2018 m. kovo 27 d., antradienis

K.J. Charles - Think of England | Galvok apie Angliją

Kai nesinori spręsti, ką skaityti toliau, imu ką randu iš K.J. Charles repertuaro. Šį kart po ranka papuolė "Think of England" (Galvok apie Angliją; ISBN 9780995799004; 239p.; Goodreads) audiobook'as, tad nutildžiau įsijungtą žaidimą ir įsijungiau ją. Nesitikėjau, kad tuoj reikės žaidimą išjungti, nes kartais pertraukdavo koncentraciją. Šnipai! Tikra ir jau tokia beveik labai rimta šnipų istorija, kitaip ir nepavadinsi.

Kapitonas Arčis Kurtis liko be daugumos pirštų, bei būrio draugų, kai į jų kuopą pateko prasta ginklų siunta. Pasibandymų metu, šaudami tie ginklai išsproginėjo vyrų rankose ir daugumą tiesiog išžudė. Ir Kurčiui iki šiol ramybės neduoda begalės klausimų, iš kurių - ne mažiausias yra: ar tai buvo tik atsitiktinumas, ar kažkas tyčia jiems pakenkė? Jo bandymas rasti atsakymus atvedė Kurtį į nuo civilizacijos nutolusį kaimo dvarą, į tėvo draugų namus. Čia jis ketino žūt būt rasti kelią į šeimininkų kabinetą, kur gal būt pavyks atkasti bent kokių dokumentų: išteisinančių, ar inkriminuojančių.

Storos namo sienos slepia daug paslapčių. Su nakties priedanga Kurtis išslenka iš savo kambario ir prie reikiamų durų akis į akį susiduria su tamsiaakiu poetu, Danieliu da Silva, kuris, atrodo, irgi norėtų įsilaužti vidun. Tik tiek, kad nei vienas neturi jokių priežasčių pasitikėti kitu, bent kol kas. Tad belieka kliautis, jog jų bendras tikslas padės rasti bent kokią nors bendrą kalbą. Galų gale, juk dabar jau tikrai aišku, namo šeimininkai tikrai turi ką slėpti.

Labai įdomi knyga. Vagys, kariai, šnipai, visokios suktybės ir net apgula. O kur dar blefas ir melai. Kaip kokia mažystė Bondo, taip, paties Džeimso Bondo istorija, su Agatos Christi priemaišomis. Duodu 5/5, nėr čia ko smulkintis.

2018 m. kovo 23 d., penktadienis

Jordan L. Hawk - Widdershins | Whyborne & Griffin 1

Labiausia, iš visų žanrų, mėgstu Aukštąją Fantastiką, High-Fantasy. Bet po kurio laiko tiesiog nebelenda dar vienas pasaulis, dar viena magijos sistema ir taip toliau. Tokiais atvejais pailsėti mėgstu su mūsų pasauliu, kuriame būtų šiek tiek magijos ir, pageidautina, viskas nebūtų pernelyg modernu. Tad parekomendavo man Jordan L. Hawk knygą "Widdershins" (Whyborne & Griffin 1; ISBN 0988564106; 236p.; Goodreads). Puiki knyga apie magiją, visokius okultinius dalykus, į homunkulus panašius padarus, tokius tarsi iš Tzimiscių svajonės, ir, mano silpnybe, archeologija.

Whybornas visą savo gyvenimą praleido paties susikurtame narve. Kai buvo dar vaikas, žuvo jo geriausias draugas ir greičiausia - pirma meilė. Jie išgirdo istoriją apie ežero saloje, šalia kurios gyveno, vykstančius kultistų susibūrimus. Whybornas, tą vėtringą naktį, sutiko mėginti perplaukti ežerą valtele, vien tam, kad nepaliktų draugo vieno. Tačiau valtis, žinoma, apvirto, o vaikas nesugebėjo išlaikyti draugo. Tad jau suaugęs Whybornas yra labiau linkęs pasilaidoti po darbu. Jis išmoko daugybės kalbų ir tapo beveik nepakeičiamu vertėju. Darbe kentė panieką, namuose - tėvo išsižadėjimą. Ir buvo pasiryžęs tęsti tokią egzistenciją, iki pro duris įėjo detektyvas Grifinas, su, kažkokiu ten nekronomikonu. Jo reikia išversto, bylos tyrimui.

Whybornas manė išversiąs knygą ir atsikratysiąs detektyvo. Bet kuo daugiau skaitė keistą okultinę knygą, tuo keistesnis atrodė visas šis reikalas. Ten pateikti burtai - veikia. O vis minimi vardai siejasi su jo kolegos padarytu atradimu. Ji Egipte rado nepaliestą kapą, uždarytą tarsi ne tam, kad apsaugotų turtus viduje, nuo iš išorės ateinančių vagių. Bet tam, kad išlaikytų viduje tuos, kas ten liko. Tas konkretus valdovas buvo sistemingai ištrintas iš istorijos, bet štai jo vardas, bei dievo, kurį garbino, vis šmėkščioja tikroje burtų knygoje...

Knyga - labai nebloga, labai daug aspektų. Esama detalių, kurios buvo tiesiog idealiai laiku ir idealiai vietoje. Gal kiek vargino laiko tempimas pasipasakojimais, bei visokiais jausmų aiškinimais. Bet, bet kuriuo atveju, gavau būtent tai, ko prašiau - mažą Amerikos miestuką be mobiliųjų telefonų, bet su magija. Galiu duoti solidų 4/5.

2018 m. kovo 20 d., antradienis

Kevin Kwan - Rich People Problems | Turtingų Žmonių Problemos 3

Oi, jau seniai, šeimyna, aš taip labai nebuvau susimovęs. Perskaičiau trečią knygą ir, šiame goodreads amžiuje, nė neįtariau, kad yra dar dvi prieš šią Kevin Kwan "Rich People Problems" (Turtingų Žmonių Problemos; Crazy Rich Asians 3; Pakvaišę Turtingi Aziečiai 3; ISBN 0385542232; 398p.; Goodreads). Knyga buvo nebloga, gan juokinga, ne tiek, kad galėčiau pasakyti, jog va, patiko, smagu turėti, bet pakankamai, kad norėčiau paskaityti ir tas kitas dvi.

Shang-Young klanas - didelė ir plačiai išsibarsčiusi šeimyna turtingų ekscentrikų. Vieni daugiau turtingi, kiti daugiau ekscentrikai. Vieni vedė ar ištekėjo pagal statusą, ir dabar vadinasi keisčiausiais, juokingiausiais ir absurdiškiausiais titulais. Kiti vedė ar tekėjo iš meilės. Ir nors pastarieji - irgi laimingi, jų vaikai, senolės Su Yi anūkai, dažnai nėra labai patenkinti būti virtualiu niekuo Singapūro grietinėlėje. Vardas čia reiškia ne mažiau nei pinigai. Ir žinoma, esama ir tokių, kurie tiesiog atkrito nuo šeimos. Ar tai dėl meilės, kuriai buvo prieštarauta, ar dėl kokių nors kitokių nesusipratimų. Bet atėjo metas jiems visiems pridangstyti tuos karo kirvius: senoji Su Yi, po infarkto - nebeatgauna sveikatos. Ji - miršta. Ir tai gali būti paskutinė proga senolei prisigerinti ir gal būt patekti į jos palikimą...

Su Yi, po tokios sveikatą atėmusios nesėkmės nusprendė pagaliau sutvarkyti savo gyvenime akis badžiusius dalykus. Už šeimos nugaros, visų tų mylinčių ar/ir godžių vaikų bei anūkų, ji rezga įvairius planus: vienus reikia palaiminti ir palinkėti sėkmės, kitų reikia atsiprašyti ir priminti, jog močiutė juos myli, na, o tretiems, palikti ką nors daug pasakančio savo palikime. Kažkam reikia patikėti ir paslaptis, kurių senolė turi labai apsčiai. Godesni šeimos nariai juk nė nepastebės, jiems terūpi, kad močiutė negertų vandens iš čiaupo plastikiniame puodelyje (čia būtinai reikia krištolo taurių ir geriausio vandens, atsiųsdinto iš galai žino kur). O mylintys, na, čia jie ir yra svarbiausi. Laimei, tarnai - jai ištikimi. Juk ir jų likimas - senolės rankose, tad padės jie viskuo, kuo tik galės. Metas Su Yi padaryti tvarką ir priversti juos visus susitaikyti.

Nors bendra istorija nėra nei ypatinga, nei iš tiesų - gera, buvo gan linksma skaityti. Pavydo scenos, kodėl dukrai paliekama bilijonu daugiau, nei žmonai. Sabotažas, kai negali gauti tokios pačios suknelės, kokią turės varžovė. Turtingi Singapūro blogeriai, pusiau balti vaikai, baimė, kad kas nors sužinos apie nepriteklius ir taip toliau. Galiu duoti kokius, na, 3/5, bet, kaip ir minėjau, paskaitysiu dar kada ir kitas dvi knygas.

2018 m. kovo 11 d., sekmadienis

Love, Simon ir proto nesugadinti žmonės

Yra žmonių, kurie nuoširdžiai piktinasi, jog heteroseksuali (bent jau taip atrodo iš faktoriaus, jog ji - ištekėjusi) moteris parašė istoriją apie gėjų paauglį. Su tokia logika, kviečiu apmąstyti šitokias nuostabias knygas, kurias būtų galima skaityti ateityje, laikantis taisyklės, jog rašome tik apie tokius, kokie patys esame: autorius vyras, visi herojai knygoje - tik vyrai; autorius juodas - visi herojai knygoje - tik juodi; autorius gėjus - visi herojai knygoje, tik homoseksualūs. Įdomios knygos, ane?

Herojus neprivalo atitikti autoriaus absoliučiai jokiu aspektu. Kitaip turėtumėme daug žmonas mušusių herojų, daug vyrų, kurie iracionaliai labai nekenčia moterų, ir daug kitokių bukapročių. Toli ieškoti nereikėtų, užtektų pasiimti beveik pirmą pasitaikiusią vyro autoriaus klasikos knygą. Bet jie ten visi - didvyriai, jūreiviai, medžiotojai ir taip toliau.

Žmonės ir asmenys yra ne jų lytis ar orientacija. Jie, visų pirma ir yra tik žmonės ir asmenys. George R.R. Martin'as, paklaustas, kaip jam taip sekasi rašyti tokias stiprias moteris, atsakė: "Žinai, visada maniau, kad moterys, tai irgi žmonės."

Tad tiems, kas turi problemų dėl fakto, jog autorė - ištekėjusi už vyro ir turi vaikų, bet drįsta rašyti apie žmogų, kuris, taip išeina, nėra ji: nustokit dėliot žmones į lentynėles. Tu moteris, tai tu stovi čia ir tavo charakteristika tokia. Tu vyras, tu stovi čia, tavo charakteristika šitokia. Tu juodas, tai va ten ir su tokia charakteristika. Elkitės su žmonėmis, kaip su žmonėmis, nes ir patys turbūt norit, kad jus žmonėmis laikytų. Jūsų pyktis kyla iš labai paaugliškos idėjos, jog esate unikalūs, vieni toki, ir niekas, kas nėra tokie patys kaip jūs, negali jūsų suprasti.

Aukite, mokykitės ir pagaliau gi evoliucionuokite.

2018 m. kovo 9 d., penktadienis

Chloe Neill - "Twice Bitten" | Chicagoland Vampires 3

Deja jau nebepamenu pusės to, kas įvyko praeitose knygose. Manau, tai reiškia, jog tai ne Sukės Stekhaus lygio vampyrų knygos. Nuo šiol Chicagoland Vampires laikysime žemesne skalės dalimi ir taip, kadanors, turėsim visą gerą vampyrų knygų matuoklį. Tuo tarpu apie Chloe Neill knygą "Twice Bitten" (Chicagoland Vampires 3; ISBN 0451230647; 355p.; Goodreads). Toks niekuo neypatingas skaitalas, kuriuo galima užkišti tingias dienas, kai nelabai ko norisi. Perskaičiau beveik vienu prisėdimu. Nuteikė tiesiog neutraliai.

Kai vampyrai paviešino savo egzistenciją, šifteriai nusprendė likti tamsoje, mat juos nuo eilinių žmonių atskirti visgi kur kas sunkiau. Ir, pasirodo, tai nėra pirmas kartas, kai vampyrai žengė į priekį, o šifteriai žiūrėjo tik, kaip apsaugoti savo pačių kailį. Dabar, kai ore tvyro karo kvapas, Merit klanas iš paskutiniųjų stengiasi užsitikrinti šifterių bendradarbiavimą, su viltimi, jog dar kartą jų ir visų vampyrų jie ant ledo nepaliks. Tai nėra tokia jau lengva užduotis, mat daugiausia naudos iš to žinoma turi vampyrai. Druskos į senas žaizdas dar įberia ir vidiniai nesutarimai, kurstomi kažko, kam nei ši sąjunga, nei pati šifterių valdžia - visiškai nepatinka.

Tuo tarpu Merit bando apsispręsti ar prisidėti prie slaptos vampyrų grupės, susibūrusios su idėja, jog ginti reikia visus vampyrus, šifterius, demonus ar ko ten dar tamsoj laksto, bet ir apsaugoti žmones, jei karas visgi kils. Jų supratimu - nėra teisinga, jog geriausi kariai turės stovėti ir saugoti savo klano galvas. Tad Merit gavo tylų pakvietimą prisidėti. Taip, tai reikštų - palikti savo valdovą likimo valiai, jei kils bėda, bet su šia organizuota grupe ji galėtų išgelbėti kur kas daugiau gyvybių, o tame tarpe turbūt pavyktų apsaugoti ir klanų galvas. Deja, sprendimas ne toks paprastas, tik jau ne su visais vampyrus paistančiais pančiais.

Knyga būtų buvusi gera, jei ne ta seilėtekių istorija, įsprausta galai žino kam. Labai akivaizdu kas vyksta, kodėl įvyko tai, kas įvyko, ir kas seks po to. Tokiais atvejais aš jau ne vieną knygą ilgam užmečiau, tad belieka tikėtis, jog taip nenutiks ir čia. Duodu 3-5, gaila duot mažiau tik už tokį vieną nepatogumą, kad ir kokia rakštim jis tapo. Kol kas knygų negaliu rekomenduoti, nebent tikrai mėgstat ne tik vampyrus, bet ir sąlyginai paprastus romanus.