knygos apžvalga | Jonathan Mooney "Normal Sucks"

Autoriai: Jonathan Mooney
Pavadinimas: Normal Sucks
Serija: -
Žanras: Saviugda; Memuarai
Psl.: 256
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Adonio statula reprezentuoja nepasiekiamą žmogaus tobulumą. Vyrą tokį idealų, kad pati Afroditė jį laikė tinkamu sau. Normos ir Normano statulos, tuo tarpu, reprezentuoja absoliutų normalumą, žmogaus vidurkį. Juokingas faktas, tai irgi yra nepasiekiamybė. Jie rado standartą beveik atitinkančius žmones ir turėjo tuo pasitenkinti. Biografinėje knygoje "Normal Sucks", autorius Jonathan Mooney, nagrinėja tą normalumą ir nuolatinį jo brukimą mums visiems.

Apie Knygą: Nuo pat mažens mus labai intensyviai moko vienaip ar kitaip pritapti, pasitempti, spėti su visais. Jei pasieki daugiau - puiku. Jei nepasiveji - esi našta. Nors, galimai, abu reiškiniai - kyla iš to paties šaltinio. Esame priklausomi vieni nuo kitų, bet viena pasaulio pusė, kažkodėl, tikisi, jog kita prisitaikys prie jų. Nors būtų efektyviau ir greičiau tiesiog prisitaikyti abiems pusėms. Knygoje autorius pasakoja savo istoriją. Nuo baisios dienos, kai su mama išgirdo diagnozę, iki suprato, kad gal ne viskas yra tik jo vieno kaltė, bei, kaip tai pakeitė jo gyvenimą, požiūrio kampą. Pakeliui sutikti žmonės, vienaip ar kitaip jam atskleidė tą vieną tikrą tiesą: normalumas yra nesąmonė.

Mano Nuomonė: Normalumas yra absoliutus melas. Paties autoriaus puikiais žodžiais: jei manote, kad kažkas yra normalus - tiesiog taip gerai jų dar nepažystate. Tie seni balti diedai, kurie išrado normalumo konceptą - patys į jį netilpo, nes nėra to idealaus vidurkio, jis, tarp žmonių, chaoso sukurtoje gamtoje, neegzistuoja. Visokios ten statistikos apie 2,5 vaiko tam tikram porų skaičiui, idealus lakūnų kėdžių dydžius ir t.t., nei po pusę vaiko matom lakstant, nei tos vidutinės kėdės tiko lakūnams. Tai jeigu nepasiekiama nei ideali būsena, nei normali būsena - kokio velnio mus moko siekti tos normaliosios?... Paskaitykit knygą. Ypač jei turit ar ketinat turėti vaikų. Ir dėl savęs, ir dėl jų. Autorius pats knygą parašė taip, tarsi kalbėtų su savo vaikais. Įdomumo dėliai, jo diagnozės buvo disleksija ir ADHD.

Labai gera knyga. 5/5.