2018 m. balandžio 13 d., penktadienis

Shane Dawson - I Hate Myselfie: A collection of essays

Mėgau Shane Dawson. Tada pradėjau nemėgti. Tada vėl pamėgau ir po to jau, taip ir iki dabar mėgstu, bei žiūriu. Patinka man ir visoki memuarai, tad nenuostabu, jog pasiėmiau ir Shane Dawson "I Hate Myselfie: A Collection of Essays" (ISBN 1476791546; 228p.; Goodreads). Labai lengvai susiskaitė. Buvo ir humoro, satyros, labai, labai juodo humoro, bei dramos ir tiesiog širdį žeidžiančių dalykų, kurių kitą syk nelinkėtum priešui, o jie štai nutiko vaikui.

Knyga parašyta trumpais skyriais, kiekvienas sau, netęsiant papasakotos istorijos, ir be kažkokios konkrečios tvarkos. Prieš kiekvieną įrašą buvo po iliustraciją ir trumpą pasisakymą, apie autorius, už ką Shane keliu skrybėlę - visada malonu matyti didelius menininkus, kurie savo švieson bando įsprausti kuo daugiau kitų. Pačios istorijos matyt atrinktos pagal vieną kriterijų: jos leido jam tapti geresniu asmeniu, ar mažų mažiausiai - tapti stipresniu. Nei vienoje iš jų Shane neprašė jo pagailėti. Jis nebijojo pasijuokti ir pats iš savęs, pripažinti savo klaidų, bei gėdingų dalykų.

Shane Dawson užaugo su dviem broliais ir tėvais, kurie galiausia išsiskyrė. Prie ir taip menko jo draugų rato gero nepridėjo ir poreikis persikraustyti toliau, pakeisti mokyklą. Labai apkūnus paauglys, kaip galite spėti, nebuvo pats populiariausias egzempliorius, tad Shane dienas leido su mama, vienas, arba tokių pačių nepritapelių bury. Bet Shane, net perėjęs visas negandas, patyčias, užgauliojimą, bei gavęs šansų atsimokėti skriaudikams, netapo nei cinišku, nei pagiežingu, už ką tikrai galiu jį gerbti, kaip asmenį.

Nežinau, ar šita knyga patiktų tiems, kas nežiūri Shane Dawson. Tiesiog, pasirodė per daug asmeniška, kad būtų išimta iš tos YouTube personos konteksto. Bet man ji labai patiko, tad duodu 5/5 ir tikrai paskaitysiu tą antrą kolekciją.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.