Nu va, Melvin Burgess, kurį gal būt žinote, kaip knygos "Heroinas" autorių, parašė tikrai puikią piktadario knygą, pavadinimu "Loki", kur pats Lokis ir pasakoja savo istoriją.
Apie Knygą: Nuo realybės atsiradimo, pasaulio sukūrimo, jo formavimo į tokį, kokį žinome ir mėgstame, dievų ir kitų asmenų, bei netgi mūsų, Lokis apsiima papasakoti viską iš savo pozicijos. Taip, jį vadina melagiu, tuo kuris krečia šunybes ir išdaigininku, bet ar tai tikrai yra tiesa? Gal tai jie visi, kurie dėl savo arogancijos, kvailumo, piktumo ir siauraprotiškumo, ėmė ir suklydo?
Mano Nuomonė: Knyga kažkaip labai sklandžiai nesiskaito, bet kuo toliau į galą, tuo įdomiau darėsi, nes istorija labai aiškiai ir akivaizdžiai siaurėjo iki to galutinio, paskutinio taško, stabiliai mezgant intrigą, kurioje nuoširdžiai abejojau ir dar nuoširdžiau tikėjau, iki autorius ėmė ir vėl pasėjo abejonę. Knyga yra labai geras pavyzdys, kaip piktadarį galima parašyti nesukuriant atgailingos atpirkimo arkos, t.y. ne kiekvienas piktadarys privalo turėti tragišką praeitį, vietoje to visa tai gali būti... va taip.
Nors tikrai turi savo kliurkų, kur net skaityt sunku buvo, bet taip gerai susiskaitė, kad privalau duot 5/5.
Autoriai: Amy Stewart Pavadinimas: Wicked Plants Serija: - Žanras: Negrožinė; Mokslinė literatūra Psl.: 236 Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Dar viena piktadariška Amy Stewart knyga, šį kartą apie florą, pavadinimu "Wicked Plants". Jei anos nenorėjot, dėl vabalų, tai ši tikrai puiki ir saugi paskaityti.
Apie Knygą: Augmenijos yra bene visur. Nuo pelėsio sienose, iki žolelių virtuvės spintelėse. Nuo augalų kambaryje, iki tų, pro kuriuos kas dien praeiname lauke. Vieni tik šiaip erzina, ar kvapu, ar skoniu. Kiti gali būti mirtinai nuodingi. Abiejų irgi galima rasti visur: ar tai prieskoniams naudojami pipirai, ar išmetami obuolių kauliukai, ar riešutas, kuris simptomų nesukelia tik todėl, kad buvo apdorotas iki atsirado mūsų rankose...
Mano Nuomonė: Labai įdomiai susiskaitė. Knygoje nupasakojami augalai nuo, tokių tarkim, šaltakraujų žudikų, kur užtenka paragauti ir jau galima numirti ar labai rimtai susižaloti, iki tų smulkių nusikaltėlių, kur blogiausia, kuo maži bjaurybės užsiima tai įsikabinimas į drabužius. Tikrai nebloga knyga, nieko sprogdinančio smegenis turbūt nerasit, bet jei kada domėjotės nuodingais augalais, tai turėtų patikti.
Autoriai: Mary Roach Pavadinimas: Fuzz Serija: - Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra Psl.: 308 Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Žmonės nėra vieninteliai įstatymus laužantys piktadariai ar maištininkai. Mary Roach, savo knygoje pavadinimu "Fuzz", pasakoja apie kitus nusikaltėlius, tuos kur dažnai su daugiau kojų...
Apie Knygą: Jau gerai pažystamo humoro pilna knyga apie įstatymus laužančią gamtą. Nuo nuodingų augalų, kurie žudo, iki alkanų gyvūnų, ar tų, kurių takas, taip išėjo, veda per jūsų verandą, ar važiuojamąją kelio dalį. Kaip ir kas su tuo tvarkosi, kad apsaugotų tiek mus, tiek mūsų turtą, įskaitant ir pvz.: pasėlius, kaip tai veikia ar neveikia, bei ką galime ir turėtumėme daryti patys susidūrę su alkanu, gauruotu įsilaužėliu virtuvėje.
Mano Nuomonė: Autorė, žinoma, supranta, kad tai mes esame gamtos kelyje, o ne atvirkščiai ir plačiai nupasakoja galimą susigyvenimą, t.y. kaip išlikti saugiems patiems, ir tuo pačiu nesukelti grėsmės gyvūnams, gamtai. Skaitosi labai lengvai, parašyta tikrai sklandžiai ir linksmai. Jei patiks, tai realiai kitos, kurias skaičiau, buvo geresnės, tai pasidairykit plačiau.
Pirmoji "skaitau, kaip piktadarys" knyga, kuria noriu šiek tiek apsišviesti šiaip jau ne pačia maloniausia tema. Na, arba, kaip koks Disnėjaus, DC, ar Marvelio piktadarys: apsišviesti kuo geriausia panervinti ar net sunaikinti priešą. Visa informacija Amy Stewart knygoje "Wicked Bugs", kurios tikrai nerekomenduoju turintiems kokią nors vabalų fobiją.
Apie Knygą: Šimtas pačių pavojingiausių, bjauriausių, ir labiausia erzinančių daugiakojų, trumpai nupasakojant, kur ir kaip jie buvo atrasti, kaip elgiasi, mėgstamiausios gyvenamos terpės, giminaičiai, bei sąsajos ar sąveikos su mumis. Vieni - neteisingai apkaltinti. Kiti - vis dar per daug nuvertinami. Jei turite fobiją, šita knyga turbūt ne jums.
Mano Nuomonė: Labai, labai įdomi knyga, trumpai bet tikrai informatyviai papasakojanti apie įvairius vabalus/vabzdžius. Nuo nuodingumo lygio (t.y. ar reikia iš kart kreiptis pagalbos), iki skausmo lygio (kuris gali būti toks baisus, jog priimtiniau atrodytų nusiplėšti galūnę į kurią įsisegė). Nemažai ir įdomios istorijos, ne tik apie armijas ir jų bėdas su įvairiais daugiakojais, bet ir, pvz.: de Sado nuotykius su Ispaniška Musele, suniokotus Prancūzijos vynuogienojus, ar knygraužių vabalų, tų bookworms, dietą. Lengvai skaitosi, gera struktūra.
Jei tema nėra per baisi, tikrai rekomenduoju. Pats duodu 4/5.
"Normalumas yra iliuzija. Tai kas normalu vorui - musei yra chaosas." - Mirtišė Adams
Jeigu pakankamai žvalgotės po socialinius tinklus ir pramoginę mediją, greičiausia esate pastebėję terminą "Villain Era" - Piktadario Era. Jei pro akis visgi praleidote, tai informuoju, jog su nusikalstama veikla šis terminas, deja (stengsiuosi neatrodyti pernelyg nuliūdęs) nėra susijęs.
Piktadario Era pavadintas kur kas nekaltesnis judėjimas, kuris šiaip jau nėra blogas ir turėtų būti plačiai naudojamas. Jį apibrėžti galima trimis (ir daugiau) aspektais:
Pirmasis: savęs prioretizavimas. Aiškios asmeninės ribos ir savo gyvenimo priežiūra nebebandant įtikti ar patikti kitiems. Kam gi tai vadinti piktadario era, juk tai labai normalu, klausiate? Ar bandėte kada nusibrėžti ribas tarp savęs ir manipuliatyvaus asmens, narcizo? Pažadu, kad labai greit sužinosite, kokie piktadariai esate.
Antrasis: autentiško savęs atradimas ir puoselėjimas. T.y. irgi, visuomenės apibrėžtų "normalumo" ribų nepaisymas, jei jos neatitinka jūsų asmenybės norų. Norit juodų sienų, bet visi sako, kad bus baisu? Jei sienos jūsų, tai ir spręsti jums.
Trečiasis: tapimas išmintingesniu ir išmintingesnis elgesys. Šis manau labiausia ir tinka į knygų blogą, taip?
Tai va, sėdėjau, galvojau. Buvo laikai, kai nuoširdžiai gėdijausi aprašyti, ar net tiesiog skaityti tam tikras knygas. Kartais ir dabar kokią perskaitau ir pagalvoju ar verta. Žiūrint iš šalies tai taip kvailai skamba, kad užsibrėžiau pamąstyti plačiau ir gal net pažaisti su tuo Piktadario Eros terminu. Žmonėms gi ne gėda skaityti Rowling, kuri ir dabar Twittery translyčius asmenis vadina baisiausiais įmanomais epitetais, su armija bendraminčių, kurios jau Hitlerį cituoja (nejuokauju, yra ir vaizdo įrašai), tai ką turėtų būti baisu skaityti kitiems?...
Toks tad mano klausimas ir jums. Savo piktadarių eroje, ką skaitytumėte? Ar būtumėte maištininkas ir lentynos pildytųsi uždraustomis knygomis? Ar tai būtų tamsios knygos, o gal jausmingos, erotinės? Serijiniai žudikai, ar ateiviai? Saviguda ar mokslinė literatūra? Baisios tiesos ar jaukios žmogžudystės, detektyvai? Ko ten būtų jei skaitytumėte tik tai, ką skaityti norite? Apie ką svajojate, kai niekam nereikia prisipažinti ar parodyti?
Mano šio mėnesio TBR (to be read - perskaityti) sąrašas toks pasibandymui. Mišinys tinkantis tiek Disnėjaus piktadariams su išpirkimo arkomis (Kruelos filmas visai nieko), tiek moraliai lankstiems herojams, tiek ir, gal būt, ne tokiems žmonėms, su kuriais norėčiau būti draugais. Tiesiog noriu pasižvalgyti, kas įdomu ir kokiu piktadariu būčiau, jei būčiau.
Naudojamos gairės, raktažodžiai (galit naudot ir jūs, jokios nuosavybės į jas nereiškiu): #skaitaukaippiktadarys #readinglikeavillain #readlikeavillain
Autoriai: Kim Stanley Robinson Pavadinimas: Shaman Serija: - Žanras: Mokslinė Fantastika; Fantastika Psl.: 456 Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Neįsivaizduoju iš kur gavau Kim Stanley Robinson knygą "Shaman", ar kodėl, bet suėjo neblogai. Su ja ir užbaigiu tokį mokslinės fantastikos ir kiberpanko pilną Sausį.
Apie Knygą: Loom teko nenorėta dalia tapti sekančiu klano šamanu. Neturėjo taip būti, bet dabar jau yra kaip yra ir vaikinas, pamažėle tampantis vyru, turės ne tik išmokti gyventi tarp pasaulių, padėti ir patarti pasitelkęs gamtą, jos ciklus, rodomus ženklus, bet ir išgyventi jam metamus iššūkius.
Mano Nuomonė: Beveik slice-of-life tipo knyga, mokslinės fantastikos žanre, nes primityvi tauta, kurią stebime, pasaulis, kuriame jie gyvena - visi mums nepažįstami, t.y. gal būt ateivių, kur fantastika būtent ir ima maišytis su moksline. Istorija tikrai įdomi, nors joje nieko kažko tokio lyg ir nėra, tiesiog skaitai asmens gyvenimą, sunkumus, per jo paties rankas ir akis pažindiniesi su pasauliu, kurio jis ir pats dar nepažįsta, ir stebiesi, ant kiek labai kai kurie dalykai atrodo abnormalūs ne tik lyginant su mumis, čia ir dabar, bet ir su įsivaizdavimu, kokie buvo mūsų protėviai.
Ne pati lengviausia knyga, bet tikrai įdomi, duodu 4/5.
Dar viena knyga iš gilių ir tamsių "perskaityti" archyvų, K.C. Alexander "Necrotech", pirmoji SINless serijoje. Labai geras distopinis kiberpanko pasaulis.
Apie Knygą: Riko atsibudo nežinomoje vietoje, lyg ir laboratorijoje ir tuoj pat buvo traumuota savo merginos virsmo į Necro vaizdo, kai technologijos jos kūne, tokios nelogiškos, naujos, ir baisios, ėmė maitoti jos protą ir kūną. Bet pasprukti iš spąstų, panašu, tebuvo pirmas ir lengviausias žingsnis brendant iš šios, švelniai tariant, šūdų pelkės. Jos atmintyje - spragos. Gyvybiškai svarbi samdinio reputacija - sužlugdyta. Draugai, kontaktai, kolegos - kaltina ją merginos pražudymu. O galvoje dedasi labai neraminantys dalykai...
Mano Nuomonė: Labai gerai, logiškai ir be galo įdomiai parašytas pasaulis, kaip labai jis pasikeitęs, kas ir kodėl yra taip, kaip yra. Toks tikrai geras ir šiek tiek kitoks kiberpankinis scenarijus. Stokojantys dalykai čia buvo veikėjai. Trūko asmenybės ir kokių nors aiškesnių, rimtesnių priežasčių kodėl jie yra tokie, kokie yra, nes kitaip jie visi tiesiog eiliniai, tokie kur nei vardų, nei kažkokios sąsajos nebeprisiminsiu. Bet visa tai atsvėrė stabiliai į priekį judanti istorija, geras rašymo stilius ir kiberpanko pasauliams būdingas žmonių ir žmogiškumo kratinys, tam tikri elgesio modeliai (ne klišės), tam tikri pokyčiai visuomenėje.
Autoriai: Jay Posey Pavadinimas: Sungrazer Serija: Outriders 2 Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera Psl.: 448 Įvertinimas: 2/5 | Goodreads
Perskaičiau Jay Posey knygą Sungrazer, antrą ir laimei, paskutinę Outriders serijoje. Baigėsi atvira pabaiga, ar netgi tiesia gija į sekančią knygą, bet kol kas jos nė kvapo.
Apie Knygą: Visiškai autonomiškas, DI valdomas karinis laivas, be įgulos ir gebantis atlikti orbitinius smūgius taip chirurgiškai tiksliai, jog jį patį būtų galima laikyti ginklu. Ir štai jis, vadinamas Sungrazer, dingo. O, kad jau yra taip sukurtas, kad būtų nesusekamas, jo radimo užduotis tenka Outriders būriui, kuriam teks sekti visais įmanomais pėdsakais, nesvarbu kiek labai jie atšalę, neįtikėtini, ar pavojingi. Kitaip šaltasis karas tarp Žemės ir Marso virs paprasčiausiu genocidu...
Mano Nuomonė: Skaitosi, kaip istorija apie Amerkiečius paauglius, kur mėgo žaisti futbolą ir jau stojo į koledžus, bet vietoje to dabar kosminėje armijoje. Toks labai būtent tai amžiaus ir vietos demografijai būdingas stereotipas, kurį galima rasti labai dažnoje Jaunimo knygoje, tiesiog cringey skaityt tokį elgesį, tokius dialogus. Dar jei pridėsime didžiąją veiksmo dalį, kuris vyksta sėdint, galvojant, arba kalbant, tai kaip ir nelabai yra čia ką skaityti. Neįmanomi dalykai tapo lengvais, o įspūdingi - neįdomiais. Visai istorijai tiesiog siaubingai trūko asmenybės.
