Autoriai: Mary Roach Pavadinimas: Fuzz Serija: - Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra Psl.: 308 Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Žmonės nėra vieninteliai įstatymus laužantys piktadariai ar maištininkai. Mary Roach, savo knygoje pavadinimu "Fuzz", pasakoja apie kitus nusikaltėlius, tuos kur dažnai su daugiau kojų...
Apie Knygą: Jau gerai pažystamo humoro pilna knyga apie įstatymus laužančią gamtą. Nuo nuodingų augalų, kurie žudo, iki alkanų gyvūnų, ar tų, kurių takas, taip išėjo, veda per jūsų verandą, ar važiuojamąją kelio dalį. Kaip ir kas su tuo tvarkosi, kad apsaugotų tiek mus, tiek mūsų turtą, įskaitant ir pvz.: pasėlius, kaip tai veikia ar neveikia, bei ką galime ir turėtumėme daryti patys susidūrę su alkanu, gauruotu įsilaužėliu virtuvėje.
Mano Nuomonė: Autorė, žinoma, supranta, kad tai mes esame gamtos kelyje, o ne atvirkščiai ir plačiai nupasakoja galimą susigyvenimą, t.y. kaip išlikti saugiems patiems, ir tuo pačiu nesukelti grėsmės gyvūnams, gamtai. Skaitosi labai lengvai, parašyta tikrai sklandžiai ir linksmai. Jei patiks, tai realiai kitos, kurias skaičiau, buvo geresnės, tai pasidairykit plačiau.
Pirmoji "skaitau, kaip piktadarys" knyga, kuria noriu šiek tiek apsišviesti šiaip jau ne pačia maloniausia tema. Na, arba, kaip koks Disnėjaus, DC, ar Marvelio piktadarys: apsišviesti kuo geriausia panervinti ar net sunaikinti priešą. Visa informacija Amy Stewart knygoje "Wicked Bugs", kurios tikrai nerekomenduoju turintiems kokią nors vabalų fobiją.
Apie Knygą: Šimtas pačių pavojingiausių, bjauriausių, ir labiausia erzinančių daugiakojų, trumpai nupasakojant, kur ir kaip jie buvo atrasti, kaip elgiasi, mėgstamiausios gyvenamos terpės, giminaičiai, bei sąsajos ar sąveikos su mumis. Vieni - neteisingai apkaltinti. Kiti - vis dar per daug nuvertinami. Jei turite fobiją, šita knyga turbūt ne jums.
Mano Nuomonė: Labai, labai įdomi knyga, trumpai bet tikrai informatyviai papasakojanti apie įvairius vabalus/vabzdžius. Nuo nuodingumo lygio (t.y. ar reikia iš kart kreiptis pagalbos), iki skausmo lygio (kuris gali būti toks baisus, jog priimtiniau atrodytų nusiplėšti galūnę į kurią įsisegė). Nemažai ir įdomios istorijos, ne tik apie armijas ir jų bėdas su įvairiais daugiakojais, bet ir, pvz.: de Sado nuotykius su Ispaniška Musele, suniokotus Prancūzijos vynuogienojus, ar knygraužių vabalų, tų bookworms, dietą. Lengvai skaitosi, gera struktūra.
Jei tema nėra per baisi, tikrai rekomenduoju. Pats duodu 4/5.
"Normalumas yra iliuzija. Tai kas normalu vorui - musei yra chaosas." - Mirtišė Adams
Jeigu pakankamai žvalgotės po socialinius tinklus ir pramoginę mediją, greičiausia esate pastebėję terminą "Villain Era" - Piktadario Era. Jei pro akis visgi praleidote, tai informuoju, jog su nusikalstama veikla šis terminas, deja (stengsiuosi neatrodyti pernelyg nuliūdęs) nėra susijęs.
Piktadario Era pavadintas kur kas nekaltesnis judėjimas, kuris šiaip jau nėra blogas ir turėtų būti plačiai naudojamas. Jį apibrėžti galima trimis (ir daugiau) aspektais:
Pirmasis: savęs prioretizavimas. Aiškios asmeninės ribos ir savo gyvenimo priežiūra nebebandant įtikti ar patikti kitiems. Kam gi tai vadinti piktadario era, juk tai labai normalu, klausiate? Ar bandėte kada nusibrėžti ribas tarp savęs ir manipuliatyvaus asmens, narcizo? Pažadu, kad labai greit sužinosite, kokie piktadariai esate.
Antrasis: autentiško savęs atradimas ir puoselėjimas. T.y. irgi, visuomenės apibrėžtų "normalumo" ribų nepaisymas, jei jos neatitinka jūsų asmenybės norų. Norit juodų sienų, bet visi sako, kad bus baisu? Jei sienos jūsų, tai ir spręsti jums.
Trečiasis: tapimas išmintingesniu ir išmintingesnis elgesys. Šis manau labiausia ir tinka į knygų blogą, taip?
Tai va, sėdėjau, galvojau. Buvo laikai, kai nuoširdžiai gėdijausi aprašyti, ar net tiesiog skaityti tam tikras knygas. Kartais ir dabar kokią perskaitau ir pagalvoju ar verta. Žiūrint iš šalies tai taip kvailai skamba, kad užsibrėžiau pamąstyti plačiau ir gal net pažaisti su tuo Piktadario Eros terminu. Žmonėms gi ne gėda skaityti Rowling, kuri ir dabar Twittery translyčius asmenis vadina baisiausiais įmanomais epitetais, su armija bendraminčių, kurios jau Hitlerį cituoja (nejuokauju, yra ir vaizdo įrašai), tai ką turėtų būti baisu skaityti kitiems?...
Toks tad mano klausimas ir jums. Savo piktadarių eroje, ką skaitytumėte? Ar būtumėte maištininkas ir lentynos pildytųsi uždraustomis knygomis? Ar tai būtų tamsios knygos, o gal jausmingos, erotinės? Serijiniai žudikai, ar ateiviai? Saviguda ar mokslinė literatūra? Baisios tiesos ar jaukios žmogžudystės, detektyvai? Ko ten būtų jei skaitytumėte tik tai, ką skaityti norite? Apie ką svajojate, kai niekam nereikia prisipažinti ar parodyti?
Mano šio mėnesio TBR (to be read - perskaityti) sąrašas toks pasibandymui. Mišinys tinkantis tiek Disnėjaus piktadariams su išpirkimo arkomis (Kruelos filmas visai nieko), tiek moraliai lankstiems herojams, tiek ir, gal būt, ne tokiems žmonėms, su kuriais norėčiau būti draugais. Tiesiog noriu pasižvalgyti, kas įdomu ir kokiu piktadariu būčiau, jei būčiau.
Naudojamos gairės, raktažodžiai (galit naudot ir jūs, jokios nuosavybės į jas nereiškiu): #skaitaukaippiktadarys #readinglikeavillain #readlikeavillain
