Rodomi pranešimai su žymėmis Mobsteriai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Mobsteriai. Rodyti visus pranešimus

2020 m. spalio 5 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Casey Sherman "Hunting Whitey"


Autoriai: Casey Sherman
Pavadinimas: Hunting Whitey
Serija: -
Žanras: Tikri nusikaltimai; Negrožinė
Psl.: 368
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nemeluosiu, iki Casey Sherman knygos "Hunting Whitey" aš net nežinojau tokio James "Whitey" Bulger. O šis legendinis Pietų Bostono mafijos bosas buvo antras ieškomiausias nusikaltėlis po Osamos bin Ladeno Amerikoje.

Apie Knygą: Negailestingas mafijos bosas, pats save laikęs džentelmenu, savo vaikams - mylintis tėvas. Džeimsas "Vaitis" Buldžeris. Vardas minimas šalia tokių, kaip Al Capone ar Vito Genovese. Ir ši knyga pasakoja apie jo sunkų ir labai pavėluotą pagavimą, ilgus ir sunkius metus kalėjime, bei mirtį.

Mano Nuomonė: Knyga gera, bet mane vis tiek stebina, kaip šis vardas man nieko nesakė ir nebuvo girdėtas. Jums teko ką nors apie jį girdėti? Pati knyga parašyta gerai, detaliai nupasakojanti visas reikalingas istorijas, asmenis, jų vardus. Pats veikėjas, Whitey, nėra įdomiausias mobsteris, apie kokį galit rasti knygų. Tai jei tik šiaip norit apie gangsterius, rekomenduočiau imti vieną iš tą Holivudo krikštatėvių biografijų, kur dar gyvi mafijozai pasakoja apie tuos senus laikus.

Kol kas Spalis visai neblogai taip su knygom. Duodu 4/5.



2019 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Gianni Russo "Hollywood Godfather" | memuarai

Autoriai: Gianni Russo
Pavadinimas: Hollywood Godfather
Serija: -
Žanras: Memuaras; Tikri Nusikaltimai
Psl.: 304
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Nors Gianni Russo memuaras "Hollywood Godfather" ir turėjo savų problemų, kilusių iš tų laikų Holivudo ir tų, deja iki šiol egzistuojančių nelygybės pažiūrų, rasizmo, seksizmo, pati istorija buvo be galo įtraukianti ir įdomi.

Apie Knygą: Jei negalite prisiminti kur girdėjote šį vardą ar matėte šį veidą: Carlo Rizzi iš Krikštatėvio filmų ir dar daug kitų. Gianni Russo, tikras mobsteris filme apie mobsterius ir, beje, ne vienintelis toks, mums nupasakoja savo gyvenimą iki dabar. Nuo atitolusių ryšių su tėvais, pirmojo biznio perpardavinėjant tušinukus, susidūrimo su tikrų tikriausiu mobsteriu su pakankamai aukštais moralės standartais, kad pasirūpintu gatvėje šąlančiu, bet tikrai gudriu vaiku, iki aktoriaus karjeros. Gianni Russo visada ieškojo būdų pasipelnyti, sukdamas biznį po biznio, tad net detaliai pasakodamas mums apie tikrai neįtikėtiną Krikštatėvio filmų sukimą, jis nepamiršdavo paminėti kam ir už kiek pardavinėjo limonado skardines, su kokiais puikiais aktoriais ir dainininkais susipažino, bei jų pačių finansų ypatumus: kas niekad neapsiimdavo apmokėti vakarienės, kas visada teigdavo esąs tikras skurdžius, ir kas tiesiog į akis visiems melavo. Daug žinomų vardų ir istorinių įvykių į kuriuos turbūt niekad nebežiūrėsime taip pat.

Mano Nuomonė: Buvo linksma skaityti apie jo biznius ir kaip juose, tarkime klube, jis greit perprato poreikį imituoti pavojų visoms toms spindinčioms žvaigždutėms, kurios norėjo įsivaizduoti esą pavojingo gangsterių pasaulio dalimi. Be galo įdomiai susiskaitė pažintys su Merlina Monro ir Elviu Presliu, bei kitais žinomais vardais, kaip Frankas Sinatra ir pan.; Bei politikais, ką jie žadėjo, ką jie padarė ir kokie istoriniai įvykiai, tarkime, užsakyti, suorganizuoti nužudymai, įvyko, nes taip norėjo Šeima. Gaila tik, kad Gianni Russo tarsi tik prašoko pro kitas problemas, nepaminėdamas savo paties nuomonės ar galimo jos pasikeitimo. Belieka tik bendrais bruožais spėlioti jo pažiūras.

Niekad nežinau, kaip vertinti memuarus. Viena yra duoti balus kūriniui, visai kas kita - kažkieno gyvenimui. Bet šis tikrai įtraukė, tai duodu 5/5.

2017 m. lapkričio 26 d., sekmadienis

Andy Weir - Artemis

Labai kantriai laukiau Andy Weir knygos "Artemis" (ISBN 0553448129; 305p.; Goodreads) ir pagaliau! Andy Weir mano mėgstamiausių sąraše gavo garbingą vietą su savo "Marsiečiu", o ši knyga, be jau mėgiamo gero autoriaus, žadėjo ir dar daug kitų man patinkančių dalykų: Mėnulis, heistai, kontrabandininkai ir mobsteriai. Žodžiu, gangsteriai mėnulyje. Taip neblogai skamba. Ir nors knyga buvo visai ne tai, ko tikėjausi, ji man vis tiek labai patiko.

Jazz Bashara su savo musulmonu tėvu (tai pabrėžiu, nes jis - praktikuoja, o ji - ne) į Mėnulio miestą Artemį iš Saudi Arabijos (atrodo, nepykit jei maišau) atvyko, kai jai buvo 6 metai. Apie jokį grįžimą į Žemę nebegali būti nė kalbos, mat Jazz čia užaugo ir ketina čia likti, kad ir kas benutiktų. Tačiau Žemėje ji turi susirašinėjimų draugą. Ar greičiau net biznio partnerį. Tokią pačią sielą, kaip ir ji: žmogų, kuris tenorėjo išgyventi ir prasigyventi, kai gyvenimas mėtė ir vėtė į vis blogesnes situacijas. Dabar jie praktiškai kontroliuoja kontrabandą, patenkančią į Artemį, tą vienintelį mėnulio miestą. Paprastai jie net labai atsargūs, tačiau, kai ant Jazz metaforinio stalo numetamas milijono slugų (tokie jų pinigai) pasiūlymas - ei, kas gali ją kaltinti, jog susigundė?

Vengiant spoilerių ir įdomaus skaitymo, supaprastinsiu: Artemyje jie gaminasi orą patys. Jo gaminimo rezultatai vienaip ar kitaip pateikia ir kitokių neblogų šalutinių produktų, išgaunamų to degimo metu. Tai vienintelė rimta kompanija Artemyje, ir nors jos produktai neatrodo, kažkuo ten ypatingi - yra kas rado, kaip visu tuo pasinaudoti. Ir Jazz su savo ne tokių jau ir mažu heistu ką tik pasimaišė tiems dideliems žmonėms po kojomis, bei sujaukė jų planus. Dideliems žmonėms, tokiems, kaip senamadiški "nužudžiau tave, kad kiti pasimokytų" mobsteriai, kurie per Jazz rizikuoja prarasti astronomines sumas.

Jazz tikrai fantastiškai parašyta herojė. Ji - juokinga, stipri ir labai protinga, bei, kaip ir Watney, yra pasiryžusi išgyventi situacijose, kurios noro gyventi tikrai neįkvepia. Bet jei ieškote Marsietis 2, tai čia tikrai nėra ta knyga. Ji - visiškai kas kita, ir miego dėl jos tikrai nebūčiau aukojęs. Bet ji man patiko kitaip, patiko šviežumu, kitokiais herojais, kitokiu veiksmu, tad be sąžinės graužaties duodu 10/10.

2017 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

Paige Dearth - Born Mobster



Stipri silpnai parašyta istorija. Paige Dearth "Born Mobster" (ASIN B01KVHAPV0; 506p.; Goodreads) yra viena iš tų knygų, kur išėmus visus ėjimus, miegojimus, aprašymus, herojaus ilgus pasipasakojimus vėl ir vėl, ilgus visų verkimus dėl jo tragedijos, ir pamąstymus, kad jie tai jau tikrai žino, jog Tonis užaugs būti kažkuo labai ypatingu - liktų visa istorija, bet tik pusė knygos. Ir visi tie "jis nė neįsivaizdavo, kaip klysta" kiekvieno skyriaus pabaigoje tikrai nepadėjo ir taip nuspėjamam siužetui.

Istorija labai ištemptai pasakoja apie visą Tonio jaunystę, nuo vaikystės, iki pilnametystės. Prie jo kibo, iš jo šaipėsi, jį mušė, ir netgi bandė nužudyti. Namuose prie to prisidėdavo ir tėvas, kuris nekentė, jog sūnus toks silpnas ir negali atsiginti, tad dar ir pats jį auklėjo savaip. Vienintelės prošvaistės būdavo eiti su mama į Italų Turgelį, kur vieną dieną Tonis pamatė mafijos vyrus, nieko nebijančius, solidžius mobsterius.

Toks pats buvo ir naujokas Salvatoras Morano, Filadelfijos Mafijos Tėvo sūnus. Nei pačių peštukų, nei jų priekabių jis tiesiog nepaisė. Užaugęs žiauriame gaujų pasaulyje, kur draugai - kaip šeima, o šeima - viskas, jis greit į visa tai įsuko ir Tonį. Ar į gerą, ar į blogą - dar sunku pasakyti.

Žodžiu, taip čia... Knyga man ir patiko, ir labai nepatiko. Esama tiesiog žvėriškai gerų epizodų, bet jų gal penki per visą knygą. Kur kas daugiau yra labai žiaurių epizodų, kuriuos itin nemalonu skaityti, prievartos prieš vaikus ir paauglius, teisėsaugos aklumo, vienas po kito sekančių juodų epizodų, kurie stūmė Tonį vis giliau į atrodo neatitaisomus dalykus. O visa kita - tuščias laiko švaistymas, ilgi tarpai kažkokio veiksmo, kuris niekaip nesisieja su likusia istorija, ir gali būti pamiršti. Knygai vis vien duosiu 8/10, mat idėja už jos - labai stipri.

Paskaičiau šiek tiek ir apie autorę, mat sekančios knygos ištrauka vėl prasidėjo nuo šleikštaus epizodo apie vaiko pagrobimą. Atrodo visos jos knygos turi bent šiokį tokį to prieskonį, mat tai jos būdas susitaikyti ir išgyventi savo pačios patirtį. Tai tikrai gerai paaiškina, kaip įmanoma aprašyti tokius žiaurumus. Ko pasekoje, knygos tikrai niekam nerekomenduosiu. Jai reikia tikrai stiprių nervų ir gebėjimo atsiriboti nuo herojaus ir kartais - net pačios istorijos.