2017 m. spalio 18 d., trečiadienis

Kerri Maniscalco - Hunting Prince Dracula | Medžiojant Princą Drakulą

Labai laukiau Kerri Maniscalco knygos "Medžiojant Princą Draculą" (Hunting Prince Dracula; Stalking Jack The Ripper 2; ISBN 031655166X 434p.; Goodreads), turbūt dėl akivaizdžių priežasčių. Ir nors knyga buvo tikrai nebloga, o kaip detektyvas su žmogžudystėmis, tai net ir tikrai gera, unikali, gražiai papasakota iš tų laikų (laikų kai po Angliją valkiojosi princas Drakula, Šerlokas Holmsas, Džekas Skerdikas...), man vis tiek šiek tiek nesmagu. Tai greičiausia dėl blogų priežasčių, nes knyga, kaip ir sakiau, yra detektyvas su žmogžudystėmis, ir jau po pirmos knygos buvo aišku, kad čia nebus einama antgamtiniais keliais, bet aš štai vis tiek nusivyliau, mat Drakulos, to tikrojo Vlado Smeigiko, nebuvo.

Audrey Rose atvyko į Rumuniją studijuoti teisminės medicinos vienoje iš Drakulos pilių. Bet vos įžengus į Rumuniją - aplink ėmė dėtis keisti dalykai. Nuo kaulų, prie vilkų, prie keistų žmonių, iki dar keistesnių mirčių. Ten kažkas mirė, lyg pribaigtas vampyro. Šen mirė kitas, lyg nužudytas vampyrų medžiotojo. Giliai kapstytis nereikėjo, kad sužinotų, jog žudomi žmonės yra vienaip ar kitaip kilę iš tos pačios linijos, kaip ir pats Drakula. Atrodo, jog kažkas ne tik valo Drakulos liniją nuo jiems nepriimtino, žemesnio luomo, bet dar ir bando tai apipinti vampyrų mitu.

Ši Drakulos pilis saugo daugiau nei mirusius studentams nagrinėti. Čia pilna užrakintų kambarių, tamsių tunelių, ir baisių spąstų, per kuriuos Audrey ne kartą atsiduria ant mirties slenksčio. Tačiau, žinodama, jog jos mylimiausias draugas irgi kilęs iš Drakulų šeimos, ji privalo išsiaiškinti kas čia vyksta, ir kas tai daro, iki kas nors nusprendė, jog ir jis - netinkamas... Kam? Drakulos sostui užimti?

Knyga, kaip ir sakiau, gera, įdomi, smagi, ir Audrey tikrai gerai parašyta. Trūko man Drakulos, bet čia jau tikrai tik mano kaltė. Tad jei norit kažkokio lengvo detektyvo, Maniscalco knygos tinka Spalio mėnesiui pagardinti. Duodu 8/10.

2017 m. spalio 16 d., pirmadienis

2017 m. spalio 15 d., sekmadienis

Philip K. Dick - Ar Androidai Sapnuoja Elektrines Avis?

Techniškai, čia mano antras šios knygos skaitymas. Bet realybėje, tai skaičiau, kaip pirmą. Mat Philip K. Dick knygą "Ar Androidai Sapnuoja Elektrines Avis?" (Do Androids Dream Electric Sheep?; Blade Runner 1; ISBN 0345404475; 244p.; Goodreads) skaičiau prieš daugiau metų, nei noriu prisiminti, tais laikais, kai galvų medžiotojo profesija man atrodė labai reali, ir labai pageidautina. Dabar gi taip skaniai susiskaitė, kad net nustebau. Negerai, kad mokslinė fantastika pas mane turi tokią jaukią mylimą vietelę dūšioj, o aš jos tiek mažai skaitau.

Rick Decard - galvų medžiotojas, su leidimu žudyti, žinoma. Jo darbas yra testuoti įtartinus individus ir jei jie to testo neišlaiko - juos sunaikinti, bet kokia kaina, sustojant tik tuo atveju, jei grėsmė iškyla gyviems žmonėms. Nes Dekardas medžioja androidus, kurie apsimeta žmonėmis. Šie androidai tyčia daromi kuo labiau panašesni į žmones. Jie tarnauja Marse, kolonijoje, į kurią žmonės pasitraukė, kai Žemę apglėbė radioaktyvios dulkės ir išžudė gerą dalį gyvybės. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių tie androidai nenorėjo likti Marse, ir iš jo spruko, kaip galėdami, t.y. - net jei tekdavo prasižudyti sau kelią. Būtent dėl to jie ir yra tokie pavojingi: androidas, kad ir koks žmogiškas, neturi empatijos, ir to pasekoje nejaus širdgėlos, jei teks nužudyti žmogų, kad galėtų užimti jo vietą darbe, gyvenime, visuomenėje.

Viena grupė tokių androidų susikūrė sau ištisą uždarą ratą, kuriame tvarkingai ir atsargiai gyvena, kaip žmonės. Dekardui juos atradus prasideda baisi medžioklė, pražudžiusi jį apmokiusį agentą. Dar blogiau, spaudimas sunaikinti androidus kyla ne tik iš noro išgyventi, bei darbdavio, bet ir kitos, partnerių firmos, kurie jam į pagalba atsiunčia, taip, ne ką kitą, kaip pačią moderniausią įmanomą androidę, tokią žmogišką, jog Dekardas ima abejoti jų empatijos stoka. Kas nepultų žudyti, jei tai būtų vienintelis būdas išgyventi?

Nežinau, ar ši knyga panaši į dabar išleistą filmą, nes net senasis taip, na, gan laisvai paremtas bendra istorija. Jei mėgstat cyberpunk, tai čia tikrai būtinas skaitinys jūsų sąraše, juoba, kad knyga labai lengva skaityti ir suprasti. Iš manęs žinoma 10/10, kitaip būti negali. Tiems kam įdomu, kodėl čia techniškai pirma knyga - toliau knygos rašytos nebe šio autoriaus, tad tiesą pasakius aš nelabai noriu jas skaityti. Gal kada nors.

2017 m. spalio 13 d., penktadienis

Įvairovė: Angie Thomas - The Hate U Give

Eina sau. Ne bet rimtai. Kur šita knyga buvo ankščiau? Kodėl mums jos niekas neišverčia? Angie Thomas knyga "The Hate U Give" (ISBN 1406372153; 438p.; Goodreads) patenka į mano šių metų geriausių knygų topą. Tai tikrai geriausia contemporary tipo knyga kokią iš vis kada nors skaičiau. Damn, kaip gerai būtų dar viena tokia, bet kas gali jai prilygti?

Starr gyvenimas ir taip buvo gan sudėtingas. Ji lankė gerą, kaip supratau, privačią mokyklą, kur be jos buvo gal tik dar vienas ar du juodaodžiai. To pasekoje, ji jautė spaudimą elgtis, kaip balti vaikai, kad nepasirodytų juoduke iš kaimynystės. Namuose, tuo tarpu, visa tai reikėdavo tuoj pat nusipurtyti, kad savo juodaodžiams draugams nepasirodytų pernelyg užrietusi nosį, ar norinti būti baltąja. O kur dar ir šiaip paaugliškos problemos. Vieną vakarą, ar greičiau jau, per vieną nelemtą vakarą, visos šitos problemos virsta dulkėmis, mat jos gyvenimas, visos bendruomenės gyvenimas, sugriūva, kai prieš jos akis šaltakraujiškai sušaudomas jos vaikystės draugas Khaleel. Policininkas, sustabdęs juos be jokios rimtos priežasties, ėmė irzti dėl kiekvieno menkniekio, ištempė Khaleel iš automobilio, ir kai jis pasilenkė paklausti išsigandusios Starr ar jai viskas gerai - paleido daugybę šūvių į vaikino nugarą.

"Gangsteris", "nusikaltėlis", "narkotikų dyleris" - skamba nauji Khaleel epitetai. Net, atrodo, simpatingiausi žmonės labiau gaili prieš kamerą verkšlenančio policininko tėvo, mat jo sūnus išgyvena tokius baisius išpuolius už "padarytą klaidą". Juk ei, Khaleel tikrai buvo dyleris, tai koks skirtumas, vis tiek būtų miręs, vienu gangbangeriu mažiau. Bet Starr žino tiesą ir pamažu, stumiama pykčio, neteisybės, bei tokių pozityvių dalykų, kaip šeimos palaikymas, bendruomenės vieningumas, ji išdrįsta prabilti, net grasinama ir nurašoma tokių, atrodo saugoti ir gerbti prisiekusių asmenų, kaip pareigūnai, ar geriausi draugai. Prasideda protestų, virtusių riaušėmis, virtusių karo zona istorija.

Negaliu apsakyti, kokia ši knyga įdomi ir svarbi. Kartais net pamiršdavau, jog skaitau grožinę literatūrą, mat užtektų pakeisti pavadinimą, vardą, ir jau žiūrėk, matei apie tai reportažų tikrovėje. Pasaulis yra baisi vieta, ir man belieka tikėtis, kad kam nors ši knyga atvers akis. Duodu 10/10, buvo nuostabu.

2017 m. spalio 12 d., ketvirtadienis

Tagas: Halloween 2

Kol kas neblogai sekasi rasti po vieną per savaitę. Taip, štai dar vienas knygų tagas skirtas Halloween'o mėnesiui, Spaliui. Nesidrovėkit, pasiimkit ir eikit padaryt patys. Mano vertimas - jūsų vertimas (nors gal patys geriau mokat).

Tagą sukūrė Clever Fox, palieku jums jos video:


1. Kas ten naktį bilda?: Kokia knyga tave tikrai, nuoširdžiai išgąsdino?
- Dmitry Glukhovsky "Metro 2033", kažkur tuneliuose.

2. Moliūgų lempos ir klasikiniai kostiumai: Kokią knygą visada mielai skaitai Halloween'o mėnesį?
- Nežinau, tokios lyg ir neturiu, bet tikrai imu norėt vilkolakių ir vampyrų knygose.

3. Juodos katės ir užburti veidrodžiai: Kokia prietarais ir/ar magija pagardinta knyga yra tavo mylimiausia?
- Nežinau ar skaitosi high fantasy? Jei skaitosi, tuomet Victoria Schwab "Shades of Magic" trilogija. Jei nesiskaito, tai K.J. Charles "A Charm of Magpies" trilogija.

4. Raganų nuoviras: Mylimiausia ragana iš bet kokios knygos?
- Stephen Day iš A Charm of Magpies, arba Hermiona iš Hario Poterio.

5. Negyvėliai ir Vaiduokliai: Kokia knyga tebetūno tavo mintyse (gerąja ar blogąja prasme)?
- Gerąja prasme tai jei ne mano šventoji trilogijų trejybė, manau pirmoji pradėjusi "tūnoti" būtų C.C. Humphreys "Vlad: The Last Confession

6. Apsėstos kapinės: Vienam kapinėse baisu, tad gali pasiimti vieną knygą. Kokią imsi?
- Haruki Murakami "Pernakt

7. Gyvieji Numirėliai: Mėgstamiausias antgamtinis padaras ir knyga apie jį (pvz.: vampyrai, zombiai, vilkolakiai, t.t.)?
- Neoriginalu, bet jei ne elfai (nes net nežinau, kaip jie būtų klasifikuoti) ir. pvz. Raganiaus Saga su jais, tai vampyrai, o mėgstamiausių knygų su jais tai tikrai daug.

8. Nakties glūdumoj: Išsirink knygą juodu viršeliu!
- V.E. Schwab "This Savage Song", niekaip nesuprantu, kodėl mums visiškai nieko jos neišverčia? Tai pačios geriausios knygos egzistencijoj, ir dabar - pats bumas.

9. Pokštas ar Saldainis?
- Saldainis. Ačiū.

2017 m. spalio 11 d., trečiadienis

Laini Taylor - Strange The Dreamer [1]

Paprašiau rekomendacijos ir gavau Laini Taylor knygą "Strange The Dreamer" (Strange The Dreamer 1; ISBN 0316341681; 536p.; Goodreads). Jau senokai neskaičiau tokio mąsto high-fantasy knygos, su taip neįtikėtinai stipriai sukurtu pasauliu ir herojais jame. Dabar ir aš visiems rekomenduosiu.

Negailestingų dievų valdomoje šalyje įvyko didis karas. Žmonės sukilo prieš dievus, užlipo į jų bokštus, ir išžudė visus, pažymėtus tuo šlykščiu dievystės ženklu - mėlyna oda. Bet dievus pribaigti sunku. Jie priešinosi kiek galėjo ir net mirdami pasistengė palikti neužmirštamų pėdsakų. Pirmiausia jie pavogė dangų. Angelo formos bokštas iškleidė sparnus, ir uždengė jį. Tada paskleidė košmarus šešėlyje. Visi miegantys šventajame mieste sapnuoja baisybes apie virš jų lūmantį mirusių dievų bokštą. Ir galiausia, jie atėmė net pačios vietos vardą. Nuo šiol ši šalis žinoma tik kaip Rauda (weep), vardu, paliekančiu pelenų ir druskos skonį ant lūpų.

Lazlo Strange - našlaitis priimtas vienuolių. Jie rado jį sergantį, lietuje, net papilkusį nuo šalčio. Bet šiluma ir rūpestis vaiką gan greit atstatė, ir dabar jis žinomas Keistojo Svajotojo pravarde (Strange - keistas; Dreamer - svajotojas), mat leidžia dienas tarp knygų, istorijų, visaip mėgindama įrodyti, jog Rauda kažkada buvo tikra šalis, egzistavusi, ir valdyta dievų, o tada užmiršta dėl pikto burto, apėmusio visą pasaulį. Į jo teorijas niekas nekreipia per daug dėmesio. Žmonėms įdomiau jo teorijos apie alchemiją. Tad, kai į jo kraštą atvyko delegacija ieškanti naujų protų ir gudrių žmonių padėti Raudai, jis nė nedrįso svajoti, jog jiems gali prireikti jo - paprasto Svajotojo. Ką, be savo istorijų, jis gali jiems pasiūlyti?

Knyga tikrai, hm, didi. Ir ne tokia tamsi ir rūsti, kaip tarkim The Fifth Season, irgi kolosali knyga. Tikrai labai rekomenduoju visiems, kas mėgsta high fantasy žanrą. Aš kol kas duodu 10/10 ir labai lauksiu antros.

2017 m. spalio 8 d., sekmadienis

Brian McGreevy - Hemlock Grove

Pažiūrėjau čia kažkada Hemlock Grove serialą Netflix'e. Toks visai neblogas buvo, ypač pirmas sezonas, po to jau, na, painu ne visada iš gerosios pusės. Ir kiek vėliau sužinojau, jog bent jau pirmas sezonas buvo paremtas Brian McGreevy knyga tuo pačiu pavadinimu (Hemlock Grove; ISBN 0374532915; 319p.; Goodreads). O, kad jau Spalis, tai sumečiau, jog vilkolakiai ir keisti vampyrai - nepamaišys. Verdiktas? Pusė velnio.

Hemloko giraitės miestelyje - žiauriai žudomos merginos. Jos - sudraskomos, ir jų gabalai paliekami žmonėms surasti. Į vilkus lyg ir nepanašu. Į lokius irgi. Bet tokiems darbeliams jėgos galėtų užtekti tai milžinei Godfrėjų dukrai, Šelei, su keistomis šviesomis po oda. Žinoma, norint ją apklausti, pirmiausia tektų perlipti per jos brolį, nors išoriškai normalų, bet šiaip jau šiurpų jaunuolį. Kita vertus, tai galėtų būti tas šviežiai į Hemloką atsikraustęs čigonas, Peteris. Sklando gandai, jog jis - vilkolakis. Galų gale, kas ten žino, ar ne? Gal vilkolakių ir būna. Ypač žinant kas dedasi Baltajame Bokšte: Godfrėjų bioinžinerijos laboratorijoje, amžinai šviečiančioje, tarsi nelemtas daiktas būtų pati Hemloko Giraitės širdis, su savo baisiais, prieš bet kokią dievo valią einančiais eksperimentais...

Peteris tikrai nesitikėjo pakliūti į tokią makalynę. Čia jį apkaltina esant vilkolakiu, čia jau žiūrėk, jis netyčia susidraugavo su upyru, kažką vapaliojančiu apie Drakono Ordiną. Ir tie lavonai keisti. Jei jie palikti vilkolakio, tai tas žvėris - išprotėjęs, o tada - jiems visiems gresia labai rimtas pavojus. Taisyklė, jog vilkolakiai savo žvėries kailį užsitempia tik per pilnatį juk ne veltui minima visose knygose. Pasiverčiant ne per tą mėnulį - pasekmės - baisios tiek vilkolakiui, tiek ir aplinkiniams.

Knyga parašyta promaišiu, čia pasakojama iš trečio asmens pozicijos, čia jau skaitom dienoraštį, ar kažkieno laišką. Įdomiausia dalis joje yra mitologija. Vilkolakių mitas, vampyrų mitas, nors pastarojo ten mažoka. Antra dalis tikrai nepamaišytų, bet, deja. Serialas? Žiūrėti galima, tikrai. Šiuo kartu duodu 9/10, nes tikrai įdomiai laikytasi mitų. Bet nuo rekomendacijų susilaikysiu.

2017 m. spalio 6 d., penktadienis

Įvairovė: K.J. Charles - Jackdaw

Labai jau pasiilgau A Charm of Magpies. Tad pasiėmiau kitą knygą, tame pačiame pasaulyje, su veikėjais iš tų knygų, K.J. Charles "Jackdaw" (ISBN13 9780995799059; 222p.; Goodreads). Iš kart sakau, jog labai patiko, smagu buvo vėl pamatyti tą šeimą iš keturių, o ir šie du veikėjai buvo įdomūs. Bėda tik ta, kad dabar ilgiuos anų veikėjų dar labiau.

Jonah - prastos šlovės vagis galintis vaikščioti oru. Jis dirbo su rimčiausiais Stephen Day priešais paskutinėje Magpies knygoje. Prigrasinę nužudyti jo mylimąjį, jie privertė Jonah verstis iš kailio pirmiausia pavagiant garsųjį Šarkų Valdovo žiedą, o tada ir randant būdą sučiupti patį Stephen Day. Jei pirmasis darbas ir nebuvo pernelyg sunkus - pakilk oru, įlysk pro langą, pasiimk žiedą, tai antrasis pasirodė kur kas sudėtingesnis. Stephen Day, kad ir kaip mylėdamas žiedą, ir jo suteikiamą galią, gal ir nebūtų puolęs stačia galva mėginimuose jį atgauti. Tačiau, kai pagrobiamas Lucian Vaudrey, to žiedo pirminis savininkas, išeities burtininkui, kaip ir nebelieka. Tik, pagrobti patį Lucian nėra taip jau ir paprasta, kai jį supa pavojingi draugai, o ir jis pats - užgrūdintas gyvenimo ir išgyvenimo Šanchajaus gatvėse.

Ben, dėl savo ryšio su Jonah, ir dėl santykių, kuriuos su juo palaikė, keliems mėnesiams atsiduria kalėjime. Blogiau nei ši patirtis buvo pati idėja, jog Jonah jį paliko. Pasinaudojo, ir paspruko. Iš kalėjimo, tad, Benas išeina pasiryžęs atsilyginti. Metas Jonah paragauti kalėjimo duonos. Kaip burtininkas, jis bus labiau suvaržytas, labiau saugomas. Greičiausia, kad nepabėgtu oru, jam sulaužys kojas... Atims iš jo galimybę eiti, skristi. Kuo daugiau Ben apie tai galvoja, apie tą nuoširdžią šypseną, apie kartu praleistą laiką, tuo labiau jis abejoja savo plano teisingumu. Tad, suorganizavęs burtininkų policijos spąstus, Ben nė neapsižiūri, kaip ne tik, kad nepadeda jiems, bet sprunka su Jonah, oru.

Graži knyga, gan idiliška, nors toli gražu ten viskas sviestu nesieina. Įdomu buvo sužinoti, kaip tam tikros galios gali paveikti asmenį, jo gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikštantys oru, atrodo, negali skaityti, mat jiems prieš akis šokčioja raidės. Būtų įdomu sužinoti daugiau, bet ką padarysi. O šiai knygai duodu 10/10, gaila, kad baigėsi.