2024 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Nosferatu Persikėlė

Sveiki, kas dar čia užklystat. Nusibodo man kariaut su algoritmais ir botais, bei blogger platformos niuansais, tai persikėliau į Wordpress. Čia viską paliksiu, kaip yra, o nauji įrašau keliaus į naują platformą, gal kiek mažiau patogią akims tiems iš mūsų, kuriems dark mode / nakties rėžimas yra būtinybė. Iki tokio laiko, kol rasiu, kaip ir ten viską pasigražinti geriau.

Visi įrašai perkelti ir ten, jei kartais kokio ieškot ir randat kokių nors ryškių formatavimo klaidų (ypač oranžinės spalvos teksto), nepasidrovėkit parašyti. Ten man net apie komentarus praneš, ko čia tiesiog niekad nepadarydavo. Kaip ir ankščiau, esat kviečiami ten palikti man ir nuorodas į savo tinklaraščius, instagram / facebook puslapius, mielai ateisiu, pažiūrėsiu, paseksiu (jeigu neremiate JKR, sorry not sorry). 


Jūsų Bibliotekų Nosferatas



2024 m. kovo 30 d., šeštadienis

knygos apžvalga | Daniel Suarez „Delta V“ | 1

Autoriai: Daniel Suarez
Pavadinimas: Delta-V
Serija: Delta-V 1
Žanras: Mokslinė Fantastika
Įvertinimas: 4/5 

Nesu Daniel Suarez knygų fanas, bet jau ne vieną perskaičiau. Delta-V, pirma serijoje, netgi nėra paskutinė mano artimiausiame „perskaityti“ sąraše. Ir vis nes jose vat tiesiog kažkas tokio. Ši, pavyzdžiui, yra istorija apie patį pirmą žmonių išvykimą į tolimą kosmosą, keliems ilgiems metams, su ketinimu pakasinėti asteroidą. Bei viską, kas tokią kelionę ir darbą padarytų įmanomais.

Apie Knygą: Kad jau visi ėmė reikšti pasibaisėjimą net mintimi apie tokį pavojingą planą, kaip žmonių išsiuntimas į kosmosą metų metams, kad kasinėtų asteroidą, kas jau ir Žemėje yra labai pavojingas darbas, viską teko labai gerai paslėpti. Iki, na, tarkime, tie astronautai sugrįš su tiek gero, kad bus išpirktos visos charizmatiškojo biznieriaus nuodėmės. Laikydamasis vos žingsnis nuo bankrutavimo, jis pasiryžęs visus sužaisti taip, kad rizika būtų arba užmiršta, arba taptų antraeile akyse sužibus pinigams. Nuo visuomenės, iki valdžios, iki kolegų. O gal varžovų? Bet kuriuo atveju, dabar jam tereikia laiko. Laiko paruošti įgulą, laivą, kuris atlaikytų kelių metų kelionę su jais, bei viską ko tai kelionei reikia. Su labai daug vilties, kad ten jie ras pakankamai išteklių, kad iš viso grįžtų namo.

Mano Nuomonė: Labai įdomiai susiskaitė. Puikiai perteiktas net dabar, karų metu, taip aiškiai matomas bukas žmonių, ypač įvairių valdžios atstovų, susitelkimas ne ten, kur reikia. Siužetas apima gan ilgą laiko tarpą, bet autorius pademonstravo gebėjimą tame laike sukurti labai dinamišką istoriją, be bereikalingo banterio ar siužeto užpildų. Veikėjai, nors ir nelabai įdomūs, visi buvo labai žmogiški, bene tikri, su savo demonais, praeitim ir ateities vizijom, bei gebėjimu augti ir keistis. Labai padėjo ir absoliučiai neįtikėtini siužeto posūkiai. Visa knyga prasidėjo, kaip vienas dalykas, o baigėsi, kaip kitas. Net ir tie patys veikėjai ir tie patys siekiai nebebuvo tokie patys. Puikiai parašyta, nors man gal ir prailgo, nepaisant visko. Dabar tik va, galvoju, kad norėčiau paskaityti ir antrą...

Stiprus 4/5.

instagram



2024 m. kovo 27 d., trečiadienis

knygos apžvalga: D.S. Crowe „You, Dracula“ | 3

Autoriai: D.S. Crowe
Pavadinimas: You, Dracula
Serija: I, Dracula
Žanras: Istorinė fantastika; Drakula
Įvertinimas: 4/5

Pabaigiau antrą D.S. Crowe Drakulos serijos knygą, pavadinimu „You, Dracula“ (Tu, Drakula). Labai liūdnas tų pačių jau ir taip skausmingų įvykių perpasakojimas. Šį kartą iš moterų aplink Drakulą perspektyvos, tos kuri jį prakeikė, motinos, dviejų žmonų ir t.t.

Apie Knygą: Drakula, prakeiktas nuo gimimo, augo motinos baimėje ir neapykantoje, ko pasėkoje išaugo į žiaurų vyriškį. Neradęs atjautos nei joje, nei Osmanų imperijoje, nebelauktas namuose ir nekęstas abiejų jėga ištekintų žmonų, jis savo istoriją baigė, o jos – tik pradėjo. Kiekviena – palaužta, su savo nuoskaudomis ir savo tiesomis, degančiomis akimis melsdamos jo arba savo mirties, Drakulos gyvenimo moterys, panašu, nė nenujaučia pavojaus. Juk jį tokį kažkas turėjo padaryti. Kažkas, toks pat nemirtingas, kaip ir jis.

Mano Nuomonė: Kartais labai baisėjausi visomis trimis moterimis ir negalėjau suprasti iš kur gi tiek tos neapykantos. Žmonas bent pateisint galiu, o štai jo motinos – nelabai. Drakula, žinoma, toli gražu nėra niekuo dėtas. Tai, taip išeina, kad visi čia – pikti ir žiaurūs. Realiai lyg ir neparodyta, ar tai yra žmogiška yda, ar kažkieno kito žaidimas, tai dabar tikrai labai siaubingai laukiu kitos knygos. Ši parašyta gerai (mano supratimu, jeigu gali nekęsti veikėjų dėl to, kokie jie yra – autorius puikiai atliko savo darbą), minusai tik veiksmų sekos logikos stokai. Kodėl kartais nuo vieno jausmo peršokdavo prie kito, nes net jeigu bus paaiškinta kitoje knygoje: šią, visai netyčia, būtų lengva labai nuvertinti dėl to, ko skaitytojas joje nesuprato (pvz. aš). Bet kita knyga vadinsis „My Dracula“, tai aš jums tiesiog apsakyt negaliu, kaip labai laukiu.

Duodu 4/5. Labai džiaugiuos, kad tiek daug tų Drakulos knygų vis suveša, kas met kokių porą naujų rasti visai nebesunku.

2024 m. kovo 24 d., sekmadienis

knygos apžvalga | Julian Assage „When Google met Wikileaks“

Autoriai: Julian Assange
Pavadinimas: When Google Met Wikileaks
Serija: -
Žanras: Technologijos; Politika
Įvertinimas: 4/5

Pabaigiau labai įdomią knygą, Julian Assange „When Google Met Wikileaks“. Dėl struktūros ją skaityti – nelengva, bet vis tiek labai verta. Nesitikėjau tokioje knygoje rasti vilties žmonijai.

Apie Knygą: Ar kada teko ko nors ieškoti Google pagalba, o tada slinkti žemyn per visą lapą reklaminių „radinių“? O gal tekę ieškoti informacijos, kurią tikrai žinojot egzistuojant, gal net patys ją ir parašėte, bet štai, pasiekę paieškos pabaigą – taip ir neradote reikiamo įrašo, tarsi jo ten nė nebūtų? Ką tokie dalykai reiškia ten, kur „Google“ ir „Internetas“ jau yra sinonimai? Ką tai reiškia mums? Ir ką rastumėme, jei naudotumėme, tarkime, Duck Duck Go (labai rekomenduoju)? Apie tai Julian Assange ir nori su mumis visais pakalbėti. Kaip Google mus įtakoja, kaip veikia interneto indeksavimas ir informacijos cenzūravimas, bei, kaip galėtumėme tai apeiti, ar net iš viso – pašalinti. Nes, net nepaisant to, jog Google jau tapo Imperija, vilties dar yra.

Mano Nuomonė: Knygos struktūra nėra pati lengviausia nei greitam skaitymui, nei tokiems skaitovams, kaip aš. Bet skaityti vis tiek verta. Negaliu nesižavėti autoriaus viltingumu, net jeigu, skaitant knygą dešimt metų po jos išleidimo, matau, jog ne tik kad nieks nepagerėjo, bet dar ir pablogėjo. Mus vis dar įmeluoja į karus, ir kuo toliau, tuo jie didesni.

Stiprus 4/5.



… “Well that is a horrible circumstance; it is terrible that all these wars start with lies.” And I say no, this is a tremendous opportunity, because it means that populations basically don’t like wars and they have to be lied into it. That means we can be “truthed” into peace. That is cause for great hope. “ – When Google met Wikileaks by Julian Assange

... „Baisios aplinkybės, tiesiog siaubinga, kad visi šie karai pradėti melais.“ – O aš atsakau, kad ne, tai - galimybė, nes tai reiškia, kad visuomenė karų nemėgsta ir žmones į juos reikia įmeluoti. Tai reiškia, kad mes galime būti „įtiesinti“ į taiką. O tai jau savaime suteikia vilties.“ Julian Assange „Kai Google Susitiko Wikileaks“

2024 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Sutemų Archyvas | Nosferatu | Vampyrų Maskaradas (Vampire the Masquerade)

INSTAGRAM

Talentai ir patrauklumas visada traukė nemirtinguosius. Vienas toks, iš Antrosios Kartos, taip toli praeityje, kad sunku net įsivaizduoti, sužavėtas gražaus ir įgudusio medžiotojo Absimiliar, jį pavertė vampyru. Bet vyriškio tuštybė jį apakino. Pastebėjęs virsmo metu gautą nediduką randą, Absimiliar sužvėrėjo ir nužudė savo kūrėją. To pasėkoje, teismui grįžęs Kainas, prakeikė jį ir visą jo klaną – šlykštumu.

Tapę siaubūnais žmonėms jie kėlė įtūžį keliančią baimę, tą tokią „griebkit šakes ir fakelus“. Tad medžiotojai turėjo išmokti slėptis tiek toli nuo akių, tiek ir tarp pačių žmonių. Nuo ežerų ir upių dugnų, kur medžiodavo praeivius. Iki apsimuturiavusių vargetų. Nuo urvų ir katakombų. Iki, galiausiai, kanalizacijos tinklo.

Virsmas šio klano vampyru tapo traumuojančiu, košmarišku procesu. Jo metu kūnas siaubingai deformuojasi. Nelaimingieji virsta vampyrais su smegenų pažeidimais ir negali išgyventi patys. Kiti gi miršta dar prieš tapdami nemirtingais.

Absimiliar vyriausieji, vadinami Nictuku (niktuku), pasižymi bene akla ištikimybe savo kūrėjui. Išskyrus vieną. Pabėgusi moteris pasislėpė ir, anot legendų, yra atsakinga už moderniosios eros Nosferatu klaną. Žinoma, Absimiliar visko taip lengvai nepaleido ir, jei tikėsim gandais -tebemedžioja visą Nosferatu klaną, su viltimi, kad juos išnaikinęs – išpirks savo nuodėmes prieš Kainą.

Šiandien Nosferatu, kaip ir galima būtų spėti iš visos tos istorijos, laikomi Prakeiktu Klanu. Dramatiška kūno transformacija, izoliuojanti juos nuo likusio pasaulio, su sąlyga, kad iš viso išgyvena virsmą, natūraliai virsta cinizmu ir pagieža. Pikdžiugiškai į savo košmarišką klaną jie mėgsta įtraukti grožio kupinus gyvenimus: menininkus, aktorius, filosofus, modelius. Bet nestokoja ir pragmatizmo, tad, kaip tada, taip ir dabar, talentai irgi patenka į akiratį. Ypač tie iš technologijų srities, ko nemirtingu testamentu virto Kevin Mitnick, prastai pagarsėjęs socialinis inžinierius. Jį rasti galima Nosferatu urve, pirmame Bloodlines žaidime. Technologijų svarba kyla iš natūralaus prisitaikymo. Jau nuo seno pagarsėję, kaip informacijos brokeriai ir lygių neturintys šnipai, interneto ir savo sukurto vampyrų tinklo pagalba jie tapo jėga, su kuria tenka taikstytis net ir labiausiai nosį riečiantiems klanams.

Nepaisant tos pagiežos, Nosferatu pasižymi gan stipriu empatijos jausmu ir yra linkę padėti žmonėms bėdose. Gavę ta bjaurų ir izoliuojantį lazdos galą, jie neretai finansiškai remia vaikų namus, saviugdos organizacijas, reabilitacijų centrus ir netgi fiziškai atgraso kitus vampyrus, kai jie per daug įsisiautėja skriausdami tuos, kurių gyvenimas ir taip nelepino.

Ištikimybė klanui nosferatams yra svarbiausia. Tokiu būdu jie palaiko stiprų tarpusavio tinklą, kuriame visi turi kur apsistoti, kuo maitintis ir netgi gali gauti darbą, jei tokio reikia. Gyvenimo stilius dažniausiai šeimyniškas. Kokioje nors saugioje vietoje kitą kartą rasti galima net iki tuzino nosferatų. Hierarchija, žinoma, pagal amžių.

Bendrai imant, Nosferatu yra vienas mylimiausių mano klanų. Galima teigti, jog tai yra mano ištakų istorija, nes savo Skaitančio Nosferatu vardą pasirinkau būtent dėl jų (su mintimi, kad nosferatu sulyginti su žiurkėmis – labai tiko, nes ne vieną skaitančią žiurkę tebeturim Lietuvos knyginėje scenoje ir dabar, o aš pradėjau, kaip Bibliotekų Nosferatu). Antri jie man tik Lasombra klanui. Bet apie tuos jau kitą kartą.

2024 m. kovo 18 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Martin Ford „Rise of the Robots“

Autoriai: Martin Ford
Pavadinimas: Rise of the Robots
Serija: -
Žanras: Technologijos; Ekonomika
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads 

Pabaigiau gan šiurpiai užvadintą Martin Ford knygą „Rise of the Robots: Technology and the Threat of a Jobless Future“ – Robotų Era: Technologijų Pažanga ir Ateitis be Darbo. Nors autorius ir bando viską pateikti optimistiškai, ar bent viltingai, skaitytojui jaustis saugiai gali būti sunkiau.

Apie Knygą: Nors darbai keitėsi ir evoliucionavo su kiekvienu technologinės pažangos žingsniu, kai kurie vis tiek visada išnykdavo. Na ir gerai, kas gi norėtų dabar juos daryti, ar ne? Taip. Bet ką tokia patirtis reiškia dabar, DI ir automatizavimo amžiuje, kai esame pakeičiami ne tik sunkiuose ir neįdomiuose darbuose, bet ir menuose? Kai robotai gali mums ne tik paduoti maistą ar išmušti čekį, o tada dar ir namus išvalyti, bet ir atlikti mūsų ofiso darbą, o tada perimti ir hobius? Autorius aptaria čia ir dabar nykstančius darbus, atiduodamus už dyką atlikti automatizavimo procesams, bei tuos, kurie ims nykti netolimoje ateityje. Jis taip pat pasiūlo ir įvairių sprendimų, tik ar jie suteiks jums vilties, matant pasaulinę politinę padėtį, abejoju.

Mano Nuomonė: Ką supratau iš šios knygos, tai, kad jei nesuėsim turtingųjų jau labai greitu laiku – jie tikrai suės mus. Ką ten, jie jau mus ėda. Nuo Musko karo rėmimo, iki Zukerbergo bunkerinio namo. Laiko nebėra, knyga parašyta prieš beveik dešimtmetį, juk rašytojams jau teko ilgai piketuoti ir protestuoti prieš DI, o DI sukurtų video žaidimų, filmų, scenarijų – vis tiek jau daug. Ką jau kalbėti apie knygas, kurių Amazon nespėja traukti iš rinkos. Taip, galima ir čia būtų sakyti „nauji laikai reikalauja naujų įgūdžių, persikvalifikuokit“ – bet juk kalbam globaliai, apie darbus, kurie pakirs ne tik žemiausią klasę, bet ir vidurinę, bene visus, kurių darbas nėra pinigais uždirbinėti pinigus. Kalbam ne tik apie kasininkus, valytojus, vairuotojus. Kalbam ir apie mokytojus, vertėjus, tapytojus, kitokius menininkus. Kalbam ir apie medikus, bei advokatus. Žodžiu, knyga gera, bet baisi.

Stiprus 4/5.

INSTAGRAM



2024 m. kovo 15 d., penktadienis

knygos apžvalga | William Gibson „Mona Lisa Overdrive“ | Driekas 3 (Neuromantas)

Autoriai: William Gibson
Pavadinimas: Mona Lisa Overdrive
Serija: Driekas 3 (Neuromantas)
Žanras: Kiberpankas
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Pabaigiau William Gibson Drieko trilogiją su knyga „Mona Lisa Overdrive“. Nuvilianti pabaiga, bet pati istorija, bendrai imant, gera. Tas pasaulio statymas, kūrimas, tikrai labai daug duoda. Ypač įdomu vis pastebėti tai iš kur gi išaugo kitos kiberpanko žanro medijos.

Apie Knygą: DI įgavus ne tik sąmonę, bet ir patyrus evoliuciją, tapus bene dievais kiber-erdvėje, logiška buvo pradėti galvoti apie tą kiber-erdvės visatą, kaip apie mūsų fizinės visatos kitą dimensiją. Juk tinklas jungia visą Žemę. O jei manysime, kad ateiviai nebus mažiau pažengę, tai ir jų pasaulį turėt jungti tinklas. Kodėl gi abu, tada, negalėtų susijungti? Ir tęsti, iki Tinklas taps visos Visatos dalimi? Link šių klausimų ir atsakymų į juos, bene netyčia ir artėja knygos protagonistai. Jakudzos dukra, išsiųsta į Londoną, kad būtų apsaugota nuo gaujų karų. Paauglė, kurią chirurgai pavertė kitu žmogumi, ir kiti, tarp jų ir Count Zero. Visų jų realybė ir gyvybės joje priklauso nuo įvykių ir atsiveriančių galimybių tinkle. Nuo kibernetinių dievų palankumo ir tų, kuriems tinklas – tikresnis nei realybė.

Mano Nuomonė: Erzina, kai knygos paraleli istorija, ta tokia vos paminima gija, tampa viso ko pagrindu, nes tada jei kažko nepastebėjai ar nesusekei pradžioje – gali ilgai nesuprasti, kodėl nutiko tai, kas nutiko. Labai nepatiko ir visi veikėjai, įstumti į labai baisias situacijas vardan nieko, net ne siužetui pagilinti. Bet ant kiek ta pagrindinė, kad ir kokia gležna, istorijos gija buvo gera, kad man visa tai nebeimponuoja... Knygą, nepaisant to, kad jos siužetai nėra patys geriausi ir įdomiausi, vis tiek galiu rekomenduoti visiems, mėgstantiems kiberpanko žanrą, nes ant kiek įdomiai vis dar ryškiai matosi, kas iš kokių šaknų išaugo. Kur kiti žanrai dažnai evoliucionuoja ir virsta kažkuo savitu, bene nebesusijusiu su pirmtakais, kiberpankas vis dar turi labai aiškią giją, tiesiai iš pamatų.

Toks labai trapus 4/5, nes veikėjai tikrai labai prastai parašyti, tai jau reikia labai mėgti patį žanrą, kad patiktų visa knyga.

INSTAGRAM



2024 m. kovo 12 d., antradienis

knygos apžvalga | Daniel Suarez „Freedom“ | Daemon 2

Autoriai: Daniel Suarez
Pavadinimas: Freedom
Serija: Daemon 2
Žanras: Kiberpankas
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nebeatsimenu, kada perskaičiau pirmą Daniel Suaerz Daemon dualogijos knygą, bet šiaip taip dabar va pabaigiau antrą, pavadinimu „Freedom“. Technologijomis paremta kova už laisvę, revoliucija prieš korporacijas. Visas įdomumas prasidėjo pačioje pabaigoje. 

Apie Knygą: Keista, kaip labai realistiškai skamba pilietinis karas, kilęs dėl fermerių nustekenimo. Tada pirmyn vestas visokių technologijų ir tinklo operatorių, naudojantis ne tik realiomis strategijomis, veiksmais, bet ir tuo, kas knygoje atitinka mūsų papildytą realybę (augmented reality). Kai pinigai valdo viską, korporacijų galia ima viršyti valdžios autoritetą iki tokio lygio, jog tie nesveikai turtingi jaučiasi galy reikalauti konstitucinių pakeitimų. Tik, kas nutinka jų galiai ir jiems, kai pinigai nebegali nieko nupirkti? Kai pirkti tiesiog nebėra ko? Daemon tai ir nori pamatyti. Jo tinklui plečiantis ir įraukiant į revoliuciją vis daugiau žmonių, metas nuspręsti, ar būsime avimis, ar suėsime turtinguosius... 

Mano Nuomonė: Skaitėsi su erzuliu dėl labai keistai panaudotų technologijų. Atrodo knyga nėra sena, bet skaitai ir nesupranti, kodėl, kaip, gi taip neveikia, kas čia, kodėl čia, ne taip gi vadinasi ir t.t. Žinau, kad ne tame knygos esmė, bet taip jau man nutinka, kai nei istorija, nei veikėjai – neturi ko pasiūlyti. Nepamenu bene nė vieno vardo, ir tik vieną kitą asmeninę jų istoriją, kur įvykiai buvo daugiau vardan šoko, nei dėl ko nors istorijai praturtinti. Bet pati knygos idėja buvo visai nebloga. Ne tokia gera, kad rekomenduočiau draugams, bet pakankamai įdomi, kad nesijausčiau iššvaistęs laiko ją perskaitęs.

Duodu 4/5, buvo tikrai labai gerų minčių.


INSTAGRAM