Atrodo sugebėjau pamiršti, kad
neperkėliau teksto apie perskaitytą knygelę į virtualų pasaulį. Ką gi, bandau
pasitaisyti. Su Johann Wolfgang Goethe susipažinau A. Sapkowski dėka, mat
vienoje jo sagos apie Raganių Geraltą knygoje buvo išverstas vienas stulpelis
iš Alksnių Karaliaus, tarsi nuoroda į dvi skirtingas elfų rases. Iš kart
susižavėjau, nors poezijon mano dūšelė visai nelinksta. Iš tai atsiradus progai
nusipirkau Augalų Metamorfozę / Gyvūnų Metamorfozę (Metamorphose Der Pflanzen;
Metamorphose Der Tiere; „Naujoji Rosma“ 2012; ISBN 978-9955-06-257-8; 64p.),
kurią perskaičiau prieš bene dvi dienas.
Kažkada vokiečių kalba man buvo
beveik lygi gimtajai, dalyvavau vertimų olimpiadose ir panašiai. Dabar gi
nesurezgu padoraus sakinio. Bet skaityti pasirodo dar moku. Labai apsidžiaugiau,
kai pamačiau, kad kaip ir dabar „norma“ daryti – prie lietuviško vertimo
paliktas vokiškas. Kaip žinia, esu tarp šalininkų
tekstų originalo kalba (tik nereik man skųstis, kad norvegiškai, švediškai,
vokiškai, ispaniškai ir taip toliau nemokat – viską reikia daryti su protu,
nemoki itališkai – skaityk vertimą, moki angliškai – pabandyk skaityti
originalą, kokios problemos? Net ir dabar po ranka guli „Bado Žaidynės“,
lietuviškas ir angliškas variantas – aišku, esmė lieka ta pati, bet jau pirmas
lapas išverstas neapipavidalinant sakinių, bijant praleist nereikšmingus
skirtukus ir t.t., nors kol kas negaliu nurašyti vertimo, mat šią bėdą tikrai
galima suversti redaktoriams), o vertimus iš anglų kalbos juodraščio formoje
verčiu sau ne tik hobiu bet ir lengva karjera, tad štai ir puoliau lyginti.
Pagirsiu vertėją, tonas išlaikytas mano supratimu – gerai. Vokiečių kalba pati
iš savęs yra įdomi ir tinka Goethe polinkiui tirštinti šviesas ir šešėlius.
Lietuviai labiau linkę į spalvų tirštinimą, tad beabejo eilėraščiuose tas
justi. Mano supratimu – tai tinkamas pasirinkimas bandant perteikti idėją.
Patys eilėraščiai – apie metamorfozę.
Apie sėklelės ar ten kokio naujagimio virsmą tuo, kuo jis turi būti, kaip gamta
išaugina būtent penkis pirštus, ir keturis lapus. Bet duosiu tik 9/10, nes
idėja, kad žmogus yra tobulumo viršūnėje man nepriimtina. Tiek tad.
Iš A. Sapkowski „Ežero Valdovė“
Vert. Vidas Morkūnas
„Tave aistringai pamilau staiga;
Bet neklusnumą teks priveikt jėga!“
„O tėve, tėveli, apglėbki tvirčiau,
Aš Alksnių Karaliaus akis pamačiau!“
(130p. – nežinia ar vertėjas iš lenkų kalbos buvo ir stulpelio vertėjas)
Originalas:
"Ich liebe dich, mich reizt deine schöne Gestalt;
Und bist du nicht willig, so brauch ich Gewalt." –
"Mein Vater, mein Vater, jetzt faßt er mich an!
Erlkönig hat mir ein Leids getan!" –
Visą galima perskaityti čia: Erlkonig (angliškas vertimas, adaptacija ir originalas)
