Sutemų Archyvas | Tamsieji Elfai Drow | Forgotten Realms

Instagram

Tamsieji, gilumų, arba po-elfiai Pamirštųjų Karalysčių (Forgotten Realms) visatoje (Požemiai ir Drakonai / Dungeons and Dragons) vadinami tiesiog Drow. Palikuonys Ilythiiri, pirmųjų elfų ir vienų iš galingiausių tada dominavusių galių, dabar gi, Drow, yra mirtini Underdark požemių gyventojai.

Ištisas kartas selektyviai rinkęsi partnerius, greičiausia ne be savo Vorų Karalienės, deivės Lolth paskatinimo, Drow tapo grėsmingai gražiais ir be galo pavojingais priešininkais. Protingi, gudrūs ir pastabūs, jie - sutverti įkvėpti baimę priešų širdyse. Nuo mažens mokyti tikėjimo savo pranašumu, į trūkumus jie žiūri kaip į klaidas ar silpnybes ir nenuilstamai dirba, kad tik nebūtų aplinkinių palaikyti potencialiomis aukomis. Užsispyrę ir įsitikinę savo teise į viską, ko nori, Drow tikslų siekia nepaisydami kainos ar pasekmių.

Darvinistinė filosofija (išgyvena tik stipriausi) ir vidiniai konfliktai Drow elfus labai izoliavo. Įstatymai palankūs nugalėtojams suformavo žiaurią visuomenę, kurioje galia yra teisingumas. Čia tikimasi, kad auka ginsis, o pralaimėję – to nusipelnė, nes nebuvo pakankamai geri, stiprūs. To pasėkoje, visiškai teisėtai, Drow reiduose gali sunaikinti ištisą giminę ir netgi pašalinti ją iš istorijos, tarsi tokios nė nebūtų buvę. Tad gal ir nenuostabu, kad paviršiuje ši elfų rasė laikoma daugiau mitu, nei realybe. Jie tiesiog pernelyg užimti į tą paviršių veržtis, o kai jau tikrai reikia – reido metu gyvų po savęs jie nepalieka. Tada gi ir patys neužsibūna dėl saulės keliamo silpnumo.

Jų visuomenė – matriarchatinė. Moterys turi absoliučią galią ir užima visus valdžios postus. Nuo Motinos Matronos iki Lolth kunigės. Tokia struktūra greičiausiai irgi nesusidarė savaime, nepastūmėta deivės Lolth, kuri savo valią išsakyti yra linkusi būtent per moteris, taip rodydama joms favoritizmą. Vienintelė galia, kurią gali turėti vyrai yra ta, prie kurios šliejasi per santykius. Tai, deja, nedaro jų saugesniais, ar mažiau žiauriais. Laikomi nenaudingiausia visuomenės dalimi, Drow vyrai ruošiami, kaip kariai, kurių mirtis nėra praradimas. Jie negali pirštis ar meilintis, bet negali ir atsisakyti, kai meilinasi moteris, mat už tai – baudžiama teisiškai. Dar gi, jeigu vieno Drow vyriškio nori daugiau nei viena moteris, galima manyti, kad jis jau negyvas. Mat kur kas lengviau tokio geidžiamo prizo nusikratyti, nei dėl jo – kovoti. Drow moterys vyrus renkasi pagal grožį (genetiką), jų giminę ir jos būseną, bei, jei įmanoma, pagal palikuonių istoriją, prielankumą rodant daugiau dukrų turėjusiam vyrui. Mat dukros yra galia, jos stiprina giminę. Dukros pageidaujamos nepaisant to, kad dažniau nei rečiau Motinos Matronos savo galią praranda tik tada, kai ją nužudo būtent viena iš dukrų.

Tokia žiauri valdžia yra tiesioginė pasekmė teokratijos, kuri teigia, kad Lolth yra viena tikroji deivė. Jos doktrina skatina ankščiau minėtus tamsius Drow visuomenės aspektus, tokius, kaip izoliacija, vidiniai konfliktai ir Darvinizmas. Lolth įsakymas savo žmonėms yra pavergti kitus Underdark gyventojus į tarnystę ir išnaikinti visas kitas elfų rases. Bet dėl skatinamo individualios galios siekio, kuris, anot deivės Lolth iš Drow visuomenės išravės silpnuosius ir bendrai sustiprins jų rasę, tamsos elfai link to siekio nė kiek nepasistūmėjo. Geriausiu atveju, Drow yra įstrigę, mat kiekvienas pajudėjimas aukščiau, toliau į priekį, baigiasi konfliktu, kai augimas pakertamas iš vidaus. Blogiausiu atveju, jie juda atgalios, su kiekvienu susirėmimu prarasdami ištisas kartas žinių ir resursų. Kad Lolth nė neketino savo žmonių pastatyti į teisingą kelią link siekio, net ir tokio, kurį pati ten užbrėžė, abejoti neverta. Visa tai jai – tik pramoga.

Tokie tad yra Drow elfai. Viena įdomiausių rasių Forgotten Realms visatoje, ir toli gražu ne vienintelė tokia.

ko-fi | Instagram

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Promise of the Witch-King" | The Legend of Drizzt 15

Autoriai: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Promise of the Witch-King
Serija: Legend of Drizzt 15
Žanras: Dungeons and Dragons; Epinė Fantastika
Psl.: 373
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Pabaigiau paskutinę rugsėjo knygą, R.A. Salvatore "Promise of the Witch-King", antrą The Sellswords trilogijoje ir penkioliktą The Legend of Drizzt serijoje. Skaitėsi truputį, kaip koks filleris, užpildas, nes labai jau keistai tarsi iš niekur pradėta istorija, kai du protagonistai galai žino kuo užsiiminėja.

Apie Knygą: Du prastai pagarsėję žudikai, žmogus Artemis Entrari ir tamsusis elfas, drow, Jarlaxle (džar-laksl), atsibeldžia į dykynę, kurioje jau seniai riejasi dvi frakcijos. Ne prieš jos būtų ir šitų dviejų galvas pakeliui nuimti, bet priešininkai, nors tik du, visgi nėra taip paprastai įveikiami. O kažkur visoje šioje suirutėje nubudo Raganiaus Karaliaus artefaktas, knyga, sutverta susiurbti skaitytojo gyvybę ir galią ir įvykdyti savyje užrašytą magiją...

Mano Nuomonė: Nemėgstu paraleliai rašomų istorijų, nes visada, be išimties, viena patinka labiau, tai kitą skubu skaityti, kad greičiau vėl apie aną. Istorija - silpnoka, dar iki nieko normaliai neprivesta, tai tokia, lyg, nelabai tvirta, skaitai ir nežinai, ar čia įsidėmėt ką nors, ar kitoje knygoje jau pamiršt galėsiu. Bet, labai didelis pliusas yra gan įdomiai vystomi piktadariai veikėjai, kurie šioje trilogijoje tapo protagonistais. Tas toks tik piktadariams būdingas humoras, labai gerai suėjo, o ir nuspėjamumo apmažėjo, nes su moraliai netvirtais veikėjais matyt lengviau judėt aplink pasirinkimus.

Ne pati geriausia, bet nėr bloga, tai toks 3/5.

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Servant of the Shard" | The Legend of Drizzt 14

Autoriai: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Servant of the Shard
Serija: The Legend of Drizzt 14
Žanras: Forgotten Realms; Epinė Fantastika
Psl.: 384
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pabaigiau keturioliktą Legend of Drizzt serijos knygą, pirmą Sellswords trilogijoje, R.A. Salvatore "Servant of the Shard". Šioje istorija sekė du tokius, kaip ir, piktadarius, tai labai gerai skaitėsi. Knygas tikrai verta pradėti nuo pradžių tiems, kas su Forgotten Realms / Dungeons and Dragons šviežiai susipažino per Baldur's Gate 3 (su sąlyga, kad patiko).

Apie Knygą: Keistas įrankis, neįgudusiai akiai atrodantis tiesiog, kaip gražus, švytintis kristalas, sukurtas galingų, bet tamsių galių, kurias tada pats ir sunaikino, išsiurbęs iš jų viską, ką galėjo. Kristalas sąmoningai ieško, vilioja ir kelia kivirčus tarp žmonių, taip ieškodamas paties galingiausio, stipriausio naudotojo rankų. Bet kas sektų po to dar niekas nežino ir turbūt verčiau niekad nesužinotų. Tik štai, du legendiniai žudikai susivokia, jog abu kristalas jau pavergė ir padarė priešais... 

Mano Nuomonė: Labai įdomus veikėjų vystymas išliekant prie jų originalių asmenybių ir netolstant nuo logiškos galimos raidos sekos. Du mirtini kariai, samdiniai, žudikai, viens prieš kitą, o tada - prieš pasaulį, su juodu sunaikinti bandančiu kristalu kišenėje, reikalaujančiu nežmoniškų valios pastangų nepasiduoti. Puikiai išlankstyta ir parašyta istorija, pilna pažystamų veikėjų, bei jau pamažėle perkandamos mitologijos. Tikrai buvo verta skaityti ir tas, kur nelabai patiko, kad prisikasti iki šitos.

Stiprus 5/5.

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "Sea of Swords" | The Legend of Drizzt 13

Autoriai: R.A. Salvatore
Pavadinimas: Sea of Swords
Serija: The Legend of Drizzt 13
Žanras: Forgotten Realms; Fantastika
Psl.: 390
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Užsikabinau ant Baldur's Gate 3 ir supratau, kad labai pasiilgau tų pažystamų vietovių. Tad grįžtu prie Forgotten Realms, R.A. Salvatore tryliktos The Legend of Drizzt serijos knygos "Sea of Swords". Kurioje drow elfas, palikęs savo piktus tėvynainius, patraukė ieškoti naujo gyvenimo paviršiuje, saulės šviesoje.

Apie Knygą: Drizzt, dėl savo rasės, kilmės, yra pratęs, kad kiti žmonės jo bijo, nekenčia, nemėgsta ir kitaip vengia. Kartais, žinoma, ir nužudyti bando. Bet drow elfui dar neteko susidurti su žudiku, kuris būtų praleidęs tiek laiko jį studijuodamas ir sekdamas. Košmariški prisiminimai ir keršto iš tolimos praeities durklas lipa elfui ant kulnų, šiam ieškant savo draugo, su viltimi, jog vėl draugėn susieis jo naujoji šeima, jo mylimiausi žmonės.

Mano Nuomonė: Kažkas rašyme tikrai keičiasi į gerąją pusę. O gal tiesiog labai pasiilgau, nežinau, sunku dabar tikrai pasakyti. Bet buvo be galo įdomu vėl pasinerti į šią turtingą ir unikalią mitologiją, kuria paremta tiek daug nuostabios fantastikos, ir kurios visata aprėpia tiek daug visko. Silpniausia šių knygų dalis yra jos veikėjai, mat jie juda labai aiškia trajektorija, tad visiškai nėra ko tikėtis, pasirinkimai ir veiksmai - visada absoliučiai akivaizdūs. Bet gelbsti tai, kad kol kas nuotykiai - vis kitokie, dažnai netgi daugialypiai.

Stiprus 4/5.