 |
Talentai ir
patrauklumas visada traukė nemirtinguosius. Vienas toks, iš Antrosios Kartos,
taip toli praeityje, kad sunku net įsivaizduoti, sužavėtas gražaus ir įgudusio
medžiotojo Absimiliar, jį pavertė vampyru. Bet vyriškio tuštybė jį apakino.
Pastebėjęs virsmo metu gautą nediduką randą, Absimiliar sužvėrėjo ir nužudė
savo kūrėją. To pasėkoje, teismui grįžęs Kainas, prakeikė jį ir visą jo klaną –
šlykštumu.
Tapę siaubūnais žmonėms
jie kėlė įtūžį keliančią baimę, tą tokią „griebkit šakes ir fakelus“. Tad
medžiotojai turėjo išmokti slėptis tiek toli nuo akių, tiek ir tarp pačių
žmonių. Nuo ežerų ir upių dugnų, kur medžiodavo praeivius. Iki apsimuturiavusių
vargetų. Nuo urvų ir katakombų. Iki, galiausiai, kanalizacijos tinklo.
Virsmas šio klano
vampyru tapo traumuojančiu, košmarišku procesu. Jo metu kūnas siaubingai
deformuojasi. Nelaimingieji virsta vampyrais su smegenų pažeidimais ir negali
išgyventi patys. Kiti gi miršta dar prieš tapdami nemirtingais.
Absimiliar
vyriausieji, vadinami Nictuku (niktuku), pasižymi bene akla ištikimybe savo
kūrėjui. Išskyrus vieną. Pabėgusi moteris pasislėpė ir, anot legendų, yra
atsakinga už moderniosios eros Nosferatu klaną. Žinoma, Absimiliar visko taip
lengvai nepaleido ir, jei tikėsim gandais -tebemedžioja visą Nosferatu klaną,
su viltimi, kad juos išnaikinęs – išpirks savo nuodėmes prieš Kainą.
Šiandien
Nosferatu, kaip ir galima būtų spėti iš visos tos istorijos, laikomi Prakeiktu
Klanu. Dramatiška kūno transformacija, izoliuojanti juos nuo likusio pasaulio,
su sąlyga, kad iš viso išgyvena virsmą, natūraliai virsta cinizmu ir pagieža.
Pikdžiugiškai į savo košmarišką klaną jie mėgsta įtraukti grožio kupinus
gyvenimus: menininkus, aktorius, filosofus, modelius. Bet nestokoja ir
pragmatizmo, tad, kaip tada, taip ir dabar, talentai irgi patenka į akiratį.
Ypač tie iš technologijų srities, ko nemirtingu testamentu virto Kevin Mitnick,
prastai pagarsėjęs socialinis inžinierius. Jį rasti galima Nosferatu urve,
pirmame Bloodlines žaidime. Technologijų svarba kyla iš natūralaus prisitaikymo.
Jau nuo seno pagarsėję, kaip informacijos brokeriai ir lygių neturintys šnipai,
interneto ir savo sukurto vampyrų tinklo pagalba jie tapo jėga, su kuria tenka
taikstytis net ir labiausiai nosį riečiantiems klanams.
Nepaisant tos
pagiežos, Nosferatu pasižymi gan stipriu empatijos jausmu ir yra linkę padėti
žmonėms bėdose. Gavę ta bjaurų ir izoliuojantį lazdos galą, jie neretai
finansiškai remia vaikų namus, saviugdos organizacijas, reabilitacijų centrus
ir netgi fiziškai atgraso kitus vampyrus, kai jie per daug įsisiautėja
skriausdami tuos, kurių gyvenimas ir taip nelepino.
Ištikimybė klanui
nosferatams yra svarbiausia. Tokiu būdu jie palaiko stiprų tarpusavio tinklą,
kuriame visi turi kur apsistoti, kuo maitintis ir netgi gali gauti darbą, jei
tokio reikia. Gyvenimo stilius dažniausiai šeimyniškas. Kokioje nors saugioje
vietoje kitą kartą rasti galima net iki tuzino nosferatų. Hierarchija, žinoma,
pagal amžių.
Bendrai imant,
Nosferatu yra vienas mylimiausių mano klanų. Galima teigti, jog tai yra mano
ištakų istorija, nes savo Skaitančio Nosferatu vardą pasirinkau būtent dėl jų
(su mintimi, kad nosferatu sulyginti su žiurkėmis – labai tiko, nes ne vieną
skaitančią žiurkę tebeturim Lietuvos knyginėje scenoje ir dabar, o aš pradėjau,
kaip Bibliotekų Nosferatu). Antri jie man tik Lasombra klanui. Bet apie tuos
jau kitą kartą.
