Prisipažįstu, kartais knygas pasiimu dėl intriguojančio pavadinimo, ir net neskaitau aprašymo. Taip nutinka tikrai nedažnai, bet štai ėmė ir nutiko su Roxane Gay knyga "Hunger: A Memoir of (my) Body" (ASIN B013PKAFOC; 320p.; Goodreads). Maniau, jog imu knygą apie valgymo sutrikimus. Pasirodo pasiėmiau knygą apie žmonių žiaurumą prieš kitų, ir savus kūnus.
Roxane, ši nuostabi moteris, papasakoja savo košmarišką istoriją apie baisią prievartą, ir dėl to sekusį poreikį iš savo kūno padaryti kuo didesnę ir baisesnę tvirtovę. Ji valgė tam, kad būtų didesnė, nepatrauklesnė, stipresnė. Ji valgė tam, kad daugiau niekas į ją nebežiūrėtų.
Roxane yra "Super Morbidly Obese", t.y. jau su super nutukimu. Paaiškinusi kodėl yra taip, kaip yra, toliau ji pasakoja apie pasaulį, ir kaip jis elgiasi su storais, ir ypač storais žmonėmis. Kaip jai tenka pirkti dvi vietas lėktuve, ir dar gi aiškinti trečioje sėdinčiam asmeniui, jog ne, jam negalima ten pasidėti savo krepšių, nes jai reikalingos abi sėdynės. Jai tenka, atsiprašant, googlint restoranus, kad įsitikintų, jog jai bus vietos atsisėsti, ir po jos svoriu - nelūš kėdės.
Istorija tikrai labai įdomi, net jei vietomis tikrai labai nemaloni skaityti. Nežinau, iš kur randasi žmonės, galintys taip labai skaudinti kitus, bet labai linkiu jiems vieną dieną susiplėšyti savas angas netyčia užsėdus ant kokio mieto. Roxane Gay memuarui duodu 10/10, ačiū už jį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.