, istorijų. Gražiai ir pati serija užsibaigė, visi gavo, ko nusipelnė. Tad duodu 5/5, nėr, kaip kitaip.

John Burdett - Bankoko 8 | Bangkok 8 | Sonchai Jitpleecheep 1

Jau labai seniai norėjau paskaityt šią knygą. Dar tais laikais, kai ieškojau ir skaičiau viską su ar iš Azijos kraštų. Bet, kažkaip tik dabar prisiruošiau pasiimti John Burdett knygą "Bankoko 8" (Bangkok 8; Sonchai Jitpleecheep 1; ISBN13 9789955235439; 375p.; Goodreads) ir šiek tiek dėl to ant savęs pykstu. Nes knyga buvo labai unikali, palikusi bet kokias mano idėjas, apie ką ji galėtų būti - kažkur ten dulkėse.

Tailandas. Trečiojo pasaulio okultiniai tikėjimai, religija, šarmas ir grožis. Vakariečiui gali būti sunku suprasti ir gal dėl to jie taip lengvai čia pameta širdis ir privalo grįžti vėl, ir vėl, bent tam, kad vėl pasijustų gyvi. FTB irgi sunkiai supranta, ir jau visiškai pameta mintį, kai Sončajus pareiškia nužudysiąs savo sielos brolio žudiką - teismo neprireiks. Ir, kaip gi jie gali tai suprasti, tokį delikatų širdies reikalą, kurį net pats Buda atleistų? Juodu, Sončajų ir jo sielos brolį, nusiuntė ten, pažiūrėti, kas vyksta, mat buvo gautas pranešimas apie suirutę eisme. Vietoje kokios nors ten avarijos, jie rado užbarikaduotą automobilį, su jame iš proto einančiu ir mirštančiu juodaodžiu milžinu, bei krūva nuo narkotikų apkvaišusių gyvačių, kurios jį kandžiojo ir bandė suryti. Sončajaus partneris bandė jį išgelbėti, tokia buvo jo karminė pareiga. Tačiau, išėjo taip, kaip ir reikėjo tikėtis: mirė jie abu. Mirė ir paliko Sončajų vieną, palaužtą. Fatalizmas ir taip gyveno jo kraujyje, kaip ir pridera Tailandiečiui, tad ši tragedija tebuvo paskutinis šiaudas skausmui prasiveržti. Destrukcija šiame pulsuojančiame mieste - visada ranka pasiekiama. Klausimas tik vienas: ar sugebėsi sustoti?

FTB neturėjo teisės atlikti tyrimo Tailande, tad Sončajus buvo paskirtas agentei Džouns. Abiem pusėm naudingas susitarimas. Kad ir kaip sunkiai, Džouns ir Sončajus išmoko dirbti kartu ir primokė vienas kitą keisčiausių dalykų, taip reikalingų išgyvenimui jų šalyse. Galų gale, jiems pavyko rasti giją, ką ten, ir ne vieną. Tik tiek, kad visos jos vedė link nefrito ir į deivę panašios moters, apie kurią niekas nieko nežino. Kad ir kokia ji keista, ar tikrai gali būti žudikė? Koks protu nesuvokiamas skausmas gali pastūmėti žmogų šitaip sunaikinti kitą?

Tai buvo pats unikaliausias mano kada nors skaitytas trileris. Kiekvienas puslapis buvo nuostabus. Herojai - natūralūs ir labai žmogiški. Sončajus - labai paprastas ir tuo žavus. Džouns - stipri, su savo nuomone ir savo veiksmais. Sunkiai nuspėjami istorijos posūkiai, o jei nuspėjami, tai su siurprizu. Galiu ramiai duoti 5/5, nes knyga tikrai verta būti tarp mėgiamiausių.

A.R. Torre - If You Dare | Jei Išdrįsi

Oho. Baigiau Deanna Madden trilogiją, su A.R. Torre knyga "If You Dare" (Jei Išdrįsi; ISBN 0316386693; 368p.; Goodreads), ir tikrai nesitikėjau tokios pabaigos. Istorija praktiškai nušoko nuo įprastos savo tėkmės ir temos, susitelkė į kitus Deannos gyvenimo aspektus ir prasuko pro visus posūkius taip, kad tik laikykis!

Deanna praranda sąmonę. Atsibunda su sulaužyta nosimi, skyle atmintyje ir kažkokiu neramiu kirbesiu širdy. Viskas ima telktis į vieną, tamsų, nemalonų gniutulą. Ta erzinanti moteris kaimynystėje. Jos narkomanas pagalbininkas ima įžūlėti. Jos vaikinas nekelia ragelio, o pasikapsčiusi atmintyje, ji beveik tikra, kad tai jis sulaužė jai nosį. Atrodo... Bandydamas ją nuraminti? Ar ji pralaimėjo kovą su savo tamsiąja puse? Ar jis gynėsi? Smogė jai, ir atjungęs - spruko nuo pabaisos? Jei taip, tuomet kas ją šitaip suerzino? Ką jis padarė?

Prie Deannos durų pasirodo policija. Apsiginklavę klausimais ir pasiruošę apieškoti jos nuosavybę. Deanna buvo visiškai tikra, kad išvalė viską, ką tik reikėjo išvalyti tada, kada reikėjo valyti. Bet štai jie eina prie jos automobilio. Ištraukia iš ten jos peilį, su jos pirštų antspaudais. Ir jos vaikino krauju. Deanna suimama už mėginimą nužudyti savo vaikiną.

Va čia tai jau buvo tikras, rimtas detektyvas, geresnis nei dauguma dabar rašomų ir skaitomų. Knyga man labai patiko. Gaila, kad tik trilogija, o ne visa serija. Bet, ką padarysi, 10/10, ir bendrai tiek pat.

Kerri Maniscalco - Hunting Prince Dracula | Medžiojant Princą Drakulą

Labai laukiau Kerri Maniscalco knygos "Medžiojant Princą Draculą" (Hunting Prince Dracula; Stalking Jack The Ripper 2; ISBN 031655166X 434p.; Goodreads), turbūt dėl akivaizdžių priežasčių. Ir nors knyga buvo tikrai nebloga, o kaip detektyvas su žmogžudystėmis, tai net ir tikrai gera, unikali, gražiai papasakota iš tų laikų (laikų kai po Angliją valkiojosi princas Drakula, Šerlokas Holmsas, Džekas Skerdikas...), man vis tiek šiek tiek nesmagu. Tai greičiausia dėl blogų priežasčių, nes knyga, kaip ir sakiau, yra detektyvas su žmogžudystėmis, ir jau po pirmos knygos buvo aišku, kad čia nebus einama antgamtiniais keliais, bet aš štai vis tiek nusivyliau, mat Drakulos, to tikrojo Vlado Smeigiko, nebuvo.

Audrey Rose atvyko į Rumuniją studijuoti teisminės medicinos vienoje iš Drakulos pilių. Bet vos įžengus į Rumuniją - aplink ėmė dėtis keisti dalykai. Nuo kaulų, prie vilkų, prie keistų žmonių, iki dar keistesnių mirčių. Ten kažkas mirė, lyg pribaigtas vampyro. Šen mirė kitas, lyg nužudytas vampyrų medžiotojo. Giliai kapstytis nereikėjo, kad sužinotų, jog žudomi žmonės yra vienaip ar kitaip kilę iš tos pačios linijos, kaip ir pats Drakula. Atrodo, jog kažkas ne tik valo Drakulos liniją nuo jiems nepriimtino, žemesnio luomo, bet dar ir bando tai apipinti vampyrų mitu.

Ši Drakulos pilis saugo daugiau nei mirusius studentams nagrinėti. Čia pilna užrakintų kambarių, tamsių tunelių, ir baisių spąstų, per kuriuos Audrey ne kartą atsiduria ant mirties slenksčio. Tačiau, žinodama, jog jos mylimiausias draugas irgi kilęs iš Drakulų šeimos, ji privalo išsiaiškinti kas čia vyksta, ir kas tai daro, iki kas nors nusprendė, jog ir jis - netinkamas... Kam? Drakulos sostui užimti?

Knyga, kaip ir sakiau, gera, įdomi, smagi, ir Audrey tikrai gerai parašyta. Trūko man Drakulos, bet čia jau tikrai tik mano kaltė. Tad jei norit kažkokio lengvo detektyvo, Maniscalco knygos tinka Spalio mėnesiui pagardinti. Duodu 8/10.

A.R. Torre - The Girl in 6E [Deanna Madde 1]

Apie A.R. Torre knygą "The Girl in 6E" (Deanna Madde 1; ISBN 031640441; 352p.; Goodreads) girdėjau jau senokai, bet pamiršau iki dabar. Dabar gi užkliuvau už visos šios trilogijos savo archyvuose. O, kad jau šiemet nusprendžiau, jog reikia gerokai tą "perskaityti" sąrašą apmažinti, tai ir pasigriebiau, kad jau tokia, sąlyginai, trumpa.

Deanna gyvena viena, užsidariusi savo bute ir niekada jo nepalieka. Viskas ko jai reikia - gali būti pristatyta paštu, bet net ir tada ji reikalauja, kad siuntinys būtų paliktas už durų. Sąskaitas apmoka dirbdama internetinės kameros mergina (web-cam girl), o ką tai reiškia paliksiu jums patiems apmąstyti. Deanna savo gyvenimu, daugiau ar mažiau, patenkinta. Galų gale, juk ji laimėjo. Ji, ar greičiau jau pasaulis, saugus nuo jos nesutramdomo noro žudyti. Ji nebegali pasikliauti savimi, nebegali viltis, kad susiturės, todėl užsidarė čia, su viltimi, jog kadanors šis kraujo troškulys nudvės badu.

Iki jos liguistas troškimas randa pateisinamą priežastį žudyti. Vieną dieną prie jos privačios sesijos prisijungia vyriškis, kuris neužilgo paprašo jos apsivilkti, na, vaikiškai. Paklausęs jos vardo, ir pasiūlytas pats jį sugalvoti, jis pavadino Deanną Anės vardu. Deanna turi blogą nuojautą, jog tokia mergaitė gali iš tiesų egzistuoti. Kliento prašymai pernelyg konkretūs, ir ji ima dvejoti ar savo darbu padeda jam nuleisti garą, taip apsaugodama potencialią auką, ar tik kursto ugnį. Dvejones išsklaido pranešimas apie dingusią mergaitę, vardu Anė.

Istorija gan įdomi. Patiko man, kad čia nenužeminami nei klientai, nei darbuotojos. Šioje industrijoje turiu draugų, tikrai puikių žmonių, šaunių merginų, kurios, dėl visuomenės smerkimo, niekada neprisipažysta kuo dirbančios. Tuo tarpu jų laiką perkantys vyriškiai dažnai tik juokais patraukiami per dantį, niekas į juos taip kreivai nespokso. Manau šią knygą joms ir perduosiu. Aš tuo tarpu jai galiu duoti stiprų 8/10, nes kažko visgi trūko. Juk ji paliko namus, o pakeliui pas savo auką - užsuko ir ten, ir šen, ir nieko nė nepabandė nužudyti. Keista, kad gaila. Bet ei, gal kituose dvejose.

Kerri Maniscalco - Stalking Jack the Ripper [1]

Kažkur pamačiau konkursą, kuriame buvo galima laimėti Kerri Maniscalco knygą "Hunting Prince Dracula". Žinot, kaip man Drakula patinka... Nuėjau paieškoti: knyga dar neišleista ir yra antra serijoje. Pirmoji buvo "Stalking Jack the Ripper" (Persekiojant Džeką Skerdiką; Stalking Jack the Ripper 1; ISBN 031627349X; 326p.; Goodreads), ir aš ją ką tik perskaičiau. Tokia... Vidutiniška.

Audrey - jauna mergina, trokštanti tapti mokslininke medicinoje, pasaulyje, kur tokia idėja - juokinga. Moteris - gydytoja? Na jau. Jos tėvas ir brolis taikstosi su jos pamokomis pas dėdę tik iki tam tikros ribos, kurias šiek tiek, slapčiomis, tas jos dėdė dar praplėčia. Tačiau tiek jos šeima, tiek ir pats dėdė, kurio vardo nepamenu, ir dėl to jau ima keistai skambėti, linkę tas ribas dar labiau susiaurinti, kai kažkoks ten maniakas ima gatvėse žudyti moteris, ir vogti jų organus. Tik, kad Audrey ne iš tų, kurios gali užsidarę namuose laukti, kuo gi čia viskas pasibaigs.

Įtariamieji bent trys, ir kiekvienas iš jų - pernelyg mylimas ir artimas, kad Audrey galėtų su tuo susitaikyti. Ar tai - jos tėvas? Po motinos mirties jis įjunko į opiatus, jo nuotaikos - svyruoja. O gal jos dėdė? Kas daugiau žino apie anatomiją, nei jis, ir kas išluptų vargšės moteriškės širdį lengviau, nei jis? O gal tai tas žavus jo mokinys, su kuriuo jai tenka taip dažnai dirbti, ir dėl kurio ją vis įspėja mylintis brolis?...

Kaip detektyvas ši knyga - prasta. Bet pati istorija lengvai skaitosi, ir nėra absoliučiai nuobodi, net jei, kažko rimto ir įdomaus ten nėra. Baigėsi irgi gerai, su labai aiškiu perėjimu į Rumuniją, kur bus medžiojamas Princas, kas man visada priimtina. Knygai galiu duoti 7/10, nei gera, nei bloga, bet daugiau gera, nei bloga.