Autorius: Andrzej Sapkowski
Pavadinimas: Season of Storms
Serija: Raganiaus Saga 0
Žanras: Fantastika, Tamsi Fantastika
Psl.: 419
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Po to, kai pabaigiau Raganiaus Sagą, jau tikrai daugiau nebesitikėjau. Pats autorius pamenu sakė, jog apie Raganių daugiau neberašys, nebent tikrai labai stokos pinigų. Ir tik neseniai sužinojau, jog ne kažką jis gavo už žaidimui perduotas teises. Tik, kad greičiausia, parašė, nes norėjo parašyti, per daug priežasčių neieškant.
Apie Knygą: Visi kartais apturim tuos nesėkmių ruožus, kai viena nelaimė rods seką kitą. Geraltui viskas prasidėjo tada, kai jo paprašė saugiai užrakinti kardus saugykloje. Ir jie, žinoma, dingo. Sekdamas jų pėdsaku jis negali atsistebėti, kaip viskas tas blogo kas gali nutikti - vis nutinka. Čia žiūrėk papuolė į laivą, kurio įgula apvogė pabaisą, kuri nė neketina jiems leisti pasprukti. Ten žiūrėk nudobė padarą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo kažkokio burtininko genetinis eksperimentas. O dabar žiūrėk dar ir į goetiją (demonų iškvietimas) praktikuojančio kvailio nagus papuolė. Ir taip, kol Vėdrynas rašo apie jo naujausius nuotykius - romantizuotas balades, o pats Geraltas bando atsekti, kur gi dėjosi jo kardai, aplink juos kaupiasi audra. Mat, toks jau sezonas, audrų. Ir jame, raganius be kardų, na, koks gi raganius jei be kardų?...
Mano Nuomonė: Knyga pažymėta, kaip savarankiška, nulinė. Bet aš rekomenduočiau ją skaityti jau po visų, nes tikrai yra spoilerių. Plius, bus smagu pamatyti ir kas nutiko po, ir kas nutiko prieš. Taip. Čia labai keistai žaista su laiku. Kas dar? Juokai geri, jei skaitėt Raganiaus Sagą, tai pamenat visą tą sarkazmą ir traukimą per dantį, čia jo irgi sočiai, įskaitant ir prisiminimus, kaip "kai Vesimirą išvietėj užgriuvo tokia ir tokia pabaisa". Pasiilgau aš šitų dviejų, pasiilgau Geralto nežabotos meilės visoms burtininkėms, bei jo nežmogiškumo, kai ateina laikas kovoti.
Gera knyga. Kam nostalgija ramybės neduoda, manau patiks. Duodu stiprius 4/5, su minusu už vieną kitą dalyką ten ir šen. Sapkowskis kiek primiršo savo Sagą, bet ne tiek, kad nesinorėtų ar nevertėtų skaityti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.