ne grožinė | Anton Szandor LaVey "The Satanic Bible"

Autorius: Anton Szandor LaVey
Pavadinimas: The Satanic Bible
Serija: -
Žanras: Filosofija, Okultizmas
Psl.: 272
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Pamenu, kai ši knyga atsirado Lietuvoje, sukėlė baisų triukšmą, dingo ir paliko dar didesnį triukšmą, bei būrius neformalų jaunuolių, ieškančių jos. Tai jau labai seniai buvo, pamiršt spėjau. O prisiminiau tik todėl, kad American Horror Story serialo sezonas "Apocalypse" buvo apie antikristą ir baigėsi su LaVėjumi. Sumečiau, jog reik man atiduoti duoklę ir tam gotui vaikui, kur ir aš buvau, tai nusipirkau ir perskaičiau.

Apie Knygą: Knygoje iš kart pripažįstama, jog taip, šią doktriną būtų galima laikyti humanitarine filosofija, o ne satanistine religija. Tačiau tame ir slypi visa esmė. Taip, tu gali pasiimti tik tas gerąsias dalis ir būti ateistu, kuris gerbia žmones ir nesileidžia mindomas. Arba gali žengti papildomą žingsnį ir taip, kaip krikščionys bruka religiją jums - parodyti jiems jų klaidas, ar bent jau didžiuotis, jas žinant.

Knyga labai gera norint sužinoti, koks tas satanizmas iš tiesų yra, t.y. ar tikrai jie aukoja nekaltas mergeles ir juodus ožius (knygoje dažnai pabrėžiama, jog jie gerbia visa kas gyva, ir niekad to nedarytų, nes mes visi, nuo žiurkės iki žmogaus, esame patys sau - Dievai, mat sukurti esame pagal jo atvaizdą, o dar giliau lendant, tai greičiausia jis yra sukurtas pagal mūsiškį). Didelė knygos dalis skirta Enochinių tekstų vertimams, tad paskaityti neužtruksite ir gal net ką gero atrasite.

Mano Nuomonė: Šiaip jau buvo įdomu. Iki supratau jog ten labai daug tų atseit maldų ar ritualų, bene pusė knygos. Ir labai daug susitelkiama į seksą, poreikį patenkinti savo norus (bet pabrėžiant, jog būtinas abipusis sutikimas, kas mane labai pralinksmino). T.y. tų tikrai įdomių dalių, kur filosofuojama apie tai, kaip visi gali gyventi, sugyventi ir nebijoti pragaro, buvo be galo mažai. Jos tikrai puikios, bet jų labai, labai mažai. Daug gerų minčių ir apie krikščionybę, tad jei jūs, kaip ir aš, buvot auginti perdėm dievobaimingoje aplinkoje, bet taip ir nesugebėjote į ją įsilieti, čia gal ir jums bus įdomu.

Žodžiu, čia knyga apie tai, kaip nebūti subine, bet tuo pačiu ir neleisti kitiems jūsų skriausti. Bet jei norit apie tai paskaityti, tai žiūrėkit į temos pavadinimus, ir pasiruoškit išklausyti ilgų skyrių apie tai, kaip seksas turėtų būti laisvas, natūralus ir ne joks ten ne tabu. Su kuo gal ir sutinkant - neįdomu skaityti, kai tau ne 14 ir tu neturi fetišo-noro, kad visi tavęs norėtų. Duodu 3/5, bet tikrai džiaugiuos, jog pagaliau nusipirkau ir perskaičiau. Dabar bent žinau, kokia gi tai religija, iš kur ji kilo ir ko ji moko.

Konstantinos - Vampires: The Occult Truth

Right. Taigi. Niekad ankščiau apie šį autorių negirdėjau, bet mėgstu mitus, legendas ir okultines istorijas (jei taip galima pavadinti, kažkaip neskamba "okultinės istorijos"). Taip pat kolekcionuoju visas įmanomas knygas su Drakula, preferably tuo istoriniu Vladu Drakulea (Bram Stoker'io "Drakula" turiu keturias kopijas. Jei kas turit dar kokią nebereikalingą - galit padovanoti. Neturimų turbūt tik nelabai rasis, nebent ta graži raudona, Obuolio perleista, kurios niekaip nerandu...) ir, kad jau jis toks dažnas svečias medijoje apie vampyrus, fikcinėje ir kitokioje, pasiėmiau ir šią knygą. Radau ją Car Boot turguje, kažkada, Anglijoje, iš to paties žmogaus pamenu dvi knygas apie vilkolakius pirkau, šią ir dar kažką minėtino, tik pamiršau ką. O knyga yra Konstantinos "Vampires: The Occult Truth" (ISBN 1567183808; 208p., Goodreads), vampyrų tyrimas.

"Asasabonsam, a monster described as having ferocious iron teeth." 27p.

  Knyga padalinta į daug dalių, kiekviena iš jų - su trumpu, bet kartais erzinančiu pristatymu. Žinot tą tokį "toliau pasakosiu apie tai tai ir taip, kaip vyksta tai ir tai." Na tai tiesiog pasakok, o ne pasakok, kaip pasakosi. Bet tai nesvarbu. Svarbu kad viskas buvo tikslinga ir įdomu. Skeptikas galėjo likti skeptiku, tikintysis galėjo linksėti galvą ir aiškinti, jog taip ir žinojo. Viskas pradedama vampyrų tipais, kokie jie galimi, mirtingi ar nemirtingi, geria kraują ar traukia energiją ir panašiai. Tada - išlikę pavadinimai tų, kuriuos žmonės laikė vampyrais, tame tarpe paminėta ir Lilita, kas mane labai prajuokino. Nežinojau, jog ji kilus iš tokio paprasto mito, menkai tesusijusio su vampyrais ar sukubais. Istoriniai personažai, kuriuos visi turbūt girdėjo buvus vampyrais buvo ta dalis, kurios laukiau. Taip, buvo ir Vladas Drakula. Ir, mano džiaugsmui, faktai su anekdotais nemaišyti. Už tai duodu pliusą, kurį noriu ir atimti. O atimti noriu už tai, kad ieškodamas galimų tikrų vampyrų jis parašė į žurnalą, kurio pavadinime esama žodžio "fang" (iltis). Tai - alternatyvus žurnalas, alternatyviems žmonėms, gotams, pankams, panašiai. Matot kur lenkiu? Na kas gi ieško vampyro kapinėse, kai jiems būtų visas mūsų naktinis gyvenimas, klubai, barai - atviri, pilni žmonių, kurie vampyrais senais nebetiki, tad neturi ir ko bijoti?
  Apie energetinius vampyrus nekalbėsiu, nes ta tema man begalo neįdomi, bet kam įdomu, tai ten buvo daug geros informacijos, rekomenduoju. O knygai duosiu solidų 8/10, mat tas vampyrų ieškojimas tarp tų, kurie vampyrais žavisi... et, na.