knygos apžvalga | Samantha Silver "The Witching Flour" | Spellford Cove 1

Autoriai: Samantha Silver
Pavadinimas: The Witching Flour
Serija: Spellford Cove
Žanras: Jaukus Detektyvas; Paranormalus Romanas
Psl.: 207
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Turiu silpnybę katėms ir šiaip mieliems augintiniams... Tai pasiėmiau Samantha Silver "The Witching Flour", pirmą Spellford Cove serijos knygą, daugiau ar mažiau, būtent dėl viršelio ir absoliučiai nieko nesigailiu.

Apie Knygą: Robin gyvenimas buvo neblogas iki ją įsivaikinusi šeima - žuvo. Likusi viena ir vieniša ji tik bandė išgyventi, išsilaikyti nekenčiamame darbe, ne itin mėgstamoje vietoje. Tad kai ant virtuvės stalo rado laišką, kviečiantį atvykti susipažinti su biologinės mamos šeima - neužtruko nė minutės apsispręsti. Na, o susimąstė tik jau vietoje, stebėdama mamos jai paliktą kepyklėlę. Kaip tas laiškas atsirado ant jos virtuvės stalo? Ir bene nė 24 valandoms nepraėjus: kaip susigrąžinti gerą vardą, kai vyriškis su kuriuo ką tik apsipyko kavinėje - ėmė ir numirė, nunuodytas...

Mano Nuomonė: Kalbantis katinas vardu William Shakespaw (Viljamas Duodaleteną), kepyklėlė mažame miestelyje, naujo gyvenimo pradžia, naujai atrasta didelė ir įdomi šeima, ar jau minėjau kepyklą? Knyga be galo lengva, iš tiesų tai tokia jauki ir paprasta, kad net iš detektyvinės pusės puikiai atliko savo darbą ir aš nežinau ar tai dėl gero rašymo, ar tiesiog smegenys ant tiek atsipalaidavo. Jei mėgstat jaukius detektyvus (cozy mystery), tikrai pabandykit.

Nežinau ar ši serija - man, bet šiai duodu stiprų 4/5.

Jill Murphy - Netikusi Ragana

  Kažkada šią knygelę radau Anglijoj, kai kuičiausi vaikų skyriuj, Hario Poterio knygų. Pasiėmiau ir iš kart prisiminiau, kad kai buvau vaikas, žiūrėjau serialą "Netikusi Ragana" ir labai jį mėgau. O kad tas Outlander'is taip sunkiai einasi, sumečiau jog šią trumputę Jill Murphy knygą "The Worst Witch" (Netikusi Ragana; ISBN 0140311084; 112p.; Goodreads) galiu įterpti be pasekmių. Geras sprendimas iš mano pusės.
  Mildred gyvena raganų internato tipo mokykloje, kaip Haris Poteris, ar Laura. Ją supa geros draugės ir nesėkmių debesis. Čia ji įsitaiso baisiausią savo priešę, paversdama vieną mergaitę į rožinę kiaulę, čia išverda nematomumo eliksyro. Daug šių dalykų, kaip jau žinome iš Ronio Vyzlio patirties, galima nuleisti juokais. Kitais atvejais gi, kai apsijuokiama viešai ir pridaroma gėdos visai mokyklai, nieks nebesijuokia ir ima kvepėti galimu pašalinimu.
  Knygelę apibūdinčiau kaip "Haris Poteris pradinukams", ir sakau tai komplimento formoje. Skaitalas - labai lengvas, puslapių labai mažai, raidės - didžiulės, tad per valandžiukę kokią visa ir sueina. Pati istorija visai paprasta, lengva, nuspėjama ir, kaip mano močiutė sakydavo "geradūšė". Iš savo vaikiškos pusės šiai knygelei galiu duoti 8/10, nei daugiau, nei mažiau. "Dideliems" skaitytojams rekomenduoju anglišką versiją, parašyta labai gražia kalba. Manau ir kitas, jei tik rasiu, pasiimsiu.

Beje, radau YouTube legaliai ir nemokamai įkeltą filmą. Aktoriai ne tie patys, kurie buvo seriale, bet istorija seką šią knygelę:

Otfried Preusler - Raganiukė

  Otfried Preusler knyga "Raganiukė" (Die Kleine Hexe; "Alma Littera" 2002; ISBN 978-9955-08-161-6; 136p.) yra viena pirmųjų mano atmintyje įstrigusių knygų. Skaityti mane išmokė kai buvau 3-ejų, tad nenuostabu, kad pačios istorijos negalėjau pilnai prisiminti ir skaičiau kaip naują. O ir pačios knygelės žinoma nebeturėjau, bet štai vieną dieną radau ją Pegase, perleistą, tai ir neatsispyriau.
  Istorija visai paprasta, bet su tokiu neblogu posūkiu. Mūsų herojė, Raganiukė, vieną Valpurgijos naktį išsmunka pasišokti su senėmis raganomis, nors ji tam dar per jauna. Čia ją nutveria ne kas kitas kaip jos pačios teta! Ir atitempusi pas Raganų Močią reikalauja teisingumo. Toji pasirodo ne tokia jau ir pikta žiežula, kaip buvo galima tikėtis ir suteikia Raganiukei šansą, nepaisydama kitų raganų raginimų. Jei Raganiukė iki kitų metų taps gera ragana - jai bus ne tik atleista, bet ir leista toliau dalyvauti Valpurgijos Naktyse. Žinoma šluotą iš jos vis vien atima, dėl ko namo ji parsiranda tik po kelių dienų. O dar tas "geros raganos" atvirumas interpretacijoms... Kas ten žino kokia gi toji gera ragana.
  Gera knygelė. Patiko tada, patiko dabar, tai ir duosiu 10-10, nėr ko smulkintis su vaikystės meilėmis. O, ir dar, Preusler parašė ir tą knygą apie Krabatą. Ketinu ir ją paskaityti.

Dieter Breuers - Velnio Vardu

Būtent šią akimirką baigiau skaityti Dieter Breuers knygą "Velnio Vardu: Šiek tiek kitokia raganų ir jų persekiojimo istorija" (In Drei Teufels Namen: Die Etwas andere Geschichet der Hexen un ihrer verfolgung; Versus Aureus 2009; ISBN 978-9955-34-223-6; 344p.) Kažkaip norisi pasakyti "Pasakėlės apie galimas raganas".

"Kitaip nei Jėzus, mielai regėjęs aplink save moteris, jo įpėdiniai moterų bijojo kaip velnias švęsto vandens." 69p.

(Dar labai įdomu, kad tie velniai dažniausiai apibūdinti, kaip šalti kaip ledas. True Blood jei kas žiūrit serialą, tai žinot koki ten velnioniški vienuoliai gaudė raganas...) Taigi taigi. Knyga neįdomi, bet teisinga. Su istorinių faktų trupiniais ir galimomis istorijomis (kaip tai ar šitai GALĖJO įvykti) papasakoja mums, kad ne vien bažnyčia kalta dėl tūkstančių moterų kankinimų ir deginimų apšaukiant raganomis. Ir juo labiau, kad žudomos apkaltinus buvo ne vien moterys. Taip pat medžioti ir vyrai, ir netgi vaikai.
  Nors pati knyga parašyta gerai, puikiu stiliumi ir kitu atveju būtų tikrai įdomi - visgi pasakėlių būta per daug, o tikrų faktų kaip iš ties buvo - per mažai. Tai aišku suprantama, juk dokumentų daug tikrai neišliko, o vaizdą nupiešti tikrai reikėjo ir turbūt norėjosi. Bet ėmiau knygą tikrai ne su tikslu paskaityti to "vaizdo". O teko. Todėl taip trumpai šį kart - duodu 4/10. Ir imu tą knygą, kur man bibliotekininkė įbruko, kai karta ilgai su kitu būriu žmonių per prastą orą rinkausi kokią nors knygą. Tai Makso Frajaus "Atėjūnas". Gal gi bus gera.

"Velnio Vardu" Anotacija:
  Apie Raganas prirašyta daugybė knygų ir tikriausiai jokia kita tema ar istorinis fenomenas netgi mūsų dienomis nėra apaugęs bauginančiomis išankstinėmis nuostatomis, kaip isteriškas tariamų raganų persekiojimas. Teigiama, kad per tris šimtmečius būta beveik 60 000 aukų, paaukotų ant inkvizicijos laužo.
  Dieteris Breuersas, žinomas istorikas, germanistas ir žurnalistas, remdamasis gausiais istorijos šaltiniais ir archyviniais duomenimis, itin meistriškai ir meniškai atkuria viduramžių įvykius, savotiškai piešia anuos tolimus laikus ir bando svarstyti, ar iš tikrųjų tokių žiaurumų būta. Apie viduramžių Europą kausčiusius kliedus ir prietarus, žiaurią raganų medžioklę, inkvizicijos šėlsmą ir kankinimus jis pasakoja gyvai ir vaizdingai, tarsi kurdamas kriminalinį romaną. Iš rašytinių šaltinių žinomi moterų ir vyrų, persekiojamų tuomet kaip žiniuonės ar raganiai, vardai, jų gyvenimo fragmentai ir faktai sudaro knygos pagrindą. O visa kita, ką autorius mums pateikia, galėjo būti ar nebūti...