grožinė | Urban Waite "Far Cry: Absolution"

Autorius: Urban Waite
Pavadinimas: Far Cry: Absolution
Serija: -
Žanras: Grožinė, Žaidimų knygos
Psl.: 256
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Far Cry 5 labai greitai tapo vienu mėgstamiausių mano žaidimų. Didžiulis atviras pasaulis, begalės veiklos, nuostabi Montanos gamta, visokie gyvūnai ir augmenija. Tai sumečiau, jog galiu ir tam žaidimui parašytą knygą paskaityti. Knyga, beje, nepasakoja žaidimo istorijos, čia šiaip, iš ten pat.

Apie Knygą: Kai nusigėręs Vilas netyčia patenka į avariją, kurioje žūsta jo žmona ir dukra, vienintelę paguodą jis randa Rojaus Vartų (Eden's Gate) kulte. Kultą valdo Džozefas Sydas (Joseph Seed), savo pasekėjų vadinamas Tėvu (the Father). Kultas moko, jog pasaulis - supuvęs, korumpuotas, ir jam tuoj teks apsivalyti. Tie, kas atsisakys savo nuodėmingo gyvenimo, bus išgelbėti. Tad štai jie, bendruomenė, gyvenanti kaip didelė šeima. Jie stato vieni kitiems namus, aukoja viską ką turi į bendrą katilą, o tada, kas nors paskirtas, padalina visiems tai, ko kam reikia. Vilui tai buvo palaima. Jo nuodėmė buvo atleista, jis buvo priimtas į naują šeimą. Bet kuo daugiau laiko jis praleidžia vienas, su savo mintimis, tuo labiau jis abejoja Brolių Sydų skelbiamomis tiesomis. Mat, net jei pasaulis tikrai tuoj sugrius, kažin ar teisinga žmones versti keisti gyvenimo būdą tokiais drastiškais būdais... Juoba, jog jau plinta gandai apie grubius, narkotikais atmieštus krikštus, grobimus ir net žmogžudystes.

Mano Nuomonė: Knygos mintis - gera. Ji, kaip ir žaidime, verčia viską gerai apgalvoti ir pergalvoti. Mat žaidime tu gauni kovoti prieš kultą. Bet kuo giliau lendi, tuo labiau gauni suabejoti savo veiksmais. Jie tau atleidžia, net už baisiausius tavo poelgius. Jie vis tau siūlo išeitis, galimybes. O galiausiai, tau laisvinant pagrobtus žmones, tu girdi juos nuoširdžiai bijant dėl tų žmonių gyvybių (kaip paaiškėja - labai pagrįsta baimė). Žodžiu, ir knygoje ir žaidime išlieka ta mintis, jog tave išgelbės nuo mirties, net jei reikės tau kojas sulaužyti, kad tik tu nebėgtum iš saugios vietos. Bet. Knygoje pilna neatitikmenų, kurių buvo galima išvengti tiesiog pasigooglinus vikipedijoj apie herojus. Istorijoj pilna logikos skylių. Kartais atrodė, jog autorius pamiršo ką rašė skyriaus pradžioje, ko pasekoj dabar galas visiškai nebedera su tuo, ką skaitei.

Knyga man patiko tik tiek, kad dabaigčiau skaityti ir duočiau 3/5. Tai nėra bloga istorija. Tiesiog, tai nėra ir gera istorija.

ne grožinė | Mianmaro Lobiai

Šį nuostabų atviruką, padarytą iš tradicinio Shan popieriaus, kartu su atviruku, gavau iš nuostabios draugės Mianmare. Ačiū, Eglute, jau vien tavo buvimas ir faktas, kad nepamiršti toj pasakų šaly ir manęs - įkvepia būti geresniu žmogumi.

Skirtukas yra vienas unikaliausių iš mano turimų. Visada labiausia mėgstu tuos, kurie man gauti apie mane galvojant, arba netgi padaryti man, savomis rankomis. Kitus, visokius promotional ir panašiai, be gailesčio išmetinėju. Kadanors parodysiu visą mažytę kolekciją lobių.

Šis padarytas iš Shan popieriaus, plačiai naudojamo įvairių grožybių darymui. Jei įsižiūrėsit, tai pamatysit ten ar medžio gabaliuką, ar kažką tokio, be galo gražus motyvas. O ir sudomino labai, tai praleidau kelias ilgas valandas googlindamas, tai kaip gi visgi tas Shan popierius daromas.

Pirmiausia, šilkmedžio, tokio krūmo, paplitusio regiono kalnuose, atplaišos sušlapinamos. Tada, mediena kūrename lauže, sulipinamos į masę, maišant molį arba medžio pelenus. 

Po penkių valandų proceso ši popieriaus tešla dedama ant medžio gabalo ir pliekiama su medinėmis kūlėmis. Tada tolygiai paskleidžiama ant plono, aliejumi įtrinto medvilnės tinklelio, ištempto ant bambukinio rėmo, paguldyto į lovelį su vandeniu. Kai rankomis išdirbami visi burbuliukai ir kiti nenorimi dalykai, rėmas ištraukiamas ir paliekamas džiūti saulėje ilgoms valandoms.

Pagražinimo sumetimais, tarkime darant užrašines, skirtukus, skėtukus, į dar neišdžiuvusį popieriaus lakštą dedama žolelių, lapų, gėlių. Rezultatas, kaip matot, nuostabus. 

IG | Patreon | Ko-Fi

fantastika | David Gaider "Asunder" | Dragon Age 3

Autorius: David Gaider
Pavadinimas: Asunder
Serija: Dragon Age 3
Žanras: Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 416
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Ar žinojote, jog jau tikrai daromas Dragon Age 4 žaidimas? Teaseris pasirodė pernai metų Gruodį. O daugiau galima laukti šių metų E3 renginyje. Aš taip laukiu, kad vos nusėdžiu. Tad sumečiau, pats tas laikas tęsti knygų seriją.

Apie Knygą: Maras vadinamas Blight nugalėtas, tačiau bėdos tuo nesibaigė. Kirkwall miestas krito, kai magas vardu Andersas nusprendė iš visų atimti pasirinkimą ir pagaliau sustumti kitus magus, bei templierius į atvirą konfliktą. Jo supratimu, pokyčiai buvo reikalingi ir tai buvo vienintelis būdas jų tikrai sulaukti. Anderso veiksmai, kaip aidas, nuvilnijo per visą Thedas ir sukėlė įtampą, o vietomis net ir mūšius.

Vieni burtininkai, vis dar uždaryti savo bokštuose, buriasi į politines grupuotes, reikalauja teisių, laisvių. Kiti gi dirba tyliau, nes mano, jog esama geresnių išeičių, nei konfliktas. Viena iš tokių tylesnių magių yra Wynne, ranka rankon kovojusi su Fereldeno Herojumi ir padėjusi jam įveikti Archdemoną, kurio mirtis užbaigė Blight. Ji, remiama Aukščiausiosios Kunigės, arba Dievybės Džestinijos, išvyksta į Adamanto tvirtovę, kažkada priklausiusią Pilkiesiems Sargams (Grey Wardens), dabar suniokotą ten prasiveržusių demonų. Čia ji viliasi rasti savo seną draugą, vieną iš Ramiųjų (tranquil), burtininką, atkirstą nuo Kitos Pusės (the Fade). Pavojingus burtininkus kartais šitaip sužaloja templieriai, norėdami apsaugoti kitus, nuo galimų apsėdimų. Ramieji tampa visiškai bejausmiais ir temoka daryti tai, ką yra liepti padaryti. Neįmanoma, kad juos apsėstų demonas, mat demonams jie tiesiog neįdomūs. Kas gi norėtų apsėsti tuščią daiktą? Bet štai, jis, apsėstas. O atsakymai, kaip tai įvyko, kodėl, bei ką tai pakeitė Ramiąjame gali būti, kaip tik tas ginklas, kurio prireiks norint pagaliau vėl sutaikyti pasaulį su magais.

Mano Nuomonė: Knygos veiksmas vyksta iš kart po antrojo žaidimo, prieš prasidedant trečiam. Labai daug pažįstamų veidų, vietų. Nemažai istorijos, paaiškinimų ir atsakymų į klausimus tiems, kas žaidė žaidimus ir gal būt norėjo sužinoti, kur dėjosi jų mėgstami herojai. Vienas iš pagrindinių veikėjų yra jaunuolis vardu Cole. Čia gi pagaliau sužinome, kaip jis tapo tuo, kuo yra trečiajame žaidime. Vienintelis didokas minusas knygai tas, kad tikrai sočiai laiko skirta tiek ėjimui, tiek pokalbiams. Žinoma, tai suprantama, kai reikia apeiti tiek daug, laiko pasikalbėti nori ar nenori - yra. Bet vis tiek.

Patiko man, kitaip ir negalėjo būti. Duodu stiprų 4/5. Gaila tik, kad labai norisi peržaisti žaidimus, o galimybių nelabai yra.

įvairovė | M.K. England "The Disasters"

Autorius: M.K. England
Pavadinimas: The Disasters
Serija: -
Žanras: Mokslinė Fantastika, LGBT Literatūra
Psl.: 253
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nemeluosiu, pasiėmiau, nes viršelis man visapusiškai imponuoja. Laimei, ir pati knyga buvo labai neprasta, pilna retokai matomų veikėjų.

Apie Knygą: Jie visi puikiai išmanė sritį, į kurią taikėsi apmokymų stotyje. Bet juos visus dėl vienos ar kitos priežasties - nurašė. Tad štai jie, atmesti nepritapeliai, kraunas daiktus skristi namo, kai nuskamba pavojaus signalas, kurį kažkas taip pat staigiai nutildo. Trumpų minučių bėgyje, su iš stoties spėriai ištekančiu deguonimi, jie privalo nuspręsti savo ir, kaip vėliau paaiškėja, visos žmonijos, jos kolonijų, likimus.

Teroristų grupuotė pasivadinusi Žemė Pirmiau Visko, naikina žmonių kolonijas kitose planetose. Filosofija paprasta: pirmiausia susitvarkykime Žemėje, ji - šventa, o tada jau žiūrėsim. Stotis iš kurios paspruko vienintelis laivas tebuvo pirmas žingsnis.

Mano Nuomonė: Knygos istorija labai vidutiniška ir jau tikrai girdėta, įvairiose formose. Bet. Kaip jau dažnai man šiemet nutinka, viską labai pataisė herojai. Turim praktikuojančią musulmonę hakerę, su hidžabu visada atitinkančiu situaciją. Translytę merginą. Juodaodį gėjų. Biseksualų kapitoną. Ir taip toliau. Tokios įvairios šutvės aš dar nei syk nemačiau. Buvo labai smagu apie juos visus skaityti. Knyga parašyta labai paprastai, t.y. tų konkrečių jaunuolių kalba, nevyniojant žodžio į vatą, neieškant didingų frazių. Ir veiksmas rutuliojasi greitai, tad vos perskaitai kokį atrodytų per ilgą asmeninį epizodą, o čia jau žiūrėk, granatos skraido, kulkos zvimbia. Lengvai susiskaitė ir tikrai skaityčiau toliau, jei čia būtų serija.

Taip tad, herojai vėl atpirko visą knygą. Duodu stiprius 4/5, nes ne geriausia ką kada skaičiau ir iki tikrai geros jai dar toli. Bet lengva, paprasta, greit skaitosi ir nėra nuobodi, tad jei norit savaip paremti įvairovę literatūroje, manau neburnosit ant manęs, jei pasiimsit.

detektyvas | Joe R. Lansdale "Jackrabbit Smile" | Hap and Leonard 12

Autorius: Joe R. Lansdale
Pavadinimas: Jackrabbit Smile
Serija: Hap and Leonard 12
Žanras: Nusikaltimai, Trileris
Psl.: 256
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Pasiėmiau knygą, perskaičiau, nuėjau į goodreads pažymėt ir gavau deja vu, nes kaip senais gerais laikais, perskaičiau galai žino kurią knygą serijoje. Linksma buvo, bet daugiau skaityti neketinu, tad kaip jau gavos, taip bus gerai.

Apie Knygą: Hapas ir Leonardas nenoriai leidžiasi pasamdomi baltųjų rasistų. Leonardas, būdamas juodaodis ir dar - gėjus, sutiko padėti tik dėl to, jog jam buvo smagu juos erzinti savo egzistencija ir dar už tai gauti pinigus. Ta porelė, su krūvele kitų giminaičių, nebeturėjo iš ko rinktis, tad sutiko su visomis sąlygomis. Mat, dingo jų dukra, iš kart po to, kai pagimdė juodą vaikelį.

Miestelis į kurį šie du detektyvai atvyksta ieškoti merginos - atrodo yra varomas keistenybėmis ir neapykanta. Beveik viskas priklauso profesoriui, kuris turi savo filosofiją apie tai, kaip spalvotieji neturėtų maišytis su baltaisiais. Bažnyčia dar neseniai priklausė tikintiems, jog pasaulis tuoj pasibaigs ir dėl to kalti - driežąžmogiai, gyvenantys tarp mūsų. Toje bažnyčioje mišias vesdavo vyrukas, svajojęs mirti nuo kankinimų ir, panašu, jam pavyko savo norą įgyvendinti. Žodžiu, kur pasisuksi...

Mano Nuomonė: Knyga tikrai labai linksma, gerai parašyta, nors pati istorija ir nebuvo ten kažką labai. Herojai viską puikiai pataiso, jų čia visokių, su įvairiais humoro jausmais. Daugiau neskaitysiu, bet jei pavyzdžiui norit kažko linksmo ir trumpo, tai tikrai galiu rekomenduoti. Gal net ir man reikėtų turėti omeny, jei kada vėl ko tokio prireiktų.

Taip tad, viena iš tų lengvų linksmų, juokų pripildytų knygelių, kur perskaitei ir pamiršai pavadinimą. Duodu 4/5, nes tikrai buvo nebloga.

ne grožinė | Anton Szandor LaVey "The Satanic Bible"

Autorius: Anton Szandor LaVey
Pavadinimas: The Satanic Bible
Serija: -
Žanras: Filosofija, Okultizmas
Psl.: 272
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Pamenu, kai ši knyga atsirado Lietuvoje, sukėlė baisų triukšmą, dingo ir paliko dar didesnį triukšmą, bei būrius neformalų jaunuolių, ieškančių jos. Tai jau labai seniai buvo, pamiršt spėjau. O prisiminiau tik todėl, kad American Horror Story serialo sezonas "Apocalypse" buvo apie antikristą ir baigėsi su LaVėjumi. Sumečiau, jog reik man atiduoti duoklę ir tam gotui vaikui, kur ir aš buvau, tai nusipirkau ir perskaičiau.

Apie Knygą: Knygoje iš kart pripažįstama, jog taip, šią doktriną būtų galima laikyti humanitarine filosofija, o ne satanistine religija. Tačiau tame ir slypi visa esmė. Taip, tu gali pasiimti tik tas gerąsias dalis ir būti ateistu, kuris gerbia žmones ir nesileidžia mindomas. Arba gali žengti papildomą žingsnį ir taip, kaip krikščionys bruka religiją jums - parodyti jiems jų klaidas, ar bent jau didžiuotis, jas žinant.

Knyga labai gera norint sužinoti, koks tas satanizmas iš tiesų yra, t.y. ar tikrai jie aukoja nekaltas mergeles ir juodus ožius (knygoje dažnai pabrėžiama, jog jie gerbia visa kas gyva, ir niekad to nedarytų, nes mes visi, nuo žiurkės iki žmogaus, esame patys sau - Dievai, mat sukurti esame pagal jo atvaizdą, o dar giliau lendant, tai greičiausia jis yra sukurtas pagal mūsiškį). Didelė knygos dalis skirta Enochinių tekstų vertimams, tad paskaityti neužtruksite ir gal net ką gero atrasite.

Mano Nuomonė: Šiaip jau buvo įdomu. Iki supratau jog ten labai daug tų atseit maldų ar ritualų, bene pusė knygos. Ir labai daug susitelkiama į seksą, poreikį patenkinti savo norus (bet pabrėžiant, jog būtinas abipusis sutikimas, kas mane labai pralinksmino). T.y. tų tikrai įdomių dalių, kur filosofuojama apie tai, kaip visi gali gyventi, sugyventi ir nebijoti pragaro, buvo be galo mažai. Jos tikrai puikios, bet jų labai, labai mažai. Daug gerų minčių ir apie krikščionybę, tad jei jūs, kaip ir aš, buvot auginti perdėm dievobaimingoje aplinkoje, bet taip ir nesugebėjote į ją įsilieti, čia gal ir jums bus įdomu.

Žodžiu, čia knyga apie tai, kaip nebūti subine, bet tuo pačiu ir neleisti kitiems jūsų skriausti. Bet jei norit apie tai paskaityti, tai žiūrėkit į temos pavadinimus, ir pasiruoškit išklausyti ilgų skyrių apie tai, kaip seksas turėtų būti laisvas, natūralus ir ne joks ten ne tabu. Su kuo gal ir sutinkant - neįdomu skaityti, kai tau ne 14 ir tu neturi fetišo-noro, kad visi tavęs norėtų. Duodu 3/5, bet tikrai džiaugiuos, jog pagaliau nusipirkau ir perskaičiau. Dabar bent žinau, kokia gi tai religija, iš kur ji kilo ir ko ji moko.

fantastika | A. Sapkowski "Season of Storms" | Raganiaus Saga 0

Autorius: Andrzej Sapkowski
Pavadinimas: Season of Storms
Serija: Raganiaus Saga 0
Žanras: Fantastika, Tamsi Fantastika
Psl.: 419
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads 

Po to, kai pabaigiau Raganiaus Sagą, jau tikrai daugiau nebesitikėjau. Pats autorius pamenu sakė, jog apie Raganių daugiau neberašys, nebent tikrai labai stokos pinigų. Ir tik neseniai sužinojau, jog ne kažką jis gavo už žaidimui perduotas teises. Tik, kad greičiausia, parašė, nes norėjo parašyti, per daug priežasčių neieškant.

Apie Knygą: Visi kartais apturim tuos nesėkmių ruožus, kai viena nelaimė rods seką kitą. Geraltui viskas prasidėjo tada, kai jo paprašė saugiai užrakinti kardus saugykloje. Ir jie, žinoma, dingo. Sekdamas jų pėdsaku jis negali atsistebėti, kaip viskas tas blogo kas gali nutikti - vis nutinka. Čia žiūrėk papuolė į laivą, kurio įgula apvogė pabaisą, kuri nė neketina jiems leisti pasprukti. Ten žiūrėk nudobė padarą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo kažkokio burtininko genetinis eksperimentas. O dabar žiūrėk dar ir į goetiją (demonų iškvietimas) praktikuojančio kvailio nagus papuolė. Ir taip, kol Vėdrynas rašo apie jo naujausius nuotykius - romantizuotas balades, o pats Geraltas bando atsekti, kur gi dėjosi jo kardai, aplink juos kaupiasi audra. Mat, toks jau sezonas, audrų. Ir jame, raganius be kardų, na, koks gi raganius jei be kardų?...

Mano Nuomonė: Knyga pažymėta, kaip savarankiška, nulinė. Bet aš rekomenduočiau ją skaityti jau po visų, nes tikrai yra spoilerių. Plius, bus smagu pamatyti ir kas nutiko po, ir kas nutiko prieš. Taip. Čia labai keistai žaista su laiku. Kas dar? Juokai geri, jei skaitėt Raganiaus Sagą, tai pamenat visą tą sarkazmą ir traukimą per dantį, čia jo irgi sočiai, įskaitant ir prisiminimus, kaip "kai Vesimirą išvietėj užgriuvo tokia ir tokia pabaisa". Pasiilgau aš šitų dviejų, pasiilgau Geralto nežabotos meilės visoms burtininkėms, bei jo nežmogiškumo, kai ateina laikas kovoti.

Gera knyga. Kam nostalgija ramybės neduoda, manau patiks. Duodu stiprius 4/5, su minusu už vieną kitą dalyką ten ir šen. Sapkowskis kiek primiršo savo Sagą, bet ne tiek, kad nesinorėtų ar nevertėtų skaityti.

įvairovė | Justina Ireland "Dread Nation" | Dread Nation 1

Autorius: Justina Ireland
Pavadinimas: Dread Nation
Serija: Dread Nation 1
Žanras: Alternatyvi Istorija, Zombiai
Psl.: 455
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Herojai knygoje, bent kai kurie, tikras gūsis šviežio oro. Tarkime, pagrindinė mūsų veikėja, Jane McKeen, juodaodė karė su charakteriu pritinkančiu merginai, išmanančiai savo darbą, bet vis vien nuvertinamai vien dėl to, kokia gimė. Tačiau pati istorija buvo vidutiniška.

Apie Knygą: Karas tarp valstijų Amerikoje sustojo, kai mirusieji laukuose ėmė kilti ir žudyti gyvuosius. Dabar gi jie baigia užspęsti gyvųjų populiaciją į kampą. Mirę neseniai yra greiti ir vikrūs. Mirę seniau - lėti, bet ateina būriais. Jie žudo nesirinkdami, o įkandimas net gyvuosius paverčia tokiais, kaip ir jie. Tad imtasi priemonių. Kadangi neseniai buvo panaikinta vergystė, tam tikros sektos ėmė tikinti žmones, jog šis maras yra dievo bausmė baltiesiems, už tai, kad buvo pernelyg atlaidūs savo spalvotiems broliams. To pasekoje būtent kitų rasių atstovai gavo eiti mokytis kovoti ir ginti.

Jane McKeen jau beveik užuodė atestatą Miss Preston Kovos Mokykloje. Bet užkulisiuose vykstančios intrigos ir jos gyvenimą pakreipė kita vaga. Pirma, ponas puotoje virsto zombiu. Tada, dingo viena iš geriausių šeimų Baltimorėje. Ir galiausia, pačią Džeinę irgi, bene kaip bausmę, išvežė ginti vieno iš paskutinių žmonijos prieglobsčių, miestelio, aptverto didžiule tvora. Ji mokyta buvo ne patruliuoti atviruose laukuose, kur kas tam tikrą laiką reikia naujos siuntos apmokytų jaunuolių, mat jų gretas vis retina nuolatinės atakos. O ir saugumas čia, kaip ji greit pati gauna suprasti, tėra akių dūmimas. Mat, kai į sienas įsirėmė ordos zombių ir šios ėmė byrėti, būryje juodaodžių brolių ir seserų, su ginklais, kurių ir ginklais nepavadinsi, gindama žmones, kurie ją laikė antrarūše, neverta dėmesio - ji yra bene vienintelė žinanti, kaip iš tiesų kovoti.

Mano Nuomonė: Kažkur fone, zombiai, ordos judančios per miškus ir laukymes, ryjančios ir plėšančios žmones. Čia dingo tavo draugai, čia jau buvai priverstas jiems nurėžti galvas. Kitarasiai vaikai mokomi kovos meno, kad galėtų ne tik apsiginti, bet ir ginti. Zombių virusas - kažkam naudingas, o ir jie patys atrodo darosi gudresni, bene mąstantys... Tačiau mes tegaunam paskaityti apie intrigas, meiles, irzulį, barnius, puotas ir Džeinės nenorą būti ten, kur yra, kad ir kur ji būtų. Ji buvo tikrai labai įdomi herojė, bet tai ir yra vienintelė priežastis, dėl kurios paskaitysiu ir kitą knygą, kai ji bus.

Nežinau, pati istorija buvo gan šiaip sau. Daugiausia dėl to, kad viskas, kas buvo įdomu, vyko kažkur ten, kur Džeinė nematė, nes buvo pernelyg įsitraukusi į paieškas tai simpatijų, tai draugų, tai maisto, tai ko nors aštresnio. Duodu 4/5, bet jau tokius rimtai silpnus. Tikiuos, toliau bus bent šiek tiek daugiau veiksmo ir siaubo. Apie zombius skaityti neverta, jei tau jie rodomi tik, kaip jūros mūša, čia priartėjo, visus išgąsdino, čia vėl nuslūgo, nes net su ginklais, kuriuos peikė per labai ilgus skyrius, juos kuo lengviausiai išžudė.