Pavadinimas: Clan Novel: Gangrel
Serija: Vampire The Masquerade: Clan Novel 3
Žanras: Miesto Fantastika; Vampyrai
Psl.: 270
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads
Perskaičiau Gherbod Fleming knygą "Clan Novel: Gangrel", trečią Vampire the Masquerade klano novelę apie gangrelių klaną, ir paskutinę savo turimą fizinę knygą iš serijos. Gangrelių klanas deja nėra mano mėgstamiausias, o knyga - nuomonės nepakeitė.
Apie Knygą: Ramona ir jos du likimo draugai vos pasprunka su savo pomirtiniu gyvenimu, į miestą, kuriame nors ir pilna maisto, bet irgi tenka žiūrėtis užnugario. Poreikis slėptis nuo tokių pat, kaip jie, bei dar baisesnių Sabato vampyrų, nuolatinė baimė, irzulys, alkis... Ir Ramonos apsėdimas mirtinga mergina, kuris įstumia juos į dar gilesnį pavojų. Net po mirties, atrodo, esant antgamtiniu vampyru - mirtis tiesiog alsuoja į kaklą ir gyvenimo vis nėra.
Mano Nuomonė: Teiginys, kad pagarbą reikia užsitarnauti reiškia, jog manome, kad mūsų pagarba yra kažko verta, kad ją reikėtų ar norėtųsi užsitarnauti. Esu nuomonės, jog pagarbą galima tik prarasti. Ko pasėkoje Ramona mane nuo pat pradžių absoliučiai siutino. Ji, o kartais ir kiti jos klano vampyrai, su kitais, draugais ir pažystamais, elgėsi, kaip su pastumdėliais, šiukšlėmis, o gražiai kalbėjo tik su tais, kuriuos nujautė ar žinojo padėsiant jų tikslams, bei greit persimesdavo į tą nepagarbų, šiurkštų karksėjimą, jei paaiškėdavo, kad pagalbos visgi iš jų nesulauks. Kartais mergina paklausdavo klausimo ir užsičiaupti liepdavo dar asmeniui atsakinėjant. Tuo tarpu pati į bendrą temą neįnešdavo nieko naudingo, o galiausiai ir stipriai suklaidino asmenis, kas galimai nulėmė ir jų mirtis. Didelė dalis to buvo jos visiškai tuščia obsesija paaugle mirtinga mergina, obsesija, kuri visiškai neturėjo priežasčių ir gale knygos buvo įvardinta, kaip nesvarbi.
Dar gi, knyga ir parašyta prastokai. Nepaisant to, jog mirtingoji panelė yra tampoma dviejų vampyrų iki šie sudrasko jos šeimą ir ją pačią, mums absoliučiai nenurodoma kodėl, nei menkiausios užuominos, kodėl būtent ji. Jeigu tai bus paaiškinta tolimesnėse knygose, tai atsiprašau, bet labai jau autoriai lošia su fanais, vildamiesi jog po prastai parašytos knygos jie ne tik sugrįš, bet dar ir istorijos skyles prisimins. Mano "mėgstamiausia" turbūt buvo, kai jie dvi ar tris paras tiesiog stovėjo lauke, kol blogiukas sėdėjo sau visiškai tuščiame urve, matyt nagus karpydamasis, mat iki tol - karštligiškai ką nors veikdavo, o po to tiesiog vat, laukė, kol pas jį kas nors ateis.
Apie gangrelius, kaip ir sakiau, nuomonės deja nepakeičiau. Turi jie gerų aspektų, tikrai nieko nesakau, bet šios knygos veikėjai buvo persisunkę arogancija. O už parašymą ir įdomumą galiu duoti tik 2/5.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.