2024 m. vasario 8 d., ketvirtadienis

Sutemų Archyvas | Draideriai | Forgotten Realms

instagram

Tamsiajam elfui (Drow) neišlaikius Lolth paskirto testo, už bausmę jie paverčiami Draideriais. Baisaus ritualo metu Vorų Karalienės galia nukreipiama per demoną, tada panaudojama paversti suklydusį Drow į kentaurišką būtybę. Jų torsas, viršutinė kūno dalis, išlieka beveik tokia pat, kokia ir buvo, kartais daugiau ar mažiau subjaurota keistos metamorfozės. Nors ir labai traumuoti, jų protai, prisiminimai ir asmenybė irgi išlieka. Papildomai torsas dar įgauna gebėjimą natūraliai gaminti nuodus ir dažnai netgi sustiprėja. Tuo tarpu apatinė kūno dalis virsta milžinišku voru. Ja draideriai gali laipioti sienomis (bet ne lubomis, dėl kūno svorio apribojimų), o kai kurie netgi įgauna gebėjimą kurti voratinklius. Kad nesidaugintų ir nesukurtų drow priešų rasės, Lolth juos padarė belyčiais. Atsiprašau už tokias blogas naujienas visų, kuriems labai patiko Kar‘niss.

Pliusų daug, bet virsmas draideriu vis vien yra gėdinga bausmė, skiriama tik tiems, kurie pasiekė pakankamai daug, kad Lolth nuspręstų juos išbandyti testu. Kiti drow jais šlykštisi ir išstumia iš bendruomenės. Draiderių egzistencija pakenčiama tik priemiesčiuose ir Underdark laukymėse, kur jie, su kitais monstrais netyčia dirba, kaip papildomas saugos buferis. Suniokotais protais, varomi gėdos, neapykantos sau ir baimės, dauguma draiderių trokšta mirties. O kad jau turi maitintis krauju, kitaip kraupus jų naujas kūnas ims irti, susirėmimo atveju jie tiesiog negali pralaimėti. Arba tapsite jiems vakariene, arba užbaigsite jų siaubingą egzistenciją.

2024 m. vasario 5 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Jesse Q. Sutanto „Vera Wong‘s Unsolicited Advice for Murderers“

Autoriai: Jesse Q. Sutanto
Pavadinimas: Vera Wong's Unsolicited Advice for Murderers
Serija: -
Žanras: Jaukus Detektyvas, Šiuolaikinė Literatūra
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Sekanti knyga „Skaityk, kaip Piktadarys“ mėnesyje nukeliavo tiesiai į mėgstamiausių sąrašą. Jesse Q. SutantoVera Wong‘s Unsolicited Advice for Murderers“, kur visi veikėjai – moraliai pilki, be raudonų vėliavų ar toksiškų bruožų.

Apie Knygą: Vera, dabar jau 60, jau daug metų dirba savo Pasaulinio Garso Arbatinėje. Tiesa, arbatinė nėra pasaulio garsumo, toks tik jos pavadinimas. Jei Vera sulaukia daugiau nei dviejų klientų, jau gali sakyti, kad diena buvo – judri ir užimta. Kaip, kažin, pavadinti dieną, kai ryte ant savo arbatinės grindų randi negyvą vyriškį? Mačiusi begales detektyvų, Vera tuoj pat iškviečia policiją ir iki jiems atvykus – pagelbsti, apibraukdama kūną markeriu. Net specialios arbatos proto aštrumui išvirė. Tik nedėkingi policininkai ne tik, kad arbatos atsisakė, bet vis reikalavo senosios moters – nesimaišyti. Panašu jog Vera šį nusikaltimą turės išspręsti pati. Juk teigiama, kad nusikaltėliai visada grįžta į nusikaltimo vietą, ar ne?...

Mano Nuomonė: Vera iš tiesų sulaukia sugrįžtančio žudiko. Ar net kelių. Ir apsiima išsiaiškinti, kuris iš jų tas tikrasis, nes motyvų netrūksta. Savo nežabotu smalsumu ir garbaus amžiaus privilegija lysti visur, kur tik nori, teisinantis arbatomis ir nešamu maistu, Vera labai gražiai įsiliejo į visų jai po kojomis pasimaišiusių gyvenimą. Viena linksmiausių ir labiausiai įtraukiančių knygų, kokią skaičiau pastaruoju metu. Eilė charizmatiškų, įdomių ir dinamiškų veikėjų, labai gražiai išrašytų į bene gyvus žmones. Puikiai supinta istorija, kurioje gražiai balansuoja ir dera detektyvas, satyra, humoras ir rimtesni įvykiai. Labai geras siužeto tempas, nenuobodu buvo net tada, kai jau aiškiai matėsi, kur viskas krypsta ir kur tekės. Labai rekomenduoju visiems, kam patinka jaukūs detektyvai ir aštrialiežuvės močiutės. Rekomenduoju ir arbatos pasidaryti, nesigailėsit.

Stiprus 5/5, skaityčiau visą seriją.

instagram



2024 m. vasario 2 d., penktadienis

knygos apžvalga | Katee Robert „The Sea Witch“ | Wicked Villains 5

Autoriai: Katee Robert
Pavadinimas: The Sea Witch
Serija: Wicked Villains 5
Žanras: Perpasakojimas; BDSM romanas
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Skaitau, kaip Piktadarys“ teminį mėnesį pradėjau su Katee Robert penkta Wicked Villains knyga, „The Sea Witch“. Vis dar ne visai suprantu, kodėl ar kaip šios knygos yra perpasakojimai, bet ką jau čia. Skaitosi bent neblogai, dabar kai blogiausios jau – praeity (dar viena liko, tikiuosi neprisišnekėjau).

Apie Knygą: Ursa gavo Jūrų Raganos pravardę dėl mėgstamiausio būdo nusikratyti priešais, net tada, kai neturėjo jokios prieigos prie jūros. Moteris privalėjo būti negailestinga, kad išgyventų šiame plėšrūniškame pasaulyje. Ypač po to, kai ją išdavė vienas geriausių jos draugų. Kuo iš vis galima pasikliauti, jei negali pasikliauti tais, kuriuos vadini draugais? Prisiekusi atkeršyti Ursa laukė ir statė savo nusikalstamą imperiją, augino galią ir ieškojo geriausios vietos durklui. Iki, pagaliau, planas gavo pajudėti, kai tarpdury pasirodė Zari, Ursos senojo draugo dukra. Čia atviliota Žaviojo Princo melų.

Mano Nuomonė: Pakankamai įdomi, kad būtų lengva sekti siužetą, ne tokia įdomi, kad labai prikaustytų. Veikėjai – paprasti, su savo funkcijomis, be jokių netikėtumų. Tiesmukas siekis ir tiesus kelias iki jo. Didžiausias minusas šioje buvo tas, kad jau labai nusibodo labai vienodi veikėjai, net jei išoriškai ir įvairūs, vidiniais monologais – bene identiški. Pati istorija truputį gal ir netikėta. Mažosios Undinėlės archetipą į Hadą atveja gera širdis, noras išpirkti iš kontrakto mylimą vaikiną, tą patį Žavųjį Princą kurio vardo nebeatsimenu. O čia ima ir paaiškėja, koks gilus tas jos naivumas. Kol kas mėgstamiausia daugumos šių knygų dalis yra ta, kad du bosai labai dažnai tiesiog pakalba ir tuo baigiasi jų ten vos ne dešimtmečius trukę vaidai. 

Skaičiau daug blogesnių, ši gali sau turėtis 3/5.

Instagram



2024 m. sausio 30 d., antradienis

knygos apžvalga: Dan Abnett „Horus Rising“ | The Horus Heresy 1

Autoriai: Dan Abnett
Pavadinimas: Horus Rising
Serija: The Horus Heresy 1
Žanras: Warhammer 40k; Mokslinė Fantastika
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Pradėjau The Horus Heresy (Horo Ereziją), su Dan Abnett knyga „Horus Rising“. Labai gera istorija, nors džiaugiuosi, kad pažintį su Warhammer 40k pradėjau ne nuo čia. Buvo tokių labai.. Keistų scenų. Žiūrėsim, kaip ten bus toliau (nieko negatyvaus, tik... Gal juokingo, sakyčiau).

Apie Knygą: Kas nutinka, kai užkariautojas – užkariauja viską? Ar tada galima prisėsti ir atsipūsti, pasišildyti pergalės vaisių šilumoje? O gal tenka per amžius stebėti savo užnugarį, laukiant peilio ir mąstant iš kur jis atskries? Tokia ta Žmonių Imperatoriaus našta, kurią, baigęs darbą, netikros taikos ir trapios ramybės pavidalu jis perduoda savo „sūnums“, konkrečiai – karvedžiui Horus. Ir, dabar, jam teks ieškoti teisingo kelio tarp absoliučių jų doktrinos skelbiamų tiesų ir augančios nepasitenkinimo, nerimo ir dvejonių atmosferos.

Mano Nuomonė: Militaristinė fantastika labai dažnai turi tą tokį... Šekspyrišką potonį, tai kartais labai smagiai pats sau pasijuokdavau iš keistokų scenų (if you know – you know). Istorija tikrai gera, pilna įdomių vietų, keistų ir baisių pasaulių, dar keistesnių ir baisesnių ateivių ir pačių keisčiausių žmonių iš kurių absoliučiai visi bando gyventi ir išgyventi nenukritę nuo ten, kur juos pastatė jų imperatorius (kartelė labai aukšta ir, kaip minėjau ankščiau – absoliuti, be vietos interpretuoti ar lenkti tiesas). Puikiai pamažėle apie skaitytoją statoma labai unikali visata. Daug įdomių veikėjų, nors dar neišdirbtų, bet jau matosi, kad šitų vardų nepamiršiu taip greit, kaip daugelio kitų veikalų. Nemeluosiu, tikėjausi ne to, maloniai nustebino tais pilko totalitarizmo tonais, pramaišiui su juokais, kur kartais gal ne tiek juokinga buvo, kad va, pasakė juoką, kiek pats faktas, kad va, pasakė juoką, šitas. Knygos geros ir vertos apsiimti. Tiktų ir tiems, kas mėgsta mokslinę fantastiką, bet ne tą mokslinę tos fantastikos dalį. Neliko vietos ten kažkokiems fizikos dėsniams aiškinti, kai reikia nusakyti, kokią žalą padarė benzininis-pjūklas-kardas.

Stiprus 4/5, labai.

instagram



2024 m. sausio 27 d., šeštadienis

knygos apžvalga | Harley Laroux „Her Soul for Revenge“ | Souls Trilogija 2

Autoriai: Harley Laroux
Pavadinimas: Her Soul for Revenge
Serija: Souls Trilogy 2
Žanras: Tamsi Literatūra; Paranormalus Romanas
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Perskaičiau Harley Laroux knygą „Her Soul for Revenge“, antrą Souls trilogijoje. Tas pats laiko tarpas, tik iš kitos merginos ir demono perspektyvų. Įžūlūs demonai turėtų būti patys sau žanras, kaip vampyrai.

Apie Knygą: Nelaimingą įvykį kasyklose išgyveno tik trys asmenys sudarę sandorį su keistu dievu, žinomu, kaip The Deep One (khem, tipo... Gilusis?). Dabar, po daugelio metų, skolą dievui reikia gražinti. Trys gyvybės už tris gyvybes iš išgyvenusiųjų šeimų. Pirmoji turėjo būti Juniper. Apsvaiginta ir pristatyta į ritualą, mergina nesileido paaukojama ir paspruko. O pasprukusi nesiliovė bėgti ir gyventi, pamažėle planuodama kruviną kerštą. Nė nenujausdama, jog ją stebi visa tai tą lemtingą vakarą matęs demonas ir vis labiau gundosi šiek tiek padėti.

Mano Nuomonė: Zane (Zein) yra labai keistas vardas demonui. Ypač tokiam įžūliam. Šiaip, labai neblogas tęsinys, susidėliojo gan pakenčiama bendra istorija. Buvo blogesnių dalykų, bet buvo ir geresnių dalykų, pavyzdžiui šita mergina iš niekur neėmė ir nesugalvojo, kad gal tą draugišką demoną, kuriam galimai jau trauma nuo buvimo iškviestam ir pavergtam, reikia dabar pavergti, įkalinti. Nebe tokia ši panaši ir į Bartimėjaus trilogiją. Veikėjai – paprasti, nieko kažko tokio tikrai nėra, bet turbūt tokioms knygoms ir nereikia. O ir istorija nėr baisi. Bet čia aš gal šališkas, kultai visokie ten - labai mano dalykas.

Stiprus 4/5.

instagram



2024 m. sausio 24 d., trečiadienis

knygos apžvalga | H.P. Lovecraft "Cool Air"

Autoriai: H.P. Lovecraft
Pavadinimas: Cool Air
Serija: -
Žanras: Siaubo, Mokslinė Fantastika
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Kad šiek tiek pailsėt nuo plytų storio knygų, atsidariau H.P. Lovecraft kolekciją. Nebuvo jis pavyzdingas ar geras žmogus, bet, laimė, jo darbai jau neberemia jokių iškreiptų įsitikinimų. Tai va, pirmoji čia buvo Cool Air (Vėsus Oras), tokia vos skyriaus ilgio ir geresnė, nei tikėjausi.

Apie Knygą: Jo atsiskyrėlis kaimynas tokiu nematomu ir būtų likęs, jei ne per lubas lašėti pradėjęs amoniakas. Tenorėjęs, kad jo paties turtas nebūtų suniokotas šitokio neprašyto lietaus, vyriškis užkilo viršun. Šaltuose kambariuose, kuriuose gaudė aparatai palaikę šią nepatogią temperatūrą naudojant būtent tą amoniaką, gyveno keistas, senyvas vyriškis. Vangiai paaiškinęs, jog viso to reikia jo sveikatai, jis suskubo pataisyti nuotėki ir kaimynai susibičiuliavo. Ko bent vienas iš jų gan greit ims gailėtis...

Mano Nuomonė: Labai trumpa, bet puikiai sukurpta šiurpi scena. Gerai išlaikyta atmosfera, kai lyg ir tiesiogiai nežinai ir nematai, jog vyksta kažkas negero, neteisingo, bet nuolat, dėka labai iškalbingo protagonisto, jauti, kad kažkas čia blogai. Labai lengvai susiskaitė, tikrai nesitikėjau, kad tokia trumputė istorija bus tokia įdomi.

Stiprus 4/5.

instagram



2024 m. sausio 21 d., sekmadienis

knygos apžvalga | C.S. Pacat „Dark Heir“ | Dark Rise 2

Autoriai: C.S. Pacat
Pavadinimas: Dark Heir
Serija: Dark Rise 2
Žanras: Istorinė Fantastika; LGBT knygos
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Perskaičiau C.S. Pacat knygą „Dark Heir“, antrą Dark Rise serijoje. Nusivyliau, nepaisant šiokių tokių labai neblogų istorijos gabaliukų. Bendroj sumoj, siužetas buvo krūva dėl praėjusių gyvenimų besipešančių paauglių, kas kuo buvo ir kodėl kitas dabar turi dėl to pykti. Tamsiame pasaulyje, kuriame gyvenama nuolat bijant, kad mirusieji sugrįš...

Apie Knygą: Jo sostas, gilioje kalno tamsoje, laukė sugrįžtančio valdovo. Dulkių, reliktų ir teroro istorijos kupina požeminė pilis dabar linksmina tik negyvėlius. Negyvus tarnus, karius, savanores aukas ir nelaimingas, ten atklydusias sielas. Jie irgi laukia jo sugrįžtant, pasiruošę kilti ir kovoti, vos gaus įsakymą. Daug kas šios galios nori. Keli netgi gali ją pasiglemžti. Būtent todėl Vilas (Will) ir privalo tai padaryti pirmas. Net jei draugai bandys jį sustabdyti, net jei jie nesupras ir niekada nepatikės, kad vaikinas galėjo užaugti savimi, o ne savo praeities šešėliu...

Mano Nuomonė: ...nes visi kiti tik taip ir gyvena, savo praeitimi, prisiminę tuos buvusius gyvenimus ar pašaukimus – pilnai jiems atsidavė ir velniop ten kažkokią asmenybę. Paauglių protai su suaugusiais balsais, nuolatiniai barniai ir peštynės dėl praeities, kai dar patys gyvi nebuvo, tu buvai tuo ir tuo, tai, kad ir ką dabar darysi, vis tiek tavęs nekęs. Veikėjai nuolat bando skaitytoją įtikinti, kad tai turėtų būti svarbu, tai, šitai, anas ir tas, svarbu, nes buvo svarbu, todėl svarbu ir dabar. Ko pasėkoj siužeto lėtumas manęs vos nepribaigė. Žodžiu, lyginant su praėjusia knyga – ši tikrai nuvylė. Nėra tokia bloga, kad nenorėčiau skaityti toliau, bet teko padirbėti, kad perskaityti.

3/5, lauksiu trečios.

instagram



2024 m. sausio 18 d., ketvirtadienis

Sutemų Archyvas | Tamsieji Elfai Drow | Forgotten Realms

Tamsieji, gilumų, arba po-elfiai Pamirštųjų Karalysčių (Forgotten Realms) visatoje (Požemiai ir Drakonai / Dungeons and Dragons) vadinami tiesiog Drow. Palikuonys Ilythiiri, pirmųjų elfų ir vienų iš galingiausių tada dominavusių galių, dabar gi, Drow, yra mirtini Underdark požemių gyventojai.

Ištisas kartas selektyviai rinkęsi partnerius, greičiausia ne be savo Vorų Karalienės, deivės Lolth paskatinimo, Drow tapo grėsmingai gražiais ir be galo pavojingais priešininkais. Protingi, gudrūs ir pastabūs, jie - sutverti įkvėpti baimę priešų širdyse. Nuo mažens mokyti tikėjimo savo pranašumu, į trūkumus jie žiūri kaip į klaidas ar silpnybes ir nenuilstamai dirba, kad tik nebūtų aplinkinių palaikyti potencialiomis aukomis. Užsispyrę ir įsitikinę savo teise į viską, ko nori, Drow tikslų siekia nepaisydami kainos ar pasekmių.

Darvinistinė filosofija (išgyvena tik stipriausi) ir vidiniai konfliktai Drow elfus labai izoliavo. Įstatymai palankūs nugalėtojams suformavo žiaurią visuomenę, kurioje galia yra teisingumas. Čia tikimasi, kad auka ginsis, o pralaimėję – to nusipelnė, nes nebuvo pakankamai geri, stiprūs. To pasėkoje, visiškai teisėtai, Drow reiduose gali sunaikinti ištisą giminę ir netgi pašalinti ją iš istorijos, tarsi tokios nė nebūtų buvę. Tad gal ir nenuostabu, kad paviršiuje ši elfų rasė laikoma daugiau mitu, nei realybe. Jie tiesiog pernelyg užimti į tą paviršių veržtis, o kai jau tikrai reikia – reido metu gyvų po savęs jie nepalieka. Tada gi ir patys neužsibūna dėl saulės keliamo silpnumo.

Jų visuomenė – matriarchatinė. Moterys turi absoliučią galią ir užima visus valdžios postus. Nuo Motinos Matronos iki Lolth kunigės. Tokia struktūra greičiausiai irgi nesusidarė savaime, nepastūmėta deivės Lolth, kuri savo valią išsakyti yra linkusi būtent per moteris, taip rodydama joms favoritizmą. Vienintelė galia, kurią gali turėti vyrai yra ta, prie kurios šliejasi per santykius. Tai, deja, nedaro jų saugesniais, ar mažiau žiauriais. Laikomi nenaudingiausia visuomenės dalimi, Drow vyrai ruošiami, kaip kariai, kurių mirtis nėra praradimas. Jie negali pirštis ar meilintis, bet negali ir atsisakyti, kai meilinasi moteris, mat už tai – baudžiama teisiškai. Dar gi, jeigu vieno Drow vyriškio nori daugiau nei viena moteris, galima manyti, kad jis jau negyvas. Mat kur kas lengviau tokio geidžiamo prizo nusikratyti, nei dėl jo – kovoti. Drow moterys vyrus renkasi pagal grožį (genetiką), jų giminę ir jos būseną, bei, jei įmanoma, pagal palikuonių istoriją, prielankumą rodant daugiau dukrų turėjusiam vyrui. Mat dukros yra galia, jos stiprina giminę. Dukros pageidaujamos nepaisant to, kad dažniau nei rečiau Motinos Matronos savo galią praranda tik tada, kai ją nužudo būtent viena iš dukrų.

Tokia žiauri valdžia yra tiesioginė pasekmė teokratijos, kuri teigia, kad Lolth yra viena tikroji deivė. Jos doktrina skatina ankščiau minėtus tamsius Drow visuomenės aspektus, tokius, kaip izoliacija, vidiniai konfliktai ir Darvinizmas. Lolth įsakymas savo žmonėms yra pavergti kitus Underdark gyventojus į tarnystę ir išnaikinti visas kitas elfų rases. Bet dėl skatinamo individualios galios siekio, kuris, anot deivės Lolth iš Drow visuomenės išravės silpnuosius ir bendrai sustiprins jų rasę, tamsos elfai link to siekio nė kiek nepasistūmėjo. Geriausiu atveju, Drow yra įstrigę, mat kiekvienas pajudėjimas aukščiau, toliau į priekį, baigiasi konfliktu, kai augimas pakertamas iš vidaus. Blogiausiu atveju, jie juda atgalios, su kiekvienu susirėmimu prarasdami ištisas kartas žinių ir resursų. Kad Lolth nė neketino savo žmonių pastatyti į teisingą kelią link siekio, net ir tokio, kurį pati ten užbrėžė, abejoti neverta. Visa tai jai – tik pramoga.

Tokie tad yra Drow elfai. Viena įdomiausių rasių Forgotten Realms visatoje, ir toli gražu ne vienintelė tokia.

ko-fi | Instagram