Sutemų Archyvas | Nosferatu | Vampyrų Maskaradas (Vampire the Masquerade)

INSTAGRAM

Talentai ir patrauklumas visada traukė nemirtinguosius. Vienas toks, iš Antrosios Kartos, taip toli praeityje, kad sunku net įsivaizduoti, sužavėtas gražaus ir įgudusio medžiotojo Absimiliar, jį pavertė vampyru. Bet vyriškio tuštybė jį apakino. Pastebėjęs virsmo metu gautą nediduką randą, Absimiliar sužvėrėjo ir nužudė savo kūrėją. To pasėkoje, teismui grįžęs Kainas, prakeikė jį ir visą jo klaną – šlykštumu.

Tapę siaubūnais žmonėms jie kėlė įtūžį keliančią baimę, tą tokią „griebkit šakes ir fakelus“. Tad medžiotojai turėjo išmokti slėptis tiek toli nuo akių, tiek ir tarp pačių žmonių. Nuo ežerų ir upių dugnų, kur medžiodavo praeivius. Iki apsimuturiavusių vargetų. Nuo urvų ir katakombų. Iki, galiausiai, kanalizacijos tinklo.

Virsmas šio klano vampyru tapo traumuojančiu, košmarišku procesu. Jo metu kūnas siaubingai deformuojasi. Nelaimingieji virsta vampyrais su smegenų pažeidimais ir negali išgyventi patys. Kiti gi miršta dar prieš tapdami nemirtingais.

Absimiliar vyriausieji, vadinami Nictuku (niktuku), pasižymi bene akla ištikimybe savo kūrėjui. Išskyrus vieną. Pabėgusi moteris pasislėpė ir, anot legendų, yra atsakinga už moderniosios eros Nosferatu klaną. Žinoma, Absimiliar visko taip lengvai nepaleido ir, jei tikėsim gandais -tebemedžioja visą Nosferatu klaną, su viltimi, kad juos išnaikinęs – išpirks savo nuodėmes prieš Kainą.

Šiandien Nosferatu, kaip ir galima būtų spėti iš visos tos istorijos, laikomi Prakeiktu Klanu. Dramatiška kūno transformacija, izoliuojanti juos nuo likusio pasaulio, su sąlyga, kad iš viso išgyvena virsmą, natūraliai virsta cinizmu ir pagieža. Pikdžiugiškai į savo košmarišką klaną jie mėgsta įtraukti grožio kupinus gyvenimus: menininkus, aktorius, filosofus, modelius. Bet nestokoja ir pragmatizmo, tad, kaip tada, taip ir dabar, talentai irgi patenka į akiratį. Ypač tie iš technologijų srities, ko nemirtingu testamentu virto Kevin Mitnick, prastai pagarsėjęs socialinis inžinierius. Jį rasti galima Nosferatu urve, pirmame Bloodlines žaidime. Technologijų svarba kyla iš natūralaus prisitaikymo. Jau nuo seno pagarsėję, kaip informacijos brokeriai ir lygių neturintys šnipai, interneto ir savo sukurto vampyrų tinklo pagalba jie tapo jėga, su kuria tenka taikstytis net ir labiausiai nosį riečiantiems klanams.

Nepaisant tos pagiežos, Nosferatu pasižymi gan stipriu empatijos jausmu ir yra linkę padėti žmonėms bėdose. Gavę ta bjaurų ir izoliuojantį lazdos galą, jie neretai finansiškai remia vaikų namus, saviugdos organizacijas, reabilitacijų centrus ir netgi fiziškai atgraso kitus vampyrus, kai jie per daug įsisiautėja skriausdami tuos, kurių gyvenimas ir taip nelepino.

Ištikimybė klanui nosferatams yra svarbiausia. Tokiu būdu jie palaiko stiprų tarpusavio tinklą, kuriame visi turi kur apsistoti, kuo maitintis ir netgi gali gauti darbą, jei tokio reikia. Gyvenimo stilius dažniausiai šeimyniškas. Kokioje nors saugioje vietoje kitą kartą rasti galima net iki tuzino nosferatų. Hierarchija, žinoma, pagal amžių.

Bendrai imant, Nosferatu yra vienas mylimiausių mano klanų. Galima teigti, jog tai yra mano ištakų istorija, nes savo Skaitančio Nosferatu vardą pasirinkau būtent dėl jų (su mintimi, kad nosferatu sulyginti su žiurkėmis – labai tiko, nes ne vieną skaitančią žiurkę tebeturim Lietuvos knyginėje scenoje ir dabar, o aš pradėjau, kaip Bibliotekų Nosferatu). Antri jie man tik Lasombra klanui. Bet apie tuos jau kitą kartą.

Sutemų Archyvas | Draideriai | Forgotten Realms

instagram

Tamsiajam elfui (Drow) neišlaikius Lolth paskirto testo, už bausmę jie paverčiami Draideriais. Baisaus ritualo metu Vorų Karalienės galia nukreipiama per demoną, tada panaudojama paversti suklydusį Drow į kentaurišką būtybę. Jų torsas, viršutinė kūno dalis, išlieka beveik tokia pat, kokia ir buvo, kartais daugiau ar mažiau subjaurota keistos metamorfozės. Nors ir labai traumuoti, jų protai, prisiminimai ir asmenybė irgi išlieka. Papildomai torsas dar įgauna gebėjimą natūraliai gaminti nuodus ir dažnai netgi sustiprėja. Tuo tarpu apatinė kūno dalis virsta milžinišku voru. Ja draideriai gali laipioti sienomis (bet ne lubomis, dėl kūno svorio apribojimų), o kai kurie netgi įgauna gebėjimą kurti voratinklius. Kad nesidaugintų ir nesukurtų drow priešų rasės, Lolth juos padarė belyčiais. Atsiprašau už tokias blogas naujienas visų, kuriems labai patiko Kar‘niss.

Pliusų daug, bet virsmas draideriu vis vien yra gėdinga bausmė, skiriama tik tiems, kurie pasiekė pakankamai daug, kad Lolth nuspręstų juos išbandyti testu. Kiti drow jais šlykštisi ir išstumia iš bendruomenės. Draiderių egzistencija pakenčiama tik priemiesčiuose ir Underdark laukymėse, kur jie, su kitais monstrais netyčia dirba, kaip papildomas saugos buferis. Suniokotais protais, varomi gėdos, neapykantos sau ir baimės, dauguma draiderių trokšta mirties. O kad jau turi maitintis krauju, kitaip kraupus jų naujas kūnas ims irti, susirėmimo atveju jie tiesiog negali pralaimėti. Arba tapsite jiems vakariene, arba užbaigsite jų siaubingą egzistenciją.

Sutemų Archyvas | Tamsieji Elfai Drow | Forgotten Realms

Instagram

Tamsieji, gilumų, arba po-elfiai Pamirštųjų Karalysčių (Forgotten Realms) visatoje (Požemiai ir Drakonai / Dungeons and Dragons) vadinami tiesiog Drow. Palikuonys Ilythiiri, pirmųjų elfų ir vienų iš galingiausių tada dominavusių galių, dabar gi, Drow, yra mirtini Underdark požemių gyventojai.

Ištisas kartas selektyviai rinkęsi partnerius, greičiausia ne be savo Vorų Karalienės, deivės Lolth paskatinimo, Drow tapo grėsmingai gražiais ir be galo pavojingais priešininkais. Protingi, gudrūs ir pastabūs, jie - sutverti įkvėpti baimę priešų širdyse. Nuo mažens mokyti tikėjimo savo pranašumu, į trūkumus jie žiūri kaip į klaidas ar silpnybes ir nenuilstamai dirba, kad tik nebūtų aplinkinių palaikyti potencialiomis aukomis. Užsispyrę ir įsitikinę savo teise į viską, ko nori, Drow tikslų siekia nepaisydami kainos ar pasekmių.

Darvinistinė filosofija (išgyvena tik stipriausi) ir vidiniai konfliktai Drow elfus labai izoliavo. Įstatymai palankūs nugalėtojams suformavo žiaurią visuomenę, kurioje galia yra teisingumas. Čia tikimasi, kad auka ginsis, o pralaimėję – to nusipelnė, nes nebuvo pakankamai geri, stiprūs. To pasėkoje, visiškai teisėtai, Drow reiduose gali sunaikinti ištisą giminę ir netgi pašalinti ją iš istorijos, tarsi tokios nė nebūtų buvę. Tad gal ir nenuostabu, kad paviršiuje ši elfų rasė laikoma daugiau mitu, nei realybe. Jie tiesiog pernelyg užimti į tą paviršių veržtis, o kai jau tikrai reikia – reido metu gyvų po savęs jie nepalieka. Tada gi ir patys neužsibūna dėl saulės keliamo silpnumo.

Jų visuomenė – matriarchatinė. Moterys turi absoliučią galią ir užima visus valdžios postus. Nuo Motinos Matronos iki Lolth kunigės. Tokia struktūra greičiausiai irgi nesusidarė savaime, nepastūmėta deivės Lolth, kuri savo valią išsakyti yra linkusi būtent per moteris, taip rodydama joms favoritizmą. Vienintelė galia, kurią gali turėti vyrai yra ta, prie kurios šliejasi per santykius. Tai, deja, nedaro jų saugesniais, ar mažiau žiauriais. Laikomi nenaudingiausia visuomenės dalimi, Drow vyrai ruošiami, kaip kariai, kurių mirtis nėra praradimas. Jie negali pirštis ar meilintis, bet negali ir atsisakyti, kai meilinasi moteris, mat už tai – baudžiama teisiškai. Dar gi, jeigu vieno Drow vyriškio nori daugiau nei viena moteris, galima manyti, kad jis jau negyvas. Mat kur kas lengviau tokio geidžiamo prizo nusikratyti, nei dėl jo – kovoti. Drow moterys vyrus renkasi pagal grožį (genetiką), jų giminę ir jos būseną, bei, jei įmanoma, pagal palikuonių istoriją, prielankumą rodant daugiau dukrų turėjusiam vyrui. Mat dukros yra galia, jos stiprina giminę. Dukros pageidaujamos nepaisant to, kad dažniau nei rečiau Motinos Matronos savo galią praranda tik tada, kai ją nužudo būtent viena iš dukrų.

Tokia žiauri valdžia yra tiesioginė pasekmė teokratijos, kuri teigia, kad Lolth yra viena tikroji deivė. Jos doktrina skatina ankščiau minėtus tamsius Drow visuomenės aspektus, tokius, kaip izoliacija, vidiniai konfliktai ir Darvinizmas. Lolth įsakymas savo žmonėms yra pavergti kitus Underdark gyventojus į tarnystę ir išnaikinti visas kitas elfų rases. Bet dėl skatinamo individualios galios siekio, kuris, anot deivės Lolth iš Drow visuomenės išravės silpnuosius ir bendrai sustiprins jų rasę, tamsos elfai link to siekio nė kiek nepasistūmėjo. Geriausiu atveju, Drow yra įstrigę, mat kiekvienas pajudėjimas aukščiau, toliau į priekį, baigiasi konfliktu, kai augimas pakertamas iš vidaus. Blogiausiu atveju, jie juda atgalios, su kiekvienu susirėmimu prarasdami ištisas kartas žinių ir resursų. Kad Lolth nė neketino savo žmonių pastatyti į teisingą kelią link siekio, net ir tokio, kurį pati ten užbrėžė, abejoti neverta. Visa tai jai – tik pramoga.

Tokie tad yra Drow elfai. Viena įdomiausių rasių Forgotten Realms visatoje, ir toli gražu ne vienintelė tokia.

ko-fi | Instagram