Elizabeth Wurtzel "Prozako Karta"

Apie ketvirtą ryto baigiau skaityti Elizabeth Wurtzel knygą "Prozaco Karta" (Prozac Nation; TYTO ALBA 2000; ISBN 9986-16-160-6; 345p.) mat niekaip negalėjau užmigti.

"Kai kitą kartą pažvelgsit į tą nuotrauką, patikėkit, manęs jau nebebus. Aš būsiu ištrinta iš istorijos, kaip išdavikai Sovietų Sąjungoj." 66p.

Manau su depresija teko vienaip ar kitaip susidurt kiekvienam. Kas lengvą jos formą patyrė paauglystėj (kas ir dabar ją jaučia), kas sunkesnę, kas matė nuo jos kenčiančius draugus ar tėvus. Kartais beabejo sunku atskirti paprastą maištavimą, kvailą pyktį, aikštingumą ar perdėtą emocionalumą nuo tikros bėdos, bet ši knyga aiškiai nurodo - stengtis atpažinti būtina.

Tai labai stiprus kūrinys, išpažintiniai memuarai, parašyti moters, kurią slėgė juoduma bene dešimt metų, jei ne daugiau. Įsivaizduoti save dešimt metų gyvenant tamsoj, kokiam nors drėgnam sandeliuke nepakaktų, mat fizinis nepatogumas nė per kur neprilygsta emociniam kritimui žemyn į bedugnę. Autorė labai drąsiai aprašė visa kas su ja darėsi labai puikia ir savaip sklandžia forma. Skaitant

sukuriama tam tikra frustracija, erzulys, įvairiausios emocijos kurios vienaip ar kitaip leidžia mums saugiai prisiliesti prie esmės nuo jos nenukenčiant.
Tai nėra lengvo pasiskaitymo knyga, tačiau tikrai kažkas, ką bent dėl bendrų žinių, bendro suvokimo derėtų perskaityti. Tik štai, dabar priėjom tą dalį, kai papasakosiu apie minusus, tad iš jų spręskit - gal verta ieškoti kokio nors perleidimo, kuris būtų išverstas ko nors, kas savo darbą išmanė kiek geriau...
Nors pernelyg ir netrugdo, ypač jei yra kokių nors anglų kalbos žinių galvoj, bet vis vien labai nemalonu matyti kaip vertėja nevykusiai bandė sulietuvinti, pusiau sulietuvinti ar lietuviškai užrašyti neverstus žodžius, o kitus išvertė pažodžiui, o ne pagal konteksto prasmę. Vienas iš geriausiai matomų - ant viršelio besipuikuojantis žodis "Prozaco"... Suprantu, viršelis - stilius. Tačiau kodėl knygos viduje VISUR rašoma su C raide? Lietuviškai šis Prozac vaistas vadinamas Prozaku, su K raide. Ir jei šitai atrodo nereikšmingai - perskaitykit bent du pirmus skyrius, manau rasit reikšmingesnių detalių. Tenka pasakyt, tokio kvailo vertimo dar neteko matyt. Kituose aišku irgi daug kur klaidų pasitaiko, bet jos dažnai padaromos daugiau iš nepasidomėjimo tema, kuria kalbama. O čia - ...nežinau, jei toks "stilius", tuomet jis bjauriai žiūrisi.
Gan normalu ir neskausminga, kai vardai ir pavadinimai paliekami toki kokie yra, be jokio vertimo. Na, koks nors tarkim Palm Beach. Ir visai nereikia jo vadinti Palm Biču. Bet tai menkas dalykas, šitai tikrai galima atleisti. Nenoriu atleisti pusiau-sulietuvinimų. Tokių kaip "Samantha" ar koks nors "Johnatanas"... Kas per velniava? Jei jau Palm Bičas, tai kodėl ne Džonatanas ir Samanta? Žodžiu, vertėjai buvo nusispjaut, kad vieną syk rašo vienaip, kitą kitaip - skaitytojas nekvailas, pats susidėlios.
Tad taip, jei rasit naujesnį leidimą nei šis mano nurodytas - imkit naujesnį, gal bus vientisesnis vertimo prasme. Jei ne - tuomet irgi sakyčiau numot ranka gal vis vien nederėtų, nes istorija tikrai privers galvą dirbti, mąstyti ir turbūt filosofuoti. O jei ne, tuomet bent paseksit sąrašą muzikos, kurios klausės herojė ir atrasit nemažai gero. Aš bent jau radau. Už tad knygai duosiu 8/10, neatimsiu nieko dėl vertimo, čia jau pačią vertėję reikėtų paklaust kas gi jai tuo metu prozako nedavė, kad taip atmestinai atliko darbą, o istorija dėl to per daug nenukenčia. Bet pats faktas, kad užtrukau su ja ilgai rodo, kad knygą skaityti vietomis sunku, tenka kiek pasigilinti į painokas mintis, kitą kart iš pykčio rankos nekylą ją paimt į rankas. Bet pamažu, pamažu...

"There's Nothing Į hate more

than nothing

Nothing keeps me up at night

I toss and turn over nothing

Nothing could cause a great

big fight"

Edie Brickel "Nothing" 107p iš "Prozako kartos"

 Pagal knygą "Prozako Karta" yra ir filmas su ta keista aktore, kuri "Adamsų šeimynėlėje" suvaidino Trečiadienę Adams kai dar maža buvo. Ji mane šiek tiek šiurpina, tad simpatijos nejaučiu, bet filmą vis vien pažiūrėsiu.

Na o dabar imsiu skaityti Mark Patrick Hederman "Bučiuoju tamsą: Sąlytis su pasamone". Jau ir citatą turiu, mat nesusilaikiau ir šiek tiek paskaičiau: "Vienas prancūzų filosofas įspėja, kad esame nei gyvuliai, nei angelai, o tie, kurie vaidindami angelus virstame gyvuliais." 11p.

Anne Rice "Lestatas"

Anne Rice "Lestatas" ("The Vampire Lestat"; Leidykla - Obuolys; Metai - 2010; ISBN 978-609-403-068-0; psl - 798) šiemet atguls prie mano mėgiamiausių knygų.
Kadangi pirmoji knyga, kurioje sutikau Lestatą de Lionkūrą buvo "Blackwood Farm" - jis manęs tikrai nesužavėjo. Quinn Blackwood tuo metu imponavo labiau su visomis tomis smulkmenomis, o Lestatas ir jo lengvas pamišimas buvo tik pašalinis reikalas. Bet po šios knygos jau tenka abejoti ir mąstyti kuris tad kronikų vampyras man patinka labiausia?
Lestatas - jaunas aristokratas, vilkžudis, tvirtas medžiotojas užsispyrimu primenantis kitą mėgiamą asmenį. Bet jo manjakiškas užsidegimas kokia nors kvailyste mane kas kart prislėgdavo, mat žinojau - greit jam nepraeis. Ir būtų visai nieko, jei tie jo įnoriai nebūtų tokie... Na... Lengvabūdiški? Kvaili? Keisti? Vaikiški? Bet jis vis vien išlaiko žavesį. Medžiotojo prigimtis jame vis vien matosi. O žavėjimasis to vertais asmenimis pakelia jį laipteliu aukščiau.
Bet mano mėgiamiausias būtų Marijus. Nesakysiu kodėl, perskaitę suprasit ir jei esat Nosferatai ar Knygų Žiurkės - turbūt irgi pajusit tam vampyrui simpatiją.
Bet kur aš čia?
Knygoje, tokioje žaviai storoje, buvo dvi idealios vietos - pradžia ir pabaiga. Vidurys labai užtęstas tuo, kas manęs visai nedomino. Bet kiekvienam juk neįtiksi. Štai pradžioje tikrai susižavėjau Lestato ryžtu, pamačiau tą jo pusę, kurios kitose trejose Vampyrų Kronikos knygose kurias perskaičiau - nemačiau. Nustebau, kai supratau jog tai ne vien... Ne vien Lestatas. Labai sunku paaiškinti, ypač kai nesupranti, kas dedasi nuosavoje galvoje.
Pabaiga patiko nuo akimirkos, kai Lestatas sutiko Marijų iki pat paskutinių puslapių. Net ir Luisas čia pasirodė padoresnis, be to kvailo inkštimo ir verkšlenimo. Paaiškinti keli dalykai iš ankstesnės knygos ir įžengta į trečiają - Vampyrų Karalienę. Perskaitę suprasit, kad kuriant filmus buvo peršokta tik pati Lestato istorija, jo pradžia ir tas ištęstas vidurys, bet visa kita - sujungė juos abu į vientisą visumą.
Dar kažką norėjau pasakyti...
Turėkit omenyj, kad kai Anne Rice kūrė kronikas - Lestatas nebuvo jos pagrindinis veikėjas. Juo turėjo tapti Luisas. Tačiau žavusis de Lionkūras pavergė knygas ir pasakojimai vienaip ar kitaip dabar priklauso jam.
Duosiu 9/10 dėl užtęsto vidurio. Visa kita buvo šaunu ir įdomu, nors šiek tiek neramino ta mintis apie prakaitavimą krauju... Žinoma, logiška, bet...

Bibliotekininkas?

Mačiau pirmas tris dalis šio tikrai puikaus Indiana Džounso / Kapų plėšikės tipo nuotykių filmo su komedijos elementais. Filmas nėra itin geras ar gerai padarytas, bet neerzins jūsų "Avatarų" ištobulintų juslių. Filmas atrodo turės ir ketvirtą tęsinį. Yra ir komiksų knygelės.
Esmė maždaug tokia - bibliotekininkai nuo labai labai seno saugo visokiausias senovines paslaptis, taip palaikydami balansą tarp blogio ir gėrio ir neleisdami tam blogiui vešėti. Kuo giliau į filmą - tuo juokingiau darosi, mat į savo biblioteką jie sugebėjo sukimšti net tokius daiktus, kaip Nojaus Arka ar Jaunystės šaltinis.
Kiekviena filmas turi vieną pagrindinę istoriją ir krūvelę šalutinių, kurios nesimaišo. Man labiausia patiko trečias filmas - jame nuo Išminties akmens prieita iki Judo Taurės Prakeiksmo ir... Paties Vlado Tsepešo Drakulos. Vampyrai pavaizduoti tikrai neblogai, akys realistiškai žiba, yra ir iltys, kurių dėl nesuvokiamų priežasčių atsisakė Twilight kūrėja, o pats Drakula - žavus senyvas vyriškis, dėl aiškių ir konkrečių priežasčių ieškojęs tos taurės. Manau tuo man Bibliotekininkas ir patinka - viskas vienaip ar kitaip paaiškinama - naciai nepatikės lengenda ir nepuls ieškoti vartų į pragarą, ateiviai nenuspręs, kad dėl kažkokios priežasties, kurios taip iki galo ir nesužinom, jiems norisi sunaikinti žemę ir pan.
Jei kas žiūrit originalo kalba, tai pavadinimai tokie:
The Librarian: Quest for the Spear (2004) - Bibliotekininkas: likimo ieties beiškant
The Librarian: Return to King Solomon's Mines (2006) - Bibliotekininkas 2: Sugrįžimas į karaliaus Saliamono kasyklas
The Librarian: Curse of the Judas Chalice (2008) - Bibliotekininkas 3L Judo taurės prakeiksmas