Būtent šią akimirką baigiau skaityti Dieter Breuers knygą "Velnio Vardu: Šiek tiek kitokia raganų ir jų persekiojimo istorija" (In Drei Teufels Namen: Die Etwas andere Geschichet der Hexen un ihrer verfolgung; Versus Aureus 2009; ISBN 978-9955-34-223-6; 344p.) Kažkaip norisi pasakyti "Pasakėlės apie galimas raganas".
"Kitaip nei Jėzus, mielai regėjęs aplink save moteris, jo įpėdiniai moterų bijojo kaip velnias švęsto vandens." 69p.
(Dar labai įdomu, kad tie velniai dažniausiai apibūdinti, kaip šalti kaip ledas. True Blood jei kas žiūrit serialą, tai žinot koki ten velnioniški vienuoliai gaudė raganas...) Taigi taigi. Knyga neįdomi, bet teisinga. Su istorinių faktų trupiniais ir galimomis istorijomis (kaip tai ar šitai GALĖJO įvykti) papasakoja mums, kad ne vien bažnyčia kalta dėl tūkstančių moterų kankinimų ir deginimų apšaukiant raganomis. Ir juo labiau, kad žudomos apkaltinus buvo ne vien moterys. Taip pat medžioti ir vyrai, ir netgi vaikai.
Nors pati knyga parašyta gerai, puikiu stiliumi ir kitu atveju būtų tikrai įdomi - visgi pasakėlių būta per daug, o tikrų faktų kaip iš ties buvo - per mažai. Tai aišku suprantama, juk dokumentų daug tikrai neišliko, o vaizdą nupiešti tikrai reikėjo ir turbūt norėjosi. Bet ėmiau knygą tikrai ne su tikslu paskaityti to "vaizdo". O teko. Todėl taip trumpai šį kart - duodu 4/10. Ir imu tą knygą, kur man bibliotekininkė įbruko, kai karta ilgai su kitu būriu žmonių per prastą orą rinkausi kokią nors knygą. Tai Makso Frajaus "Atėjūnas". Gal gi bus gera.
"Velnio Vardu" Anotacija:
Apie Raganas prirašyta daugybė knygų ir tikriausiai jokia kita tema ar istorinis fenomenas netgi mūsų dienomis nėra apaugęs bauginančiomis išankstinėmis nuostatomis, kaip isteriškas tariamų raganų persekiojimas. Teigiama, kad per tris šimtmečius būta beveik 60 000 aukų, paaukotų ant inkvizicijos laužo.
Dieteris Breuersas, žinomas istorikas, germanistas ir žurnalistas, remdamasis gausiais istorijos šaltiniais ir archyviniais duomenimis, itin meistriškai ir meniškai atkuria viduramžių įvykius, savotiškai piešia anuos tolimus laikus ir bando svarstyti, ar iš tikrųjų tokių žiaurumų būta. Apie viduramžių Europą kausčiusius kliedus ir prietarus, žiaurią raganų medžioklę, inkvizicijos šėlsmą ir kankinimus jis pasakoja gyvai ir vaizdingai, tarsi kurdamas kriminalinį romaną. Iš rašytinių šaltinių žinomi moterų ir vyrų, persekiojamų tuomet kaip žiniuonės ar raganiai, vardai, jų gyvenimo fragmentai ir faktai sudaro knygos pagrindą. O visa kita, ką autorius mums pateikia, galėjo būti ar nebūti...
