įvairovė | Sarah Glenn Marsh "Reign of the Fallen" | 1

Autorius: Sarah Glenn Marsh
Pavadinimas: Reign of the Fallen
Serija: Reign of the Fallen 1
Žanras: Fantastika, LGBT Literatūra
Psl.: 375
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Jau seniai šita knyga guli mano "perskaityti" sąrašuose. Kažkada ji buvo matoma visuose kampuose, kaip LGBT literatūros kūrinys, tai sumečiau, jog tiks man Sekmadieniui, tarp Hawk ir KJC. Jų knygose tai yra didelė pačios istorijos dalis, o ir fantastika ten skirta suaugusiems. Ši knyga, kaip ir tarkime "Gentleman's Guide to Vice and Virtue" yra varoma kokio nors kito populiaraus žanro, dažniausiai Jaunimo Literatūros tipo Fantastikos, kur LGBT yra antraeilis ar bent ne toks ryškus reiškinys. T.y. tai nėra fantastika suaugusiems, todėl apie jas girdime daugiau, nei, tarkime KJC knygas.

Apie Knygą: Užsidariusioje Kartijos karalystėje valdo mirusieji. Taip yra, nes žmonės čia, jų karaliaus valia, atsisako bet kokių permainų. Tad kas tam tikrą laiko tarpą karalius turi būti nužudomas mėlynakių nekromantų ir su kokio nors artimo giminaičio pagalba - parvestas atgal į gyvųjų pasaulį iš Mirusiųjų Žemės. Tai - brangi paslauga ir ją gali įpirkti tik tikrai turtingi. Grįžę mirusieji privalo dėvėti sluoksnius drabužių, pirštinių, džiovintų gėlių, kad nedvoktų. Nes net menkiausias odos lopinėlis, jei tik jį pamatys gyvieji, gali paversti mirusįjį visa žudančiu ir ryjančiu monstru vadinamu Šešėliu.

Toli gražu ne visiems patinka gyventi be jokių permainų. Ne visiems patinka amžiams likti eilėje link savo vietos prie stalo, ar negalėti konkuruoti su kažkuo, kas turi šimtmečius daugiau patirties. Juoba, jog visada esama pavojaus, kad koks nors šydas nuslys, mirusysis bus pamatytas ir ims visus žudyti... Kaip, kad tas padaras, kuris ką tik išspjovė vieną seniausių ir geriausių nekromantų Kartijoje, vos tik Odesa atvėrė vartus į Mirusiųjų Pasaulį, kad parsivestų ką tik nužudytą karalių... Panašu, jog kažkas permainų nori bet kokia kaina.

Mano Nuomonė: Man patinka istorijos, kurios neprimena jokios kitos. Patinka herojai, kurie nėra labai herojiški. Patinka romanai, kur meilė netampa kliūtimi į kažką didesnio. Labai gera fantastikos knyga, netgi sakyčiau Aukštosios Fantastikos knyga. Magija čia skirstoma pagal akių spalvą, bet panašu nėra tik ja apribota, t.y. galimi tam tikri deriniai tarp magijos sričių, kurias geba įvaldyti tavo akių spalvos asmuo. O LGBT elementai čia pateikti, kaip tarkime Elder Scrolls (Oblivion, Skyrim, ESO) žaidimuose. T.y. - niekam visiškai nerūpi. Ir tai nėra tik antraeilių veikėjų reikalas, kas mane dažnai erzina. Pati istorija yra apie nuotykius ir perversmą, tai jei, tarkime, patiko Shades of Magic ar netgi Fifth Season, manau ir ši tikrai patiks.

Labai gera knyga. Ir nors dažnai kartoju šį žodį: unikali. Kartais kiek lėtoka, todėl duosiu tik 4/5, bet tą lėtumą tuoj pat pamiršdavau, kai veiksmas vėl įsivažiuodavo. Patiko, rekomenduoju.

Josh Malerman "Bird Box"

Autorius: Josh Malerman
Pavadinimas: Bird Box
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra, Trileris
Psl.: 262
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Visada ieškau siaubo knygų. Kai kūriau šį blogą, mano noras buvo teminis: siaubo knygos, tikri nusikaltimai, tamsi fantastika. Bet, pasirodo, jog gerų siaubo knygų rasti labai sunku, tad taip iki šiol ir neprisikasiau iki savo vardo pateisinimo. Bird Box buvo viena iš tų labai retų, tikrai gerų siaubo knygų, po kurių nejauku net žiūrėti į draugų rodomas fotografijas, koks pas juos, svetur, rūkas naktį, ir panašiai.

Apie Knygą: Pasaulis pasikeitė. Viskas prasidėjo, kaip fantastinėje knygoje, knygoje apie zombių apokalipsę: pavienis incidentas ten, šen. Žmonės staiga tapdavo agresyviais, mėgindavo nužudyti tuos šalia, ir be išimties visada nusižudydavo ir patys. Jie visi sapaliojo apie kažką, ką matė. Malorė ir jos sesuo sekė naujienas iki naujienų nebeliko. Jos užsidarė namuose, uždengė visus langus, ir stebėjo pamažu tuštėjančią sceną televizijoje. Iki Malorės pasaulis vėl pasikeitė. Atrodo, ką ten, tik žvilgtelėsi. Juk niekas nežino, kas ten. Gal to kažko čia net nėra. Tu tik žvilgtelėsi... Ir štai, Malorė jau mašinoje, pasiryžusi užsimerkti vos kas nors sujudės akiratyje, užmerkdama čia vieną, čia kitą akį. Ji skuba į bunkerį name, į kurį viso šito siaubo filmo pradžioje kvietė kiti, geriau pasiruošę žmonės. Tik nežinia ar čia jai pavyks pabėgti nuo pakvaišimo, kurį sukelia nežinia. Nežinia kas ten, iš kur tai atėjo, ir kaip tai atrodo, bei kodėl tai visus, ankščiau ar vėliau, pribaigia.

Mano Nuomonė: Tai viena iš geriausių mano kada nors skaitytų siaubo knygų. Istorija pasakojama iš dviejų laiko taškų, paaiškinant, kaip viskas prasidėjo, kokie moralės ar jos stokos pasirinkimai privedė iki šios vienatvės, bei koks stiprus yra poreikis išgyventi. Nieks nežino kas ten. Žinoti reiškia mirti. Buvo labai įdomu skaityti apie jų teorijas, stebėti jų bandymus ką nors suprasti, bent ką nors. Tai tikrai be galo nuostabi knyga.

Negali apsakyti, kaip labai ji man patiko. Pamenat "I, Zombie"? Čia kažkas panašaus ir gal netgi dar geriau, mat aiškiau ir ryškiau pasiekiamas tas jausmas, jog nebėra ir nebebus saugumo, jog pasaulis pasikeitė amžiams, ir reiks išmokti gyventi visiškai kitaip. 5/5, labai rekomenduoju visiems, mėgstantiems siaubo knygas.

ne grožinė | tiesiog skaitome | pewdiepie video

Štai žmogus su pilno etato darbu. Darbu, kuris dažnai nuvertinamas, kaip "kas čia tokio", o iš tiesų, tai darbas rimtas, sunkus, ir užimantis daug laiko. Štai žmogus kuris su tuo darbu rado laiko pakeliauti ir net dirbti keliaujant. Ir štai žmogus, kuris per 2018-uosius perskaitė 72 knygas. 

Per gerus metus perskaitau kokį 100 knygų. Ir kalbu apie gerus metus, kai nėra labai daug darbo, nereikia per daug vargti, stengtis, baimintis dėl dalykų, mokesčių, sąskaitų. Tad 72 knygos yra tikrai nuostabiai daug.

Kas dar smagiau ir įdomiau, kas jau mane tikrai sužavėjo, tai, ei, juk tai PewDiePie. O pažiūrėkit kokias knygas skaitė, kaip apie jas pasakoja. Ir kaip gražiai skatina žiūrinčius irgi skaityti: geriau 10 puslapių, bet kas dien, nei 300 puslapių ir užstrigimas.

Žingsnis po žingsnio.

Lapas po lapo.

Linkiu, kad jums 2019 būtų nuostabiausiais skaitymo metais iš visų turėtų. 

Anne Rice "Blood Communion" | Vampyrų Kronikos 13

Autorius: Anne Rice
Pavadinimas: Blood Communion
Serija: Vampyrų Kronikos 13
Žanras: Paranormalu, Vampyrai
Psl.: 288
Įvertinimas: 2/5 | Goodreads

Man labai sunku mesti serijas, į kurias investuota tiek laiko. Plius, nemeluosiu ir neneigsiu, Vampyrų Kronikos man turi sentimentalios vertės. Šią gi skaičiau dar ir su viltim, jog joje vėl pasirodys Tarquin Blackwood iš Blackwood Farm knygos, kurį praeitoje knygoje Lestatas minėjo ir mintimis kvietė pasirodyti. Ką gi, nepasirodė.

Apie Knygą: Lestatas iš lėto, bet solidžiai formuoja vampyrų visuomenę, a court. Ir ši knyga skirta būtent jiems, jo nemirtingiems broliams ir sesėms. Istorija apie tai, kaip jis išvalė jų pasaulį nuo didžiausių priešų ir tapo jų meilės vertu princu, valdovu, čempionu.

Lestatas kviečia visus vampyrus, jaunus ir senus, ateiti ir prisijungti prie jo šeimos. Prisiekti jam ištikimybę ir džiaugtis jo siūloma draugyste, brolija, apsauga. Visi priimami, visais rūpinamas. Daug ir plačiai pabrėžiama, jog viskas jo rūmuose yra skirta jiems, nuo lovų, spintų, medžiagų, iki kraujo vergų, sukurtų būtent tam, kad tenkintų vampyrų norus. O mums, mirtingiesiems, istorija yra apie tai, kaip Lestatas pagaliau pasiekė savo didžiausių norų: jį pagaliau, pagaliau visi be galo myli, jų herojų, jų didvyrį.

Mano Nuomonė: Nežinau ar jaučias ten mano tonas. Blood Communion yra labai ilga pasaka su lapu po lapo architektūros bei dekoro aprašymų. Kaip ir koks vampyras buvo apsirengęs, ko prikrautos spintos iš kurių visi gali imti ką nori. Visi džiūgauja ir myli savo didvyrį, Lestatą, kuriam nėra lygių, kuris ragavo Kristaus kraujo, ir net patys baisiausi, visus vampyrus terorizavę blogiukai - viens du ir jo pergudraujami, ką ten, jie net nesigina, atrodo visi nori mirti nužudyti Lestato, jei jau negali jo mylėti. Knyga nepatiks tiems, kas dar nepripratę prie Lestato lepūnėliško poreikio būti visų mylimam ir dievinamam. Ji nepatiks ir tiem, kam jau nusibodo ilgi paveikslų aprašymai. Bet jei tarkime labai mylite Lestatą, ir mėgstate plačius architektūros aprašymus, tai knyga gal ir nepasirodys bloga. Tai tikrai labai tradicinė Lestato istorija.

Iš mano pusės: neturiu ką bepridurti, nėra nieko gero, ką galėčiau pasakyti apie šią knygą. Lestatas yra tarpinė grandis tarp Edvardo Kuleno ir Vlado Drakulos. Tai tikrai nėra blogai, bet tai tikrai nėra mano arbatos puodukas. Man nepatinka skaityti apie priežasties neturintį garbinimą, kai senesnis ir rimtesnis vampyrais krykštauja iš laimės galėdamas pabučiuoti Lestato žiedą, o tas per pusę lapo aprašinėja ką šis vilkėjo. 2/5, tikrai negaliu daugiau.

Įvairovė | K.J. Charles "Unfit to Print"

Autorius: K.J. Charles
Pavadinimas: Unfit to Print
Serija: -
Žanras: Istorinė, LGBT literatūra
Psl.: 145
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Bet gi šita beveik kvepia noir detektyvu! taip ir matau tą pilką kostiumą su storu, aplytu paltu ant viršaus, ir plačiabrylę skrybėlę.. Žinoma, knyga ne noir detektyvas, bet ei, atmosfera man vis tiek labai tiko.

Apie Knygą: Vikramas Pandėjus yra advokatas. Jis daug dirba pro bono, už dyką, mėgindamas padėti žmonėms, kuriems ne visi linkę ištiesti pagalbos ranką: imigrantams. Jis ieško jų dingusių vaikų, mylimųjų, ir nuoširdžiai sielojasi radęs juos negyvus. Šį kartą dingęs vaikinukas rėmęs savo šeimą, seseris, atveda jį tiesiai į knygyną. Ne ten paprastą kokį, bet tokį, kuriame iš už užstalės galima nusipirkti ir draudžiamą romaną, ir pritinkančią fotografiją ar dvi. Ir joje dirba jo vaikystės draugas, dabar jau suaugęs Gilas Lawlessas. Tas pats draugas, dėl kurio Vikramas jau savo atgedėjo, mat manė, jog jis - miręs.

Ir tai, deja, ne vienintelės tame knygyne tuoj pat iškilusios problemos. Gilo gyvenimas buvo baisus, ir dingimo priežastys - skausmingos. Visgi knygyne jis atsidūrė per patirtį, o ne iš didelio noro tokiame dirbti. Ir apie dingusį vaikinuką jis žino. Netgi numano jį susijus su kitu, jau mirusiu. Bet štai padėti jis didelio noro visai nejaučia...

Mano Nuomonė: Oi, patiko man šita. Pavojingas tyrimas, pilnas tamsių užkampių su piktais, nudurti norinčiais dėdėmis, KJC stiliumi. Vadinas, ji tikrai nebijo sužaloti savo herojų, tai ir siaubas apie kurį skaitai - labai tikras, mat tikrai gali būt, jog štai kirvis ims ir pataikys... Ir jei tokio detektyvo jums negana, tai leiskit pridėti dar vieną pliusą: knygoje esama pikto katino vardu Šetonas.

Geras, lengvas, trumpas skaitalas. Tikrai ne toks, prie kurio eis užmigti, tai tik šiaip pailsėjimui nuo viso kito, ką skaitėt. 5 iš 5, nes jau čia neįmanoma atimt.

Victoria Schwab "City of Ghosts" | Cassidy Blake 1

Autorius: Victoria Schwab
Pavadinimas: City of Ghosts
Serija: Cassidy Blake 1
Žanras: Fantastika, Paranormalu
Psl.: 272
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Norėjau kažko gero metams pabaigti, tai pasiėmiau V.E. Schwab knygą, ką gi daugiau. Ji - viena iš mano pačių mylimiausių autorių ir aš be galo tikiuosi, jog kada nors ir mums išvers jos knygų. Jos - nuostabiai parašytos, o ir žanrų visiems yra.

Apie Knygą: Kesidė mirė. Na, ne visai. Ji vos nemirė įkritusi į ledinę upę. Mergaitę tada išgelbėjo vaiduoklis, vaikinukas vardu Džeikobas. Ir nuo to laiko jie - geriausi draugai. Bet Kesidė gavo ir daugiau dovanų, ne vien gerą draugą, kurio egzistencija tiki jos mama, o tėtis bent jau nebando brukti savo nuomonės. Kesidė dabar bene super herojė. Ji gali keliauti pro mirusiųjų Šydą ir atgal. Ji mato vaiduoklius, gali su jais bendrauti ir, kaip vėliau paaiškėja, gali jiems padėti iškeliauti ten, kur turėtų keliauti mirusieji. Bet bendravimas su dvasiomis nėra toks jau ir smagus, visgi tai juk mirę žmonės, dažnai - tragiškai, su neužbaigtais reikalais. Tad mergaitė labai laukė kelionės į vasarnamį atostogų, kur, lyg tyčia, vaiduoklių - labai reta. Bet jos tėvai jau turėjo kitų planų. Vasarai jie vyks į Vaiduoklių Miestą, į Edinburgą Škotijoje. 

Mano Nuomonė: Oho. Nesitikėjau tokios įdomios istorijos, maniau šiaip bus kas nors, apie geriausius draugus vaiduoklius ir kaip reikia juos paleisti. Bet kur tau, čia visas nuotykis, įtemptas, baisokas, smagus ir labai įdomus. Tais laikais kai skaičiau Harį Poterį - šita knyga man būtų buvusi oru ir vandeniu. Prie to prisideda ir Kesidės Hario Poterio manija. Ji gi priklausytų Grifų Gūžtai ir iš kart atpažįsta kavinę, kur anot jos žinių Rowling rašė Harį Poterį. Buvo labai... Jauku. Net ir su visais šiurpiais vaiduokliais.

Būtinai skaitysiu toliau. Schwab tikrai labai gerai rašo, tai jei turit jaunų paauglių ar vyresnių vaikų, kurie gal būt skaito angliškai, ar bando tai daryti - imkit. O ne tai, nežinau, einam leidyklas vertyklas kalbint? Anyway, duodu 4/5, nuo čia gali būt tik geriau.

Kokia buvo jūsų mylimiausia knyga ankstyvoj paauglystėj?

Charlaine Harris "An Easy Death" | Gunnie Rose 1

Autorius: Charlaine Harris
Pavadinimas: An Easy Death
Serija: Gunnie Rose 1
Žanras: Vesternas, Miesto Fantastika
Psl.: 336
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Patinka man lengvos Charlaine Harris knygos. Jos tokios paprastos, bet ne per daug paprastos, tai skaityt visada įdomu. Pamąsčiau taip tad, ir pasiėmiau naujausią jos veikalą apie Gunnie Rose. Deja, ne mano tai arbatos puodelis, kad ir kaip man patinka Alternatyvi Istorija.

Apie Knygą: Lizbeth Rose - šaulė (gunnie). Vadinas ji gerai šaudo ir ją galima dėl šių talentų nusisamdyti. Ir, kad jau tai tikrai pavojinga profesija, ką dėl Indėnų, agresyviai atsiiminėjančių savo žemes, laukinių žvėrių, banditų ir taip toliau, ilgai šauliai nelinkę gyventi, tad atsisveikindami vieni kitiems linki "Lengvos Mirties" (Easy Death). Tik, kad ne visiems Lizbeth komandos nariams šį kart teko tokia gera dalia, kaip lengva mirtis. Su visais draugais išžudytais, Lizbeth Rose apsiima užbaigti darbą, kaip ir pridera geram šauliui. Vis geriau, nei gedėti, ar eiti ieškotis kitos komandos.

Bet nei ilgai gedėti, nei toli ieškoti Liz neteko. Dėl jos geros reputacijos ją pačią susirado bėda - du rusų burtininkai. Jie ieško Rasputino kraujo palikuonių, kad padėtų išgelbėti mirštantį Carą. Pavojų šioje misijoje tikrai netrūks, ir nors jie gali atremti daug pajėgų, nuo kulkos jų broliai ir seserys kažin ar patys apsigins, tad šaulė jiems labai praverstų. Ir iš tiesų, greit trijulė išmoksta kliautis tik vienas kitu, mat net pažįstami veidai ima per dažnai slėpti nepažįstamą blogį. Juk visgi ne visi myli Carą...

Mano Nuomonė: Įdomi tokia alternatyvios realybės knyga. Nesu tikras dėl laikmečio, bet tai gal dėl to, kad neatkreipiau dėmesio į minėtas mašinas. Bet iš to faktoriaus, jog Grigorijus Rasputinas čia - gan neseniai miręs, spėju ir laikmetis kažkur tas. Nebent, žinoma, burtininkai gyvena ilgiau, nei normalūs žmonės. Kalbant apie burtininkus, tai buvo bene įdomiausia dalis. Šiek tiek priminė Dragon Age istoriją: magų gildijos, tatuiruotės susijusios su sugebėjimais ar dievybėmis, žmonių baimė ir priešiškumas jiems. Bet pati istorija labai stokojo, na, istorijos. Veiksmas labai aiškus ir visą laik slenkasi link tikslo, bet, kaip ir vesternų filmuose, istorija labai apribota akiračiu, nesigilinant.

Nežinau, ar skaitysiu kitas šios serijos knygas. Dar pažiūrėsim, nes kol kas nelabai vilioja, bet kartais persigalvoju. Šiai duodu 3/5, daugiau kol kas negaliu.

Knygiškai: Gimtadienis

Knyga kažkada gauta nuo kažko, kas taip ir neprisipažino. Bet arbata ir saldainiai buvo gimtadienio dovanos (smagiausia, kad aš šitų pakelių pripirkau, kam reikėjo dovanų papildukų irgi, ir nei vieno man neliko, tai taip smagu buvo gaut nuo kažko kito).

Šiemet turėjau gražų gimtadienį. Visi labai gerai apgalvotas dovanas dovanojo, daug gerų dalykų prilinkėjo, ir meteoras ant manęs nenukrito. Manau mano gimtadienio prakeiksmas oficialiai praėjo. O arbatų kiek gavau!! 

Tea is what happiness is.