knygos apžvalga | John Scalzi "Zoe's Tale" | Old Man's War 4

Autoriai: John Scalzi
Pavadinimas: Zoe's Tale
Serija: Old Man's War
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 335
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

John Scalzi knyga "Zoe's Tale" yra praeitos knygos perrašymas iš pagrindinių veikėjų įvaikintos dukters perspektyvos. Ir aš beveik gailiuosi ją skaitęs.

Apie Knygą: Kolonija, sudaryta iš daugybės įvairių ateivių rasių, įskaitant ir žmones, pamažėle leidžiasi link planetos, kurioje gyvens ir bandys ją padaryti pakankamai išgyvenama antram būriui kolonistų. Tik tiek, kad kažkas slapčiomis pakeitė planus ir jie atsidūrė visiškai kitoje planetoje, kurioje negalės naudotis jokiomis technologijomis, kad apsisaugotų nuo kur kas didesnės grėsmės, nei ta, kuri jų laukia čia, laukinėje, nepažystamoje gamtoje...

Mano Nuomonė: Istorija apie primityvų gyvenimą svetimoje planetoje, pasakojama iš paauglių pusės, suaugusio autoriaus, kuris jau nėra paauglys. Ko pasėkoje turime labai, labai bjauriai paviršutiniškus ir stereotipinius veikėjus, kurių net dialogą galima nuspėti pagal jau nuspėjamą situacijos aprašymą. Vienintelis knygos pliusas yra tas, kad suteikia kitokią perspektyvą prieš tai buvusiai. Kitu atveju, ypač jei tos perspektyvos jums per daugiausia nesinori, tikrai neverta.

Labai silpnas 3/5.

knygos apžvalga | Dennis E. Taylor "Roadkill"

Autoriai: Dennis E. Taylor
Pavadinimas: Roadkill
Serija: -
Žanras: Mokslinė Fantastika; Humoras
Psl.: 333
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Dennis E. Taylor jau pasižymėjo mano lentynose su Bobiverse serija, tai nesudvejojau ir pasiėmiau šviežiai išleistą "Roadkill". Labai geras sprendimas.

Apie Knygą: Kai jau lyja, tai pila. Džekas, kuriam jau ir taip kurį laiką nelabai kaip sekasi, sudaužo savo pristatymų autobusiuką į... na, į kažką. Kažką ant kelio. Kažką didelio ir nematomo. Ir... Gauruoto? Apčiuopomis apsižiūrėjęs jis imasi vienintelio logiško veiksmo: praneša apie tai savo draugams. Vienas dalykas veda prie kito ir štai jie jau bando sugadinti piktų ateivių planus užimti Žemę.

Mano Nuomonė: Absoliučiai nuostabiai parašyta knyga, labai lengvai skaitosi. Veikėjai, nors ir ne patys įdomiausi, puikiai dera su istorija, savo jaunuolišku bravado, smalsumu, tiek ir dar nesugedusiu moralės jausmu, tuo tokiu ride or die. Per visą knygos siužetą jie sprendžia savo nedideles problemas ir didesnes, susijusias su pasauliu, kame jiems padeda aštrialiežuvis ateivių DI, įgavęs sąmonę ir to pasėkoje suinteresuotas, kad jaunuoliai laimėtų ir tuo padėtų jam likti laisvam. Puikus humoras ir labai gerai praleistas laikas.

Labai stiprus 5/5.

knygos apžvalga | Jay Posey "Outriders" | Outriders 1

Autoriai: Jay Posey
Pavadinimas: Outriders
Serija: Outriders 1
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 444
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Jay Posey knyga "Outriders", viena iš tų, kur gale dulkėjo, nes vis per mažai jų skaitau, gi bandė mane pribaigti nuoboduliu.

Apie Knygą: Miręs ir prikeltas, kas buvo paskutinis Linkolno (Lincoln) iššūkis, vyriškis pasiruošęs sutriuškinti testą ir įstoti į elitinį būrį. Bet, vietoje to, iš to testo jį ištraukia ir įmeta į kitą būrį, tokį slaptą, kad bene nematomą, vadinamą Outriders. Apie jų misijas - nepinamos šlovės legendos. Viskas vykdoma tyloje, dažniausiai taip, jog net patys priešai nežino, kad pas juos kažkas ateina. Ši, kurioje Linkolnas išbandys savo jėgas, irgi ne kitokia, su ištisų planetų gyvybėmis ant plauko, gyvybėmis, kurių nevalia gąsdinti informacija...

Mano Nuomonė: Įtampos tiesiog nesijautė. Kodėl tie blogieji yra blogieji ne vien dėl to, nes taip pasakė autorius - neįsivaizduoju. Nebuvo jų veiksmų motyvacijos, neperduotas joks svarbos, svarumo jausmas. Tiesiog kažkas vyksta, o tu skaitai ir seki, bandydamas neužmigt tarp ilgų samprotavimų apie nieką. Maniau imu mokslinės fantastikos karinį trilerį, vietoje to gavau labai lėtą ir sausą šnipų trilerį kosmose.

Turiu antrą, tai perskaitysiu vien tam, kad pažiūrėt ar bent kažkiek persiteiks tas neegzistuojantis poreikis atjausti vienus ar kitus veikėjus. 2/5.

knygos apžvalga | Jonathan Mooney "Normal Sucks"

Autoriai: Jonathan Mooney
Pavadinimas: Normal Sucks
Serija: -
Žanras: Saviugda; Memuarai
Psl.: 256
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Adonio statula reprezentuoja nepasiekiamą žmogaus tobulumą. Vyrą tokį idealų, kad pati Afroditė jį laikė tinkamu sau. Normos ir Normano statulos, tuo tarpu, reprezentuoja absoliutų normalumą, žmogaus vidurkį. Juokingas faktas, tai irgi yra nepasiekiamybė. Jie rado standartą beveik atitinkančius žmones ir turėjo tuo pasitenkinti. Biografinėje knygoje "Normal Sucks", autorius Jonathan Mooney, nagrinėja tą normalumą ir nuolatinį jo brukimą mums visiems.

Apie Knygą: Nuo pat mažens mus labai intensyviai moko vienaip ar kitaip pritapti, pasitempti, spėti su visais. Jei pasieki daugiau - puiku. Jei nepasiveji - esi našta. Nors, galimai, abu reiškiniai - kyla iš to paties šaltinio. Esame priklausomi vieni nuo kitų, bet viena pasaulio pusė, kažkodėl, tikisi, jog kita prisitaikys prie jų. Nors būtų efektyviau ir greičiau tiesiog prisitaikyti abiems pusėms. Knygoje autorius pasakoja savo istoriją. Nuo baisios dienos, kai su mama išgirdo diagnozę, iki suprato, kad gal ne viskas yra tik jo vieno kaltė, bei, kaip tai pakeitė jo gyvenimą, požiūrio kampą. Pakeliui sutikti žmonės, vienaip ar kitaip jam atskleidė tą vieną tikrą tiesą: normalumas yra nesąmonė.

Mano Nuomonė: Normalumas yra absoliutus melas. Paties autoriaus puikiais žodžiais: jei manote, kad kažkas yra normalus - tiesiog taip gerai jų dar nepažystate. Tie seni balti diedai, kurie išrado normalumo konceptą - patys į jį netilpo, nes nėra to idealaus vidurkio, jis, tarp žmonių, chaoso sukurtoje gamtoje, neegzistuoja. Visokios ten statistikos apie 2,5 vaiko tam tikram porų skaičiui, idealus lakūnų kėdžių dydžius ir t.t., nei po pusę vaiko matom lakstant, nei tos vidutinės kėdės tiko lakūnams. Tai jeigu nepasiekiama nei ideali būsena, nei normali būsena - kokio velnio mus moko siekti tos normaliosios?... Paskaitykit knygą. Ypač jei turit ar ketinat turėti vaikų. Ir dėl savęs, ir dėl jų. Autorius pats knygą parašė taip, tarsi kalbėtų su savo vaikais. Įdomumo dėliai, jo diagnozės buvo disleksija ir ADHD.

Labai gera knyga. 5/5.

knygos apžvalga | Edward M. Hallowell ir John J. Ratey "ADHD 2.0"

Autoriai: Edward M. Hallowell ir John J. Ratey
Pavadinimas: ADHD 2.0
Serija: -
Žanras: Saviugda; ADHD
Psl.: 208
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Bandau plačiau pasidomėti keletu vis dažniau akiratyje pasirodančių temų, tarp jų ir ADHD, tad perskaičiau neseniai rastą Edward M. Hallowell ir John J. Ratey knygą ADHD 2.0. Yra neblogų dalykų, bet yra ir labai, labai blogų patarimų.

Apie Knygą: Autoriai labai gerai ir aiškiai nupasakoja gyvenimą su ADHD knygos pradžioje, tą keistą šios diagnozės, ar jos trūkumo stigmą. Kaip tai veikia asmenį ir tuos aplink juos. Tada imasi motyvacijos tokiais jausmingais pasakojimais, kurių idėja: viskas bus gerai, ADHD yra gera žinia, o ne bloga ir pan., ir imasi vardinti įvairius metodus ADHD suvaldyti apart vaistų. Nuo sporto iki CBD, tikrai yra gerų ir aiškių patarimų, iki pasiekiame tuos, kurie jau ne kartą buvo sulyginti su konversijos terapija... 

Mano Nuomonė: Vietomis knyga man labai patiko, nes padėjo apibrėžti tam tikrus įvykius galvoje. Bet bendrai imant, informacijos joje tikrai per mažai, tad ta pirmoji pagalba, ta filosofija, kaip ir liko vienintelis informatyvus dalykas. Visa kita - kažkoks "pastebėta, kad padeda" kratinys, nes net kaip CBD naudotojas žinau, jog tyrimų dar trūksta ar jų net nėra. Bet baisu darytis ėmė, kai autoriai pradėjo ne tik plakti visus į bendrą: reikia būtent taip, tarsi ADHD būtų one-fits-all, bet dar ir paminėjo ABA - Applied Behavioral Analysis programą, kurią dažnai lygina su konversijos terapija, nes jos metu, naudojantis bausmėmis ir pozityviais skatinimais - neuro-atipiniai asmenys "mokomi" reaguoti ir elgtis, kaip neuro-tipiniai žmonės. Turėkit tai omeny, jei imsitės skaityti, nes, kaip ir sakiau, šiokios tokios informacijos knygoje yra, ar bent pafilosofavimų, kurie gali padėti susidėlioti mintis. Bet labai didelę dalį jos norėtųsi tiesiog išmesti.

Parašyta - sklandžiai, skaityti - lengva. Tik, kad didžiajai daliai temų - neįmanoma pritarti. Duodu 3/5.

knygos apžvalga | Andy Weir "The Egg and Other Stories"

Autoriai: Andy Weir
Pavadinimas: The Egg and Other Stories
Serija: -
Žanras: Trumpos Istorijos; Grožinė Literatūra
Psl.: 1.15h
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Mėgstu Andy Weir. Vienas knygas labiau nei kitas, bet mėgstu, žinau, kad galiu tikėtis kokybės. Tai progos paklausyti trumpų istorijų rinkinuko, žinoma, nepraleidau ir perskaičiau "The Egg and Other Stories".

Apie Knygą: Saujelė labai gerų ir įdomių istorijų, su tiesiog iš koto verčiančiais istorijos posūkiais. Nuo psichologinių problemų, iki traumos. Nuo ateivių, iki gyvenimo prasmės. Ir, žinoma, nuo serijinių žudikų, iki kačių.

Mano Nuomonė: Padarykit sau paslaugą ir pasilepinkit. Istorijos - labai trumpos, šventinius papuošimus nuiminėjant suklausysit, ar tarpuose tarp darbų - suskaitysit. Puikiai parašytos ir labai įtraukiančios istorijos.

Labai stiprus 5/5.

knygos apžvalga | Craig Alanson "Failure Mode" | Expeditionary Force 15

Autoriai: Craig Alanson
Pavadinimas: Failure Mode
Serija: Expeditionary Force 15
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 697
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Dar vieni metai, ir panašu jau paskutiniai, kuriuos sutinku su Craig Alanson serija Expeditionary Force. Penkiolikta knyga, kuria ši nuostabi istorija baigiasi vadinasi Failure Mode. Ir džiaugiuosi, ir gaila.

Apie Knygą: Senieji, vieni iš pirmųjų rasių Visatoje, paliko savo kūnus ir persikėlė egzistuoti į kitokią dimensiją, prieš tai sukurpę technologijas, kurios turėjo palaikyti šį kampelį - tuščią, be gyvybės, kad koks nors padaras su sąmone nesugriautų barjero tarp jų energijos ištekliaus ir kitos Visatos dalies, kurioje buvo kažkas, kas išgąsdino netgi juos. Planas - ne visiškai pavyko, ką įrodo Džo Bišopo ir jo Smagiųjų Piratų Šutvės egzistencija, bet kol Senieji apie tai nežinojo, Skipio supratimu - situacija buvo valdoma ir netgi gera. Iki jam teko pribaigti tą kitą, nuprotėjusį ir piktą Senujų DI, o šis, mirdamas, paleido pagalbos ar pavojaus šauksmą, tokį, kokį gali išsiųsti tik jie ir tik Seniesiams... Ir šie - atsiliepė. Nėra tokio scenarijaus, kuriame ši rasė, kurios didingumu Skipis vis labiau abejoja, negrįžtų patikrinti, kas gi čia vyksta ir ar niekas nekelia pavojaus jų pačių aukštesnei egzistencijai, ko pasėkoje - aptikę ne vieną gyvybės formą jie genocido. Vadinasi vienintelė viltis žmonijai, Visatai ir pačiam Skipiui yra Džo Bišopo gebėjimas sugalvoti tokius neįtikėtinus ir neįmanomai idiotiškus planus, kad, hehe, niekam nepatiks...

Mano Nuomonė: Godžiai skaičiau kiekvieno veikėjo istoriją, dabar jau gilesnę ir platesnę, nes galimai - paskutinę. Ant kėdės krašto verčiau lapus per įtemptą veiksmą, neįmanomus pabėgimus, paskutinių akimirksnių sprendimus, kur bene niekas nesirėmė akla sėkme. Knyga parašyta nuostabiai, tekstas - tolygus ir taip lengvai skaitosi, kad prarijau tokio ilgio knygą per vos keletą dienų, pradėjęs nuo kelių puslapių, o į pabaigą jau nė nemanydamas sustoti. Visi veikėjai - saviti, net ir šalutiniai parašyti su aiškia asmenybe, o ne vien tam, kad pastūmėtų pagrindinius - atitinkamu keliu, paklaustų reikiamų klausimų ir t.t. Tikrai labai gaila, kad jau baigėsi. Perskaičiau 15 knygų ir kokybe kiekviena prilygo ankstesnei, kas man tiesiog stogą rauna, nu nes taip tiesiog nebūna.

Nuostabi metų pradžia, 5/5.

2022 apibendrinimas

Sunkoki metai buvo, manau ir jūs sutiksit. Pastarieji pora tokie jau, deja. O, kad šie baigėsi - nereiškia, kad tie sunkumai irgi baigsis, tai turbūt neskaudės į 2023 žengti atsargiai, kaip per pašalusį šaligatvį ir viltis. Viltis, kad laimėsim, nugalėsim, pasveiksim, ir judėsim į priekį, pasakodami kokius laikus išgyvenom.

O, kad jau atsarga gėdos nedaro, tai nepadarys ir savęs pamotyvavimas prisimenant, ką per metus nuveikėm. Labai rekomenduoju, vietoj visų tų rezoliucijų, pažadų ir pan, būtent tai ir padaryti: susirašykit, ką nuveikėt šiemet, ir padėkokit sau. Gal tik tiek ir tereikia, kad susprogdintumėme šį bjaurų baisių metų burbulą, a?

Taigi, ką nuveikiau?... 

Šiemet perskaičiau 103 knygas.

Trumpiausia iš jų buvo angliškai skaityta: George Orwell "Gyvulių Ūkis" 122 psl. Ilgiausia, besidomintiems gražia Rusijos caržudysčių tradicija - Simon Sebag Montefiore "The Romanovs" - 784 psl.

Pirma knyga, kurią perskaičiau 2022-aisiais buvo mylimos Craig Alanson serijos dalis "Fallout". O paskutinė - Fred Saberhagen "A Coldness in the Blood".

Metų atradimu turbūt pavadinčiau Agustina Bazterrica "Mes, Gyvuliai". Absoliutus metų nusivylimas ir žemiausias įvertinimas tuo tarpu tenka Kathy Reichs "Bones of the Lost".

Kitiems metams linkiu ramybės ir stiprybės. Kad būtų laiko susirankioti mintis. Kad būtų jėgų tęsti, ką pradėjot. 

Gero skaitymo

Jūsų mylimiausias skaitantis Nosferatu

xx