Whybornas visą savo gyvenimą praleido paties susikurtame narve. Kai buvo dar vaikas, žuvo jo geriausias draugas ir greičiausia - pirma meilė. Jie išgirdo istoriją apie ežero saloje, šalia kurios gyveno, vykstančius kultistų susibūrimus. Whybornas, tą vėtringą naktį, sutiko mėginti perplaukti ežerą valtele, vien tam, kad nepaliktų draugo vieno. Tačiau valtis, žinoma, apvirto, o vaikas nesugebėjo išlaikyti draugo. Tad jau suaugęs Whybornas yra labiau linkęs pasilaidoti po darbu. Jis išmoko daugybės kalbų ir tapo beveik nepakeičiamu vertėju. Darbe kentė panieką, namuose - tėvo išsižadėjimą. Ir buvo pasiryžęs tęsti tokią egzistenciją, iki pro duris įėjo detektyvas Grifinas, su, kažkokiu ten nekronomikonu. Jo reikia išversto, bylos tyrimui.
Whybornas manė išversiąs knygą ir atsikratysiąs detektyvo. Bet kuo daugiau skaitė keistą okultinę knygą, tuo keistesnis atrodė visas šis reikalas. Ten pateikti burtai - veikia. O vis minimi vardai siejasi su jo kolegos padarytu atradimu. Ji Egipte rado nepaliestą kapą, uždarytą tarsi ne tam, kad apsaugotų turtus viduje, nuo iš išorės ateinančių vagių. Bet tam, kad išlaikytų viduje tuos, kas ten liko. Tas konkretus valdovas buvo sistemingai ištrintas iš istorijos, bet štai jo vardas, bei dievo, kurį garbino, vis šmėkščioja tikroje burtų knygoje...
Knyga - labai nebloga, labai daug aspektų. Esama detalių, kurios buvo tiesiog idealiai laiku ir idealiai vietoje. Gal kiek vargino laiko tempimas pasipasakojimais, bei visokiais jausmų aiškinimais. Bet, bet kuriuo atveju, gavau būtent tai, ko prašiau - mažą Amerikos miestuką be mobiliųjų telefonų, bet su magija. Galiu duoti solidų 4/5.
