knygos apžvalga | Gherbod Fleming "Clan Novel: Gangrel" | Vampire: The Masquerade: Clan Novel 3

Autoriai: Gherbod Fleming
Pavadinimas: Clan Novel: Gangrel
Serija: Vampire The Masquerade: Clan Novel 3
Žanras: Miesto Fantastika; Vampyrai
Psl.: 270
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Perskaičiau Gherbod Fleming knygą "Clan Novel: Gangrel", trečią Vampire the Masquerade klano novelę apie gangrelių klaną, ir paskutinę savo turimą fizinę knygą iš serijos. Gangrelių klanas deja nėra mano mėgstamiausias, o knyga - nuomonės nepakeitė.

Apie Knygą: Ramona ir jos du likimo draugai vos pasprunka su savo pomirtiniu gyvenimu, į miestą, kuriame nors ir pilna maisto, bet irgi tenka žiūrėtis užnugario. Poreikis slėptis nuo tokių pat, kaip jie, bei dar baisesnių Sabato vampyrų, nuolatinė baimė, irzulys, alkis... Ir Ramonos apsėdimas mirtinga mergina, kuris įstumia juos į dar gilesnį pavojų. Net po mirties, atrodo, esant antgamtiniu vampyru - mirtis tiesiog alsuoja į kaklą ir gyvenimo vis nėra.

Mano Nuomonė: Teiginys, kad pagarbą reikia užsitarnauti reiškia, jog manome, kad mūsų pagarba yra kažko verta, kad ją reikėtų ar norėtųsi užsitarnauti. Esu nuomonės, jog pagarbą galima tik prarasti. Ko pasėkoje Ramona mane nuo pat pradžių absoliučiai siutino. Ji, o kartais ir kiti jos klano vampyrai, su kitais, draugais ir pažystamais, elgėsi, kaip su pastumdėliais, šiukšlėmis, o gražiai kalbėjo tik su tais, kuriuos nujautė ar žinojo padėsiant jų tikslams, bei greit persimesdavo į tą nepagarbų, šiurkštų karksėjimą, jei paaiškėdavo, kad pagalbos visgi iš jų nesulauks. Kartais mergina paklausdavo klausimo ir užsičiaupti liepdavo dar asmeniui atsakinėjant. Tuo tarpu pati į bendrą temą neįnešdavo nieko naudingo, o galiausiai ir stipriai suklaidino asmenis, kas galimai nulėmė ir jų mirtis. Didelė dalis to buvo jos visiškai tuščia obsesija paaugle mirtinga mergina, obsesija, kuri visiškai neturėjo priežasčių ir gale knygos buvo įvardinta, kaip nesvarbi.

Dar gi, knyga ir parašyta prastokai. Nepaisant to, jog mirtingoji panelė yra tampoma dviejų vampyrų iki šie sudrasko jos šeimą ir ją pačią, mums absoliučiai nenurodoma kodėl, nei menkiausios užuominos, kodėl būtent ji. Jeigu tai bus paaiškinta tolimesnėse knygose, tai atsiprašau, bet labai jau autoriai lošia su fanais, vildamiesi jog po prastai parašytos knygos jie ne tik sugrįš, bet dar ir istorijos skyles prisimins. Mano "mėgstamiausia" turbūt buvo, kai jie dvi ar tris paras tiesiog stovėjo lauke, kol blogiukas sėdėjo sau visiškai tuščiame urve, matyt nagus karpydamasis, mat iki tol - karštligiškai ką nors veikdavo, o po to tiesiog vat, laukė, kol pas jį kas nors ateis.

Apie gangrelius, kaip ir sakiau, nuomonės deja nepakeičiau. Turi jie gerų aspektų, tikrai nieko nesakau, bet šios knygos veikėjai buvo persisunkę arogancija. O už parašymą ir įdomumą galiu duoti tik 2/5.

įrašas | kai per galvą stukteli Spalis, nors dar Rugpjūtis

Dabar dar kokią savaitėlę turbūt lėčiau skaitysiu, mat bandau atsigauti po protinio, kreivai augusio ir gedusio, danties rovimo traumos. Bet, sumečiau, kad jau senokai čia rašiau bent kokį paprastesnį įrašą, ne apie knygas, nors kažkada, seniai, tokių įrašų buvo tiek pat, kiek ir knygų apžvalgų. Tai va, papasakosiu dabar, ką skaitau lėtai.

Kažkuriuo metu Rugpjūtį man stukteli Spalio nuotaikos, tos oranžinės, su moliūgais, lapais, siaubo filmais, Halloween tematika ir panašiai. Ta nuotaika laikosi iki Spalio, bet ne visada datraukia iki paties Halloween, tai tiesiog leidžiu jai vešėti ir bujoti, kaip patinka, nes nu ką jau čia bepadarysi. Tai va, grįžau po to danties rovimo, įplėšta lūpa, išdraskytu žandu, kažkokiom ten jodo paklotėlėm burnoj ir sumečiau, kad galiu ne tik pasiduot tai Spalio nuotaikai, bet dar ir pasilepinti, kad į tokią traumą savanoriškai nuėjau iki buvo per vėlu (per vėlu tai, kai jau nervas plikas ir iš skausmo einu). Pasiėmiau paskutinę savo turimą Vampyrų Maskarado (vampire the masquerade) knygą apie Gangrel klaną (ne visai apie klaną, čia tokia normali istorija, tiesiog fokusas kas knygą persimeta prie kito klano veikėjų).

Gangreliai nėra mano mėgstamiausias klanas, nors Beckett yra vienas mėgstamiausių Vampire the Masquerade: Bloodlines veikėjų (jis yra gangrel klano atstovas). Bet kuriuo atveju, kiekvienas klanas turi savo įdomios mitologijos. Aš jos, deja, nelabai išmanau, nes jau yra penkta versija, tad paliksiu jums video, kuriame apie juos papasakos Outstar:

Kas su manimi esat jau seniai, tai žinot, o kas esat naujesni, jums pasakysiu, jog mano knygų blogo identitas, kaip Bibliotekų Nosferato, kilo būtent iš Vampyrų Maskarado. Tas knyginių žmonių apibūdinimas: knygų žiurkė, ar ne? Knygos - bibliotekoje. Aš tuo tarpu - amžinas naktibalda, dienomis gyvas tik dėl didelio kiekio kavos, kurios, beje, man visada galite nupirkti per mygtuką esantį puslapio dešinėje pusėje. Ne kartą girdėjau ir epitetą "vampyras", na tai, žiurkiškas vampyras? Nosferatas. Knygų, bibliotekų nosferatas.

Ar turit ir jūs kokį nors tokį keistą skaitymo periodą, kuris pasikartotų? Papasakokit, jei turit.