Autoriai: Mary Roach Pavadinimas: Fuzz Serija: - Žanras: Negrožinė; Mokslinė Literatūra Psl.: 308 Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Žmonės nėra vieninteliai įstatymus laužantys piktadariai ar maištininkai. Mary Roach, savo knygoje pavadinimu "Fuzz", pasakoja apie kitus nusikaltėlius, tuos kur dažnai su daugiau kojų...
Apie Knygą: Jau gerai pažystamo humoro pilna knyga apie įstatymus laužančią gamtą. Nuo nuodingų augalų, kurie žudo, iki alkanų gyvūnų, ar tų, kurių takas, taip išėjo, veda per jūsų verandą, ar važiuojamąją kelio dalį. Kaip ir kas su tuo tvarkosi, kad apsaugotų tiek mus, tiek mūsų turtą, įskaitant ir pvz.: pasėlius, kaip tai veikia ar neveikia, bei ką galime ir turėtumėme daryti patys susidūrę su alkanu, gauruotu įsilaužėliu virtuvėje.
Mano Nuomonė: Autorė, žinoma, supranta, kad tai mes esame gamtos kelyje, o ne atvirkščiai ir plačiai nupasakoja galimą susigyvenimą, t.y. kaip išlikti saugiems patiems, ir tuo pačiu nesukelti grėsmės gyvūnams, gamtai. Skaitosi labai lengvai, parašyta tikrai sklandžiai ir linksmai. Jei patiks, tai realiai kitos, kurias skaičiau, buvo geresnės, tai pasidairykit plačiau.
Pirmoji "skaitau, kaip piktadarys" knyga, kuria noriu šiek tiek apsišviesti šiaip jau ne pačia maloniausia tema. Na, arba, kaip koks Disnėjaus, DC, ar Marvelio piktadarys: apsišviesti kuo geriausia panervinti ar net sunaikinti priešą. Visa informacija Amy Stewart knygoje "Wicked Bugs", kurios tikrai nerekomenduoju turintiems kokią nors vabalų fobiją.
Apie Knygą: Šimtas pačių pavojingiausių, bjauriausių, ir labiausia erzinančių daugiakojų, trumpai nupasakojant, kur ir kaip jie buvo atrasti, kaip elgiasi, mėgstamiausios gyvenamos terpės, giminaičiai, bei sąsajos ar sąveikos su mumis. Vieni - neteisingai apkaltinti. Kiti - vis dar per daug nuvertinami. Jei turite fobiją, šita knyga turbūt ne jums.
Mano Nuomonė: Labai, labai įdomi knyga, trumpai bet tikrai informatyviai papasakojanti apie įvairius vabalus/vabzdžius. Nuo nuodingumo lygio (t.y. ar reikia iš kart kreiptis pagalbos), iki skausmo lygio (kuris gali būti toks baisus, jog priimtiniau atrodytų nusiplėšti galūnę į kurią įsisegė). Nemažai ir įdomios istorijos, ne tik apie armijas ir jų bėdas su įvairiais daugiakojais, bet ir, pvz.: de Sado nuotykius su Ispaniška Musele, suniokotus Prancūzijos vynuogienojus, ar knygraužių vabalų, tų bookworms, dietą. Lengvai skaitosi, gera struktūra.
Jei tema nėra per baisi, tikrai rekomenduoju. Pats duodu 4/5.
"Normalumas yra iliuzija. Tai kas normalu vorui - musei yra chaosas." - Mirtišė Adams
Jeigu pakankamai žvalgotės po socialinius tinklus ir pramoginę mediją, greičiausia esate pastebėję terminą "Villain Era" - Piktadario Era. Jei pro akis visgi praleidote, tai informuoju, jog su nusikalstama veikla šis terminas, deja (stengsiuosi neatrodyti pernelyg nuliūdęs) nėra susijęs.
Piktadario Era pavadintas kur kas nekaltesnis judėjimas, kuris šiaip jau nėra blogas ir turėtų būti plačiai naudojamas. Jį apibrėžti galima trimis (ir daugiau) aspektais:
Pirmasis: savęs prioretizavimas. Aiškios asmeninės ribos ir savo gyvenimo priežiūra nebebandant įtikti ar patikti kitiems. Kam gi tai vadinti piktadario era, juk tai labai normalu, klausiate? Ar bandėte kada nusibrėžti ribas tarp savęs ir manipuliatyvaus asmens, narcizo? Pažadu, kad labai greit sužinosite, kokie piktadariai esate.
Antrasis: autentiško savęs atradimas ir puoselėjimas. T.y. irgi, visuomenės apibrėžtų "normalumo" ribų nepaisymas, jei jos neatitinka jūsų asmenybės norų. Norit juodų sienų, bet visi sako, kad bus baisu? Jei sienos jūsų, tai ir spręsti jums.
Trečiasis: tapimas išmintingesniu ir išmintingesnis elgesys. Šis manau labiausia ir tinka į knygų blogą, taip?
Tai va, sėdėjau, galvojau. Buvo laikai, kai nuoširdžiai gėdijausi aprašyti, ar net tiesiog skaityti tam tikras knygas. Kartais ir dabar kokią perskaitau ir pagalvoju ar verta. Žiūrint iš šalies tai taip kvailai skamba, kad užsibrėžiau pamąstyti plačiau ir gal net pažaisti su tuo Piktadario Eros terminu. Žmonėms gi ne gėda skaityti Rowling, kuri ir dabar Twittery translyčius asmenis vadina baisiausiais įmanomais epitetais, su armija bendraminčių, kurios jau Hitlerį cituoja (nejuokauju, yra ir vaizdo įrašai), tai ką turėtų būti baisu skaityti kitiems?...
Toks tad mano klausimas ir jums. Savo piktadarių eroje, ką skaitytumėte? Ar būtumėte maištininkas ir lentynos pildytųsi uždraustomis knygomis? Ar tai būtų tamsios knygos, o gal jausmingos, erotinės? Serijiniai žudikai, ar ateiviai? Saviguda ar mokslinė literatūra? Baisios tiesos ar jaukios žmogžudystės, detektyvai? Ko ten būtų jei skaitytumėte tik tai, ką skaityti norite? Apie ką svajojate, kai niekam nereikia prisipažinti ar parodyti?
Mano šio mėnesio TBR (to be read - perskaityti) sąrašas toks pasibandymui. Mišinys tinkantis tiek Disnėjaus piktadariams su išpirkimo arkomis (Kruelos filmas visai nieko), tiek moraliai lankstiems herojams, tiek ir, gal būt, ne tokiems žmonėms, su kuriais norėčiau būti draugais. Tiesiog noriu pasižvalgyti, kas įdomu ir kokiu piktadariu būčiau, jei būčiau.
Naudojamos gairės, raktažodžiai (galit naudot ir jūs, jokios nuosavybės į jas nereiškiu): #skaitaukaippiktadarys #readinglikeavillain #readlikeavillain
Autoriai: Kim Stanley Robinson Pavadinimas: Shaman Serija: - Žanras: Mokslinė Fantastika; Fantastika Psl.: 456 Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Neįsivaizduoju iš kur gavau Kim Stanley Robinson knygą "Shaman", ar kodėl, bet suėjo neblogai. Su ja ir užbaigiu tokį mokslinės fantastikos ir kiberpanko pilną Sausį.
Apie Knygą: Loom teko nenorėta dalia tapti sekančiu klano šamanu. Neturėjo taip būti, bet dabar jau yra kaip yra ir vaikinas, pamažėle tampantis vyru, turės ne tik išmokti gyventi tarp pasaulių, padėti ir patarti pasitelkęs gamtą, jos ciklus, rodomus ženklus, bet ir išgyventi jam metamus iššūkius.
Mano Nuomonė: Beveik slice-of-life tipo knyga, mokslinės fantastikos žanre, nes primityvi tauta, kurią stebime, pasaulis, kuriame jie gyvena - visi mums nepažįstami, t.y. gal būt ateivių, kur fantastika būtent ir ima maišytis su moksline. Istorija tikrai įdomi, nors joje nieko kažko tokio lyg ir nėra, tiesiog skaitai asmens gyvenimą, sunkumus, per jo paties rankas ir akis pažindiniesi su pasauliu, kurio jis ir pats dar nepažįsta, ir stebiesi, ant kiek labai kai kurie dalykai atrodo abnormalūs ne tik lyginant su mumis, čia ir dabar, bet ir su įsivaizdavimu, kokie buvo mūsų protėviai.
Ne pati lengviausia knyga, bet tikrai įdomi, duodu 4/5.
Dar viena knyga iš gilių ir tamsių "perskaityti" archyvų, K.C. Alexander "Necrotech", pirmoji SINless serijoje. Labai geras distopinis kiberpanko pasaulis.
Apie Knygą: Riko atsibudo nežinomoje vietoje, lyg ir laboratorijoje ir tuoj pat buvo traumuota savo merginos virsmo į Necro vaizdo, kai technologijos jos kūne, tokios nelogiškos, naujos, ir baisios, ėmė maitoti jos protą ir kūną. Bet pasprukti iš spąstų, panašu, tebuvo pirmas ir lengviausias žingsnis brendant iš šios, švelniai tariant, šūdų pelkės. Jos atmintyje - spragos. Gyvybiškai svarbi samdinio reputacija - sužlugdyta. Draugai, kontaktai, kolegos - kaltina ją merginos pražudymu. O galvoje dedasi labai neraminantys dalykai...
Mano Nuomonė: Labai gerai, logiškai ir be galo įdomiai parašytas pasaulis, kaip labai jis pasikeitęs, kas ir kodėl yra taip, kaip yra. Toks tikrai geras ir šiek tiek kitoks kiberpankinis scenarijus. Stokojantys dalykai čia buvo veikėjai. Trūko asmenybės ir kokių nors aiškesnių, rimtesnių priežasčių kodėl jie yra tokie, kokie yra, nes kitaip jie visi tiesiog eiliniai, tokie kur nei vardų, nei kažkokios sąsajos nebeprisiminsiu. Bet visa tai atsvėrė stabiliai į priekį judanti istorija, geras rašymo stilius ir kiberpanko pasauliams būdingas žmonių ir žmogiškumo kratinys, tam tikri elgesio modeliai (ne klišės), tam tikri pokyčiai visuomenėje.
Autoriai: Jay Posey Pavadinimas: Sungrazer Serija: Outriders 2 Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera Psl.: 448 Įvertinimas: 2/5 | Goodreads
Perskaičiau Jay Posey knygą Sungrazer, antrą ir laimei, paskutinę Outriders serijoje. Baigėsi atvira pabaiga, ar netgi tiesia gija į sekančią knygą, bet kol kas jos nė kvapo.
Apie Knygą: Visiškai autonomiškas, DI valdomas karinis laivas, be įgulos ir gebantis atlikti orbitinius smūgius taip chirurgiškai tiksliai, jog jį patį būtų galima laikyti ginklu. Ir štai jis, vadinamas Sungrazer, dingo. O, kad jau yra taip sukurtas, kad būtų nesusekamas, jo radimo užduotis tenka Outriders būriui, kuriam teks sekti visais įmanomais pėdsakais, nesvarbu kiek labai jie atšalę, neįtikėtini, ar pavojingi. Kitaip šaltasis karas tarp Žemės ir Marso virs paprasčiausiu genocidu...
Mano Nuomonė: Skaitosi, kaip istorija apie Amerkiečius paauglius, kur mėgo žaisti futbolą ir jau stojo į koledžus, bet vietoje to dabar kosminėje armijoje. Toks labai būtent tai amžiaus ir vietos demografijai būdingas stereotipas, kurį galima rasti labai dažnoje Jaunimo knygoje, tiesiog cringey skaityt tokį elgesį, tokius dialogus. Dar jei pridėsime didžiąją veiksmo dalį, kuris vyksta sėdint, galvojant, arba kalbant, tai kaip ir nelabai yra čia ką skaityti. Neįmanomi dalykai tapo lengvais, o įspūdingi - neįdomiais. Visai istorijai tiesiog siaubingai trūko asmenybės.
Autoriai: John Scalzi Pavadinimas: Zoe's Tale Serija: Old Man's War Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera Psl.: 335 Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
John Scalzi knyga "Zoe's Tale" yra praeitos knygos perrašymas iš pagrindinių veikėjų įvaikintos dukters perspektyvos. Ir aš beveik gailiuosi ją skaitęs.
Apie Knygą: Kolonija, sudaryta iš daugybės įvairių ateivių rasių, įskaitant ir žmones, pamažėle leidžiasi link planetos, kurioje gyvens ir bandys ją padaryti pakankamai išgyvenama antram būriui kolonistų. Tik tiek, kad kažkas slapčiomis pakeitė planus ir jie atsidūrė visiškai kitoje planetoje, kurioje negalės naudotis jokiomis technologijomis, kad apsisaugotų nuo kur kas didesnės grėsmės, nei ta, kuri jų laukia čia, laukinėje, nepažystamoje gamtoje...
Mano Nuomonė: Istorija apie primityvų gyvenimą svetimoje planetoje, pasakojama iš paauglių pusės, suaugusio autoriaus, kuris jau nėra paauglys. Ko pasėkoje turime labai, labai bjauriai paviršutiniškus ir stereotipinius veikėjus, kurių net dialogą galima nuspėti pagal jau nuspėjamą situacijos aprašymą. Vienintelis knygos pliusas yra tas, kad suteikia kitokią perspektyvą prieš tai buvusiai. Kitu atveju, ypač jei tos perspektyvos jums per daugiausia nesinori, tikrai neverta.
Autoriai: Dennis E. Taylor Pavadinimas: Roadkill Serija: - Žanras: Mokslinė Fantastika; Humoras Psl.: 333 Įvertinimas: 5/5 | Goodreads
Dennis E. Taylor jau pasižymėjo mano lentynose su Bobiverse serija, tai nesudvejojau ir pasiėmiau šviežiai išleistą "Roadkill". Labai geras sprendimas.
Apie Knygą: Kai jau lyja, tai pila. Džekas, kuriam jau ir taip kurį laiką nelabai kaip sekasi, sudaužo savo pristatymų autobusiuką į... na, į kažką. Kažką ant kelio. Kažką didelio ir nematomo. Ir... Gauruoto? Apčiuopomis apsižiūrėjęs jis imasi vienintelio logiško veiksmo: praneša apie tai savo draugams. Vienas dalykas veda prie kito ir štai jie jau bando sugadinti piktų ateivių planus užimti Žemę.
Mano Nuomonė: Absoliučiai nuostabiai parašyta knyga, labai lengvai skaitosi. Veikėjai, nors ir ne patys įdomiausi, puikiai dera su istorija, savo jaunuolišku bravado, smalsumu, tiek ir dar nesugedusiu moralės jausmu, tuo tokiu ride or die. Per visą knygos siužetą jie sprendžia savo nedideles problemas ir didesnes, susijusias su pasauliu, kame jiems padeda aštrialiežuvis ateivių DI, įgavęs sąmonę ir to pasėkoje suinteresuotas, kad jaunuoliai laimėtų ir tuo padėtų jam likti laisvam. Puikus humoras ir labai gerai praleistas laikas.
