LGBTQIAP+ | Transfobija ir J.K. Rowling | transfobijos saga, apibendrinant

Demokratiniame pasaulyje mes visi turime teisę į žodžio laisvę - galime turėti nuomonę ir ją skelbti visais laisvai prieinamais, legaliais būdais. Žmonių nuomonės gali būti skirtingos, jie gali kritikuoti mus, o mes - juos. Galime netgi pasakyti vieni kitiems, kad klystame, nurodyti kur ir kaip.

J.K. Rowling transfobiją pateisinti bandanti esė | pirma dalis | antra dalis | trečia dalis

Tikrai žaviuosi žmonėmis, kurie sugeba gūžtelėti pečiais ir nueiti nuo kažkieno reiškiamos diskriminuojančios kalbos, nes "tai tik jų nuomonė", bet nemanau, kad taip daryti yra teisinga. J.K. Rowling atveju: jos žodžiai jau naudojami kurti įstatymus prieš translyčius asmenis, kurie tiesiogiai paveiks ir apsunkins ir taip jau pažeidžiamos visuomenės grupės gyvenimus. Vietoje to, kad autorė kovotų prieš vis dažniau iš moterų atimamą galimybę pasirinkti ar jos nori gimdyti, ar ne, ji renkasi kovoti prieš translytes moteris, kurios tenori gyventi savo gyvenimus. Jos skleidžiama klaidinga informacija, prieštaraujanti mokslui ir logikai - tapo ginklu, kuris apginklavo ir kitus transfobiškai nusiteikusius fanatikus, nes dabar jie turi štai tokį, didingą užnugarį. Ko pasėkoje manau, jog tylėti yra gėdinga. Jeigu nesate transfobiški ar homofobiški, jeigu suvokiate protu, kad žmogus yra žmogus, o ne reprodukcinių organų kratinys, tuomet jūsų tyla neleidžia prabilti ir man, nes net jei kalbėsiu - manęs niekas negirdės.

"Sąvoka „translytis“ reiškia asmenį, kurių gimimo metu nustatyta lytis (t. y. gydytojo paskirta lytis gimimo metu, dažniausiai remiantis išoriniais lytiniais organais) neatitinka jų lytinės tapatybės (t. y. psichologinio lyties jausmo). Kai kurie transseksualūs žmonės patiria lyties disforiją, kas reiškia jog šie asmenys patiria psichologines kančias, atsirandančias dėl gimimo metu nustatytos lyties ir lytinės tapatybės neatitikimo. Nors lyties disforija dažnai prasideda vaikystėje, kai kurie žmonės gali ją patirti tik po brendimo arba daug vėliau." - iš Psychiatry.org

Mano vardas Vakaris. Esu translytis vyras ir tai žinojau dar gerokai prieš sužinodamas patį žodį, maždaug 6 metų, kai pirmą kartą protu suvokiau, jog mano bendraamžiai žaidimuose renkasi jų biologiją atitinkančius veikėjus, kol aš nerdavausi iš kailio mėgindamas pats sau pateisinti kitokį pasirinkimą. Vėliau, kai viskas peraugo į kažką daugiau, nei žaidimus rolėmis, o realų poreikį gyventi ir būti visuomenės dalimi, bandžiau apie tai negalvoti. Bandžiau priprasti. Įsivariau depresiją, labai gilų nerimą ir kažką labai artimo asmenybės sutrikimui, mat vienintelis būdas taip gyventi kasdien, buvo pamiršti, kad iš viso esu asmuo. Lyties disforija yra neapsakomai siaubingas jausmas, kuris tik augo. Disforijoje tu tiesiog taip beprotiškai negali suvokti savęs, kaip savęs... Tavo forma tau tiesiog atgrasi, net savo balso neatpažįsti ir paprasčiausias "labas" išmuša iš vėžių, kai mirtis atrodo priimtinesniu sprendimu nei dar viena diena to nematomo būvio, kai tave visi mato, kaip kažką visiškai kito ir tu netgi negali niekam apie tai pasisakyti, nes, gi... Ne visiems taip labai sunku. Tiesiog man nepasisekė truputį extra.

Translytės moterys yra moterys. Net pati Rowling to nebeperrašys. Tai yra mokslu pagrįstas faktas, kad lyties disforija egzistuoja ir kad ją gydyti rekomenduojama lyties (socialiniu, hormoniniu, fiziniu) keitimu.

Translytės moterys neprašo teigti, kad biologiškai/fiziškai yra tokios pačios, kaip biologinės moterys. Nei jos, nei mes - neneigiame, kad lytis yra tikra. Tai tėra tik baimei skleisti skirta dezinformacija, kilusi arba iš teiginių, kurių transfobai patys nesuprato, arba iš vis yra išsigalvoti, nes niekas taip man ir neparodė, tai kur tie translyčiai asmenys, teigiantys, kad fizinė lytis nėra tikra. Neabejoju, žinoma, kad tokių yra, nes šiandien yra ir žmonių tikinčių, kad Žemė yra plokščia. Ir jų, akivaizdu, daugiau. Translytės moterys taip pat žino, kad moteris - nėra kostiumas. Todėl jos ir yra moterys, o ne vyrai suknelėse. Nužeminti žmones iki reprodukcinių organų visų pirma tai žemina ir nužmogina pačias moteris. Bet, panašu, kad Rowling tokia auka nėra per didelė.

Ačiū, kad perskaitėte.

LGBTQIAP+ | Transfobija ir J.K. Rowling | kiti esė minėti dalykai [3]

Pabaigai noriu aptarti dar kelis J.K. Rowling esė pateiktus teiginius, kuriais ji bandė pateisinti savo ir kitų asmenų transfobiją ir diskriminaciją prieš translytes moteris.

Pirma dalis | Antra dalis | Nuoroda į esę

"Trans aktyvistų argumentuoja, kad jeigu lyties disforiją jaučiantiems paaugliams nebus leista lyties keisti yra tas - jie nusižudys. Straipsnyje, kuriame psichiatras Marcus Evans paaiškina, kodėl atsistatydino iš Tavistock (NHS lyties klinikos Anglijoje), jis taip pat teigia, kad teiginys jog vaikai nusižudys, jei jiems nebus leista pakeisti lyties nesutampa "pakankamai su jokia tvirtais duomenimis ar tyrimais šioje srityje. Teiginys neatitinka ir atvejų, su kuriais susidūriau dešimtmečius dirbdamas psichoterapeutu."

Autorė, remdamasi diskredituotu psichiatru, beda į translyčių asmenų aktyvistų teiginį, jog dažnas lyties disforiją jaučiantis paauglys – yra savižudybės rizikoje. Tai yra absoliuti tiesa. Tarp žmonių, kurie negali tikėtis pagalbos su lyties disforija – savižudybės rizika yra kur kas didesnė, nei tarp asmenų, kurie bent jau gali viltis pakeisti savo fizinę lytį ateityje. Tai įrodyta ne vieno tyrimo, tačiau autorė renkasi cituoti tą vieną, kuris pasisakė prieš.

"Translyčių vaikinų rašiniai atskleidžia itin jautrias ir protingas sielas, žmones. Kuo daugiau skaičiau apie jų patirtą lyties disforiją, su įžvalgomis apie nerimą, disociaciją, valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ir neapykantą sau, tuo labiau kamavo mintis, kad jei būčiau gimusi 30 metų vėliau, aš turbūt irgi būčiau norėjusi pasikeisti lytį. Pagunda pabėgti nuo moterystės būtų buvusi didžiulė. Būdama paauglė kentėjau labai stiprų OCD (OKS - Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas). Jeigu būčiau radusi bendruomenę ir atjautą internete, kokios neradau savo aplinkoje, manau mane būtų buvę lengva įtikinti tapti sūnumi, kurio mano tėvas atvirai norėjo labiau."

Toliau autorė teigia, kad pasiklausiusi translyčių vyrų, ji susimąstė ar pati nebūtų susigundžiusi pabėgti nuo savo moteriškumo ir tapti sūnumi, kurio jos tėvas atvirai norėjo. Ji mano, kad atsižvelgiant į bėdas, su kuriomis tada bandė tvarkytis, ją būtų buvę galima „įkalbėti“ pasikeisti lytį. Nebežinau, kiek kartų tai jau sakiau, bet tai, disforija, lyties keitimas – tikrai nėra pasirinkimas. Jos žodžiai tik patvirtina poreikį apie tai, apie lytį, kokia ji bebūtų - mokytis, o ne slėpti viską, tarsi translytiškumas būtų užkrečiama liga.

Kad tą lytį pasikeisti mums būtų leista – dažnai tenka kovoti ne vienerius metus, nagais ir ragais, po atidžiu psichologų, o dažnai ir psichiatrų, ne visada po vieną, kartais ir ištisomis komandomis, padidinamuoju stiklu. Ir tai TIK proceso pradžia. Visos operacijos – baisios. Šios – ne išimtis. Komplikacijos mane ir dabar gąsdina. Bet, paklausęs tų vyrų ir moterų, kurie visa tai ištvėrė, pamatęs jų plačias šypsenas ir tą absoliučiai kailyje nebetelpantį džiaugsmą – aš suprantu. Tad Rowling turiu tik vieną patarimą, ne originalų, bet vis tiek vertą išsakyti: gal ji turėtų paskaityti knygas apie tokį berniuką, kuris gimė kitoks, užaugo dėl to engiamas, atvyko į pasaulį, kur visi kiti tokie, kaip jis - engė kitus, dėl jų gimimo sąlygų, kurių jie patys niekaip negalėjo įtakoti, prieš kuriuos tada jis kovojo ir laimėjo. Kaip manot? 

Po šiuo teiginiu JKR cituoja Simone de Beauvoir: „Visiškai natūralu, kad ateities moteris jausis pasipiktinusi matydama savo lyčiai primestus apribojimus. Tikrasis klausimas nėra, kodėl gi ji turėtų juos atmesti, problema slypi klausime, kodėl gi ji juos priima.“

Keista, kaip autorė praleido Simone de Beauvoir citatą tolėliau: „Moterimi ne gimstama, moterimi tampama.“

"Man pasisekė, radau savo kitoniškumą ir ambivalentiškumą, kaip moteris, man parodytą kitų moterų autorių ir muzikančių, kurios patikino mane, jog nepaisant to, ką į žmones moterų kūnais mėto seksistinis pasaulis, visiškai normalu viduje nesijausti rožinei, su raukinukais ir nuolankiai. Visiškai normalu jaustis sutrikusiai, tamsiai, seksualiai ar belyčiai, nežinoti kas ar kuo esi.

Noriu labai aiškiai pabrėžti: suprantu, kad lyties keitimas kai kuriems lyties disforiją jaučiantiems žmonėms bus tinkama išeitis, bet taip pat žinau, jog platūs tyrimai nuolat parodydavo, kad tarp 60-90% lyties disforiją jaučiančių paauglių - iš jos išauga."

Autorė teigia suprantanti, kad lyties keitimas tikrai bus tinkamas sprendimas kai kuriems disforiją patiriantiems asmenims, bet prideda, jog susipažino su plačiais tyrimais, kurie rodo, jog apie 60-90% paauglių iš disforjos tiesiog išauga. Šie jos minimi tyrimai mokslo laikomi mito tyrimu ir yra apipinti tokiais nemoksliniais dalykais, kaip etikos stoka ar skylėmis metodologijoje. Taip pat, tyrimas tyrė vaikus iki lyties brendimo, ne paauglius ir parodė, jog vaikai, kurių lyties disforija užsitęsia iki ankstyvos paauglystės, brendimo – iš jos išauga labai retais atvejais ir yra beveik garantuotai – su visam.

Dar gi, vaikams tikrai niekur, absoliučiai niekur nėra leidžiama keisti lyties. Visas lyties keitimo procesas, kuris leidžiamas yra socialinis (vardas, kreipiniai, drabužiai). Labai retais atvejais vaikams duodama hormonų blokatorių. Juos gauna ir lyties disforijos neturintys vaikai, kai paauglystė, brendimas, prasideda per anksti. Viskas ką šie blokatoriai daro tai pristabdo hormonų gamybą ir vos tik vaikui vaistai nebeduodami – jie įžengia į paauglystę ir brendimą, be absoliučiai jokių komplikacijų ar pasėkmių. Vienintelė su šiuo vaistu iškilusi problema atsirado tada, kai juos pasiūlė duoti translyčiams vaikams. Panašiai kaip ir su lytį patvirtinančiomis plastinėmis operacijomis, kurių daugiausia atliekama ne translyčiams asmenims: krūtinė, klubai, žandikaulis, lūpos... Jums tereikia turėti pinigų ir išreikšti norą. O problemos ir susimąstymas ką leisti, ko ne, atsiranda tik tada, kai to prireikia translyčiam asmeniui.

"Su translyčiais asmenimis kalbėjau: be kelių jaunesnių asmenų, kurie buvo nuostabūs, turiu draugę, kuri pati identifikuojasi, kaip transeksuali moteris, ji yra už mane vyresnė ir tiesiog žavinga. Nors ji atvira apie savo praeitį, kai buvo homoseksualus vyras, niekad negalėjau jos matyti kitaip, kaip moters ir tikiu (bei labai viliuosi), kad ji savo lyties keitimu yra visiškai patenkinta. Tačiau būdama vyresnė, norėdama pasikeisti lytį ji turėjo pereiti ilgą ir griežtą vertinimo procesą, psichoterapiją ir transformaciją palaipsniui. Dabartinis trans aktyvizmo sprogimas bando pašalinti beveik visas griežtas sistemas, kurias kandidatai į lyties keitimą ankščiau privalėjo pereiti. Dabar gi, vyras kuris nė neketina vartoti hormonų ar darytis operacijų gali gauti Lyties Pripažinimo Sertifikatą ir įstatymo akyse būti moterimi. Nedaugelis apie tai žino."

JKR pamini savo translytę draugę ir pripažįsta, jog mato ją tik kaip moterį, bet jaučia nerimą, kad translyčių aktyvistai palengvins visą lyties keitimo procesą ir teigia, kad dabar vyras, kuris nė neketina vartoti hormonų, ar keisti lyties – gali gauti lyties atpažinimo sertifikatą, kurio dėka būtų legaliai laikomas moterimi. Čia pirmiausia noriu autorės paklausti, kodėl ši translytė moteris yra moteris, o visos kitos – vyrai suknelėse? O tada norėčiau pridurti, kad užpuolikas, prievartautojas, bet koks nusikaltėlis – tikrai neišvengs bausmės už savo veiksmus vien dėl lyties, tos ant popieriaus, ar fizinės. Dar negirdėjau jokio atvejo, kur prievartautojas būtų paleistas, nes ėmė teigti, kad yra moteris. Bet girdėjau ne vieną, kur prievartautojas vyras buvo paleistas, nes... Na, tiesiog.

„Trans“ tėra būdvardis. Kaip aukštas, žemas, rudas, šviesiaplaukis, Prancūzas. Kaip ir minėjau praeitame įraše, ankščiau į moterims skirtas patalpas neįleisdavo juodaodžių. Dabar gi suprantame, kaip tai neteisinga. Laimė ta, kad nepaisant Rowling pareiškimų, didelė dauguma asmenų supranta, jog išskirti translytes moteris – irgi yra neteisinga.

Taip pat, tokios vietos kaip Didžioji Britanija, kurioje JKR ir gyvena, jau turi įstatymus, kurie tvarkosi su vyrais – plėšrūnais, kurie bando užeiti į tas tik moterims skirtas patalpas. Translytė moteris tiesiog nėra vyras ir joms irgi reikia apsaugos nuo tų pačių plėšrūnų. Tas įstatymas – saugo ir jas.

"Perskaičiau visus argumentus apie moteriškumo esmės egzistenciją už kūno lyties ribų ir tvirtinimų, kad biologinės moterys nebūtinai turi vienodas gyvenimo patirtis vien dėl lyties, ir visos jos man atrodo labai stipriai misoginistinės ir regresyvios. Taip pat darosi aišku, jog vienas iš lyties svarbos neigimo tikslų yra ištrynimas to, ką kai kurie laiko žiauriai segregacine ideja, kad moterys gali turėti savo biologines realybes, tiesas, arba - lygiai taip pat pavojingas - vienyjančias realybes, kurios padarytu jas darnia politine klase. Šimtai el. laiškų, kuriuos gavau per pastarąsias keletą dienų įrodo, kad šis ištrynimas kelia nerimą ir daugeliui kitų. Jau nebeužtenka, kad moterys būtų translyčių sąjungininkėmis. Moterys privalo priimti ir pripažinti, kad tarp jų ir translyčių moterų nėra jokio materialaus skirtumo."

Autorė ir vėl ima reikšti savo susirūpinimą moteriškumo realybės ištrynimu, nes, anot jos, dabar moterų reikalaujama ne tik būti translyčių asmenų, translyčių moterų – sąjungininkėmis, bet ir pripažinti, kad tarp jų nėra jokio materialaus skirtumo. Aš absoliučiai nežinau iš kur ji tai ištraukė. Pasikartosiu, kaip kartojasi ir JKR, translyčiai žmonės tikrai labai gerai ir labai jautriai suvokia lyties realybę. Skirtumą mes tikrai žinome ir mums tikrai nereikia, kad kas nors imtų teigti, kad tarp mūsų ir tų biologinių asmenų – nėra skirtumo. Jei skirtumo nebūtų – persišaunam sau koją, nes kam tada keisti lytį?

"Bet, kaip daugelis moterų teigė prieš mane, "moteris" nėra kostiumas. "Moteris" nėra mintis vyro galvoje. "Moteris" nėra rožiniai smegenys, Jimmy Choos mėgimas ar kokia nors kita seksistinė idėja, dabar gi, kažkaip, skanduojama, kaip progresyvi. Dar gi, visa šita "apimanti visus" kalba, kuri moteris vadina "žmonėmis, kuriems yra menstruacijos" arba "žmonėmis su vulvomis" daug moterų atrodo nužmoginanti ir žeminanti."

Na, ir galiausiai, autorė išreiškia savo nepasitenkinimą progresyvia ir įtraukiančia kalba, kurioje moterys vadinamos „žmonėmis, kuriems yra menstruacijos“ arba „žmonėmis su vulvomis“, ir teigia, kad tokia kalba yra žeminanti ir nužmoginanti. Ko pasėkoje ir aš noriu jos paklausti: o tai moterys, kurioms menstruacijų nėra, kaip, smagiai leis laiką paskaitoje apie, tarkime, tamponus? Ar tai nebus žeminanti patirtis, būti būryje žmonių su tokia funkcija vien dėl to, kad gimė, biologiškai, moterimi? Tuo tarpu jei translyčiam vyrui tos tariamos paskaitos – reikėtų, ar jam eit tiesiog internete informacijos ieškoti? Kur tada tas tariamas radikalių feminisčių translyčių vyrų įtraukimas į grupę, nes jie gimė – moterimis? Na o nebinariniai asmenys, kurie savęs nelaiko nei vyrais, nei moterimis, ką daryti jiems, kai reikia pagalbos su menstruacijomis ar ta pačia vulva, vagina, gimda, dar kuo nors biologiškai moterišku? Tą vieną dieną jie tiesiog turės pakentėti ir būti moterimis? Ar jau ir jiems vietos čia nebėra, kaip ir translytėms moterims?

Rowling teisi, kad "moteris" nėra kostiumas. Tai yra vidinis, asmens lyties dalykas. Ko pasėkoje, translytės moterys nėra vyrai sukenlėse. Jos yra moterys. 

LGBTQIAP+ | Transfobija ir J.K. Rowling | esės apie transfobiją punktai [2]

Toliau savo esėje J.K. Rowling pateikė penkis pagrindinius punktus, kuriais parėmė savo diskriminaciją prieš translytes moteris. Informacija – atrinkta taip, kad atitiktų jos nuomonę, nepaisant to, jog šimtai kitų, kartais net tame pačiame jos cituojamame straipsnyje - nuomonei pagrįstai prieštarautų.

Pirma įrašo dalis | Nuoroda į visa esę

1. Autorė teigia, jog turi ne vieną labdarą, kuri orientuojasi į pagalbą moterims ir vaikams kovoje su socialiniu nepritekliumi, padeda kalinėms, moterims kurios išgyveno smurtą namuose, seksualinį smurtą ir taip toliau. Anot jos, to dėka ji mato, kaip trinama biologinės lyties realybė.

"Pirmiausia tai, turiu labdarą, kuri orientuota padėti pakelti socialinį stygių, pagrinde moterims ir vaikams, Škotijoje. Tarp įvairių dalykų, prie kurių dirbama, mano labdara taip pat remia projektus kalinėms moterims, bei smurto šeimoje ir seksualinės prievartos aukoms. Aš taip pat finansuoju medicininius išsėtinės sklerozės tyrimus, ligos, kuri labai skirtingai paveikia vyrus ir moteris. Jau senokai supratau, kad trans aktyvizmas turi nemažai (ar bent jau turės, jeigu bus sutikta su visais jų reikalavimais) įtakos daugumai mano remiamų tikslų, nes bando ištrinti legalų fizinės lyties apibrėžimą ir pakeisti jį asmens lytimi."

Nuostabu, kad autorė remia visas tas moteris ir vaikus, tikiuosi taip darys visada, tai tikrai labai taurus poelgis. Tik, vėl gi, kas ir kokią ten lyties realybę trina? Translyčiai asmenys tikrai labai gerai, geriau nei bet kas kitas, suvokia lyties realybę. Jei lytis nebūtų tikra – mums nereikėtų tos lyties keisti. Tiesiog socialiai gyventumėme, kaip lytis, kuria esame ir viskas. Biologinė lytis ir asmens lytis yra du labai skirtingi dalykai. Niekas tikrai į tai nesikėsina. Autorė kalba apie legalų asmens apibrėžimą pagal jų asmens lytį dar prieš galimą lyties keitimą, t.y. asmens teisę būti pripažintam jų tikrąja lytimi. Medicininės, biologinės lyties tai nekeičia ir išsėtinės sklerozės atveju į asmens translytiškumą būtų atsižvelgiama nepaisant tos asmeninės lyties.

2. Anot autorės, ją labai neramina translyčių asmenų teisių judėjimo poveikis vaikų išsilavinimui ir apsaugai.

"Antra priežastis yra ta, jog būdama buvusi mokytoja ir vaikų labdaros kurėja - turiu ypatingą susidomėjimą tiek išsilavinimu, tiek ir apsauga. Kaip ir daug kitų aš labai nerimauju dėl galimų translyčių teisių judėjimo pasėkmių abiems šiems dalykams."

Autorė daugiau nieko nepaaiškino, tik pateikė tai, kaip savo – buvusios mokytojos – nuomonę. Nemeluosiu, absoliučiai nesuprantu ką tai turėtų reikšti. Kuo tai, kad translytė moteris galės vadintis ne gimtuoju vyrišku vardu, o kokia nors ten Maryte darbe – ims ir pakenks vaikų saugumui ar išsilavinimui? Ar saugumui kenkia pats faktas, kad vaikas žinos apie tai, jog egzistuoja tokie žmonės, kurių lytis neatitinka jų biologinės?

Šiuo metu skaitau labai įdomią knygą apie homoseksualius grupuočių narius. Ten vienas vaikinas pasakė tiesą, kurią visa siela pajautė bene visi LGBT+ vaikai: „išmokstame tai slėpti ankščiau, nei suprantame kas TAI yra“. Įsivaizduokite situaciją, kurioje esate priversti užaugti galvodami, jog jums kažkas negerai ir net bijodami paklausti, kodėl gi taip jaučiatės... Taip užaugau aš.

Taip pat, norėčiau pabrėžti, jog vaikai neapykantos išmoksta, o ir tai - ne visada jie pasiduoda piktai kitų žmonių, net autoritetų, tėvų, nuomonei. Mokiausi su vaikinu, kurio mama gyveno su kita moterimi. Mums tai visiškai nerūpėjo apart to fakto, kad tos kitos moters plaukai buvo labai ryškios raudonos spalvos, kas buvo tiesiog nuostabu. Visa neapykanta, apie kurią žinojome kilo iš tėvų, kurie vos tos dvi moterys – nutoldavo, imdavo šnabždėtis už jų nugarų. Net ir girdint tai – mums nerūpėjo ir jo niekas dėl to neskriaudė. Žinot, kas mums rūpėjo? Vieną klasės draugę į visas vakarones atvesdavo močiutė. Kur gi buvo jos mama, tėtis?... Tik apie tai mes galvojom, kur mylintys tėvai, o ne kokių jie lyčių. (jos tėvai greičiausia per daug dirbo, kad turėtų pakankamai laisvo laiko, bet būtent to vaikai nesupranta dažniau)

3. Trečias punktas netgi dar trumpesnis, autorė teigia, kad kaip dažnai draudžiama knygų autorė ji jaučiasi suinteresuota ginti žodžio laisvę.

"Trečia, kaip dažnai draudžiama autorė, esu suinteresuota žodžio laisve ir viešai šią teisę gyniau, netgi Donaldui Trump'ui."

Puiku! Visi turime teisę į žodžio laisvę. O atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, kaip labai kai kurios šalys cenzūruoja tiek savo mediją, tiek ir savo šalies žmones – laisvą žodį ir demokratiją ginti mes absoliučiai privalome. Rowling turi teisę pasisakyti prieš translytes moteris. O aš turiu teisę pasakyti, kad ji skleidžia melagienas.

Kažkas protingesnis už mane yra pasakęs, kad informacijos amžiuje – bukumas irgi yra pasirinkimo teisė.

4. Ketvirtame punkte JKR išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kaip labai, anot jos, padaugėjo jaunų moterų, norinčių pasikeisti lytį ir, kaip labai tarp jų, atrodytų, yra per daug merginų su autizmu.

"Ketvirta, na, čia jau tikrai asmeniška. Aš susirūpinusi išsprogusiu skaičiumi jaunų moterų, kurios nori keisti lytį
Šiame skaičiuje, mergaitės su autizmu užima ženklią dalį."

Kad ir kokia jūsų nuomonė apie translyčius asmenis, patikėkite bent vienu dalyku: mes tikrai nesirenkame tokiais būti. Netgi, jeigu galėtumėme, tikrai pasirinktumėme tokiais nebūti. Visi, visiškai visi moksliniai tyrimai, bandę įrodyti, jog translytiškumas yra kažkokia protinė liga – jau seniai diskredituoti, nepaisant ko, Rowling vis tiek renkasi cituoti būtent juos. Kūno, lyties disforija – įrodyta, o translyčiams asmenims veiksmingiausias būdas išgyventi ir gyventi, kaip teigia mokslas, būtent ir yra lyties keitimas, tiek socialinis, tiek hormoninis, tiek fizinis. Tai yra absoliučiai siaubinga situacija iš kurios dažnai tėra dvi išeitys – mirtis, savižudybė, arba tikrai labai baisios operacijos, kurios šiurpina net tais atvejais, kai puikiai pavyksta. O apie tas, kuriose įvyksta komplikacijų – aš net galvoti nenoriu.

Rowling beda pirštu į lyties keitimą bandančių sustabdyti, ar net atšaukti, asmenų kiekį. Bet, tiesa ta, kad tas procentas svyruoja maždaug nuo pusės iki trijų procentų. Lyginant su dviženkliu plastinių operacijų pasigailėjusių asmenų skaičiumi, žmonių, kuriems tereikia turėti pinigų ir noro... Plastinių operacijų niekas nė neplanuoja drausti, ar ne? O tie asmenys, kuriems buvo pateikta ne ta diagnozė – turėtų kaltinti tik gydytojus, psichologus, psichiatrus, kurie juos blogai diagnozavo. Translyčiai žmonės su tuo niekaip nesusiję.

Autorė taip pat teigia, kad daugiausia lyties keitimą sustabdyti bandančių žmonių buvo homoseksualūs asmenys. Apie tai jokios informacijos neturiu, bet jei tai tiesa, tuomet tie žmonės yra siaubingai blogai informuoti, ko pasėkoje JKR prieštarauja pati sau, reikalaudama, panašu, kad apie tai nebūtų mokoma, vardan vaikų ramybės? Tuo tarpu ji pati skleidžia transfobišką dezinformaciją, apie kurią tie vaikai sau laimingai nežino. Kita šios monetos pusė būtų: atsiprašau, bet ar ji, jie, jūs – ar žmonės suvokia, kad skirtingos genitalijos yra lygu skirtingam seksui? Ne kiekviena homoseksuali moteris norės amžiams turėti penį, kad ir kaip ji myli moteris. Kaip ir ne kiekviena homoseksuali moteris norės būti su translyčiu vyru, nepaisant to, jog jo genitalijos lyg ir turėtų atitikti jos seksualinę orientaciją. Netikiu, kad ne fizinę žmogaus lytį pasveria tik patys translyčiai asmenys. Jei tai būtų tiesa, tuomet visa trauka būtų paremta tik fiziniu būviu, ne asmenybe, ne balso tembru, ne žmogumi.

Toliau sekantis teiginys, kad tarp lytį keisti norinčių merginų – per daug merginų su autizmu tarsi implikuoja, kad autizmą turintys asmenys neturi kažkokio ten protinio gebėjimo suvokti save, savo lytį, kas, sorry bet, man tiesiog stogą rauna. Žinau, kad autizmo yra visokio, neabejoju, jog tokių atvejų – pasitaiko. Lygiai, kaip tokių atvejų pasitaiko ir tarp jokios autizmo formos neturinčių asmenų. Bet tarp tokių atvejų turbūt ir poreikio lyčiai keisti nelabai yra.

Šis JKR teiginys paremtas Lisa Littman tyrimu, kuris dirbtinai išpūtė autizmo bruožus tarp translyčių asmenų, o ir paties autizmo buvo ieškota tik tarp translyčių asmenų, o ne atvirkščiai. Klausimynus Lisa Littman pateikė transfobiškuose forumuose ir puslapiuose, kuriuose prašė translyčių vaikų tėvų juos užpildyti. Manau patys suprantate, kad tarp transfobiją demonstruojančių tėvų – vaikai greičiausia norės nuslėpti savo abejones, ko pasėkoje, taip, neabejoju, jog tie tėvai manė, kad jų vaikai translyčiais tapo staiga, tarsi kažkuo užkrėsti. Galų gale, Littman „Rapid Onset Gender Dysphoria“ tyrimas buvo visiškai diskredituotas, o tokia būsena ar liga – laikoma neegzistuojančia. Prieš Littman pasisakė ir jos kolegos ir visos gerbtinos medicinos organizacijos.

5. Na ir paskutinis JKR punktas pateikia jos pačios patirtį. Autorė pasisako apie savo seksualinės prievartos ir smurto išgyvenimus. Ji teigia, jog jaučia vienybę su moterimis, kurios turi tokią pačią istoriją ir dabar, irgi, kaip ir ji, yra vadinamos – fanatikėmis vien dėl to, jog rūpinasi vienai lyčiai skirtomis erdvėmis. Anot JKR, ją užpuolė tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur ji buvo pažeidžiama ir vyriškis tiesiog pasinaudojo proga. Autorė prideda, kad šiuo atveju ji tikrai atjaučia ir translytes moteris.

"Na ir paskutinė, penktoji priežastis, dėl kurios esu labai susirūpinusi dabartiniu trans aktyvizmu.
Užpuolimas įvyko tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur buvau pažeidžiama ir vyriškis pasinaudojo proga."

Užpuolimas, prievarta – jau yra nelegalūs, baustini dalykai. Kokia jūsų lytis – tikrai neįtakos teisėsaugos, jei esate prievartautojas. Tiesą pasakius, jei stebite naujienas, kitą sykį būti baltu vyriškiu gali netgi būti naudingiau, nei pulti teigti, kad esi moteris. Dar negirdėjau atvejo, kur prievartautojas būtų paleistas, nes teigė, jog yra translyte moterimi. Bet girdėjau apie kelis, net ir Lietuvoje, kur eilinis vyras buvo paleistas ir už prievartą, ir už baisius fizinius sužalojimus. Taip pat, pati autorė teigia, kad būtent vyras, ne translytė moteris ir ne vyras su suknele, pasinaudojo proga vietoje, kurioje ji buvo pažeidžiama, vadinasi – ne moterų tualete. Tad, kaip gi visgi ją nuskriaudė translytės moterys?

Niekas šioj žemėj nesusipelnė tokio likimo, tokio išgyvenimo. Tam ir yra įstatymai, kurie padeda su tuo kovoti. Translytės moterys niekaip nesusijusios su tais užpuolikais, jei jau kalbame tik apie vyrus ir jas, translytes moteris. O blogiausia yra tai, kad jei kažkoks šlykštus diedas nuspręs, jog nori užpulti merginą, jam tikrai nereikės eiti apsirengti suknelės. Jis tiesiog užspaus ją į kampą, paseks namo, ar kitaip pasinaudos situacijomis. Įskaitant ir įsiveržimą į tuščią tualetą, persirengimo kambarį ar panašiai.

Rowling į savo paraišką prieš translytes moteris paskutinį vinį į karstą įkala teiginiu, jog ją, bene viešoje vietoje, užpuolė biologinis vyras. Vien nuo minties man norisi vemti. Nemėgstu net knygose skaityti apie prievartą. Bet kuo su tuo susijusios translytės moterys – aš vis dar nesuprantu ir, panašu, nesuprasiu.

LGBTQIAP+ | Transfobija ir J.K. Rowling | lyties realybė

Šį LGBT mėnesį (pride month) norėčiau padaryti daugiau, nei tik skaityti LGBT knygas. Norėčiau supažindinti jus su JKR transfobija, apie kurią daugelis iš jūsų deja net nežinote, ko pasėkoje, gal būt neapgalvotai ir nenoromis, remiate prieš translyčius asmenis pasisakančią autorę:

Nors keistų pareiškimų ar išsireiškimų J.K. Rowling yra padariusi ir ankščiau, jos transfobiškos pažiūros į dienos šviesą ryškiausiai išlindo 2019 pabaigoje, kai ji viešai stojo į Maya Forstater pusę, pareikšdama, kad moterį iš darbo atleido už tikėjimą lyties realybe (reality of biological sex). Ir, ne, tai tikrai nebuvo nesusipratimas ar klaida. Autorė puikiai žinojo situaciją, jos niuancus, bei sąmoningai pasirinko pateikti informaciją šiek tiek kitokioje šviesoje.

Maya Forstater iš darbo atleista nebuvo, jos kontrakto tiesiog nepratęsė. Ir ne dėl tikėjimo lyties realybe, bet dėl transfobiško elgesio, diskriminacijos. Ji ignoravo nebinarinės (nedvinarės? nonbinary) lyties kolegos įvardžius, garsiai reiškė savo neigiamas pažiūras į translyčius asmenis, ypač translytes moteris, bei nemažai apie tai kalbėjo viešoje interneto erdvėje. Netekusi darbo ji kreipėsi į įdarbinimo tribunolą, kur bylą tuoj pat pralaimėjo. Anot teisėjo, Maya Forstater neturi jokios teisės ignoruoti legaliai pripažintos asmens lyties ir, jog jos nuomonė, kad "translytė moteris, net ir legaliai pripažinta moterimi, neturi teisės vadintis moterimi" tiesiog neturi vietos egzistuoti demokratiškoje visuomenėje. Jos byla baigta, kaip neatitinkanti žmogaus teisių ir teisės į orumą.

Tad taip trumpai, apie patį pirmą JKR išsireiškimą: 

"Renkis, kaip nori.
Vadinkis, kaip patinka.
Miegok su bet kokiu sutikti galinčiu suaugusiu asmeniu, kuris tave ims.
Gyvenk savo gyvenimą ramybėje, saugiai.
Bet išstumk moteris iš jų darbo vietos, nes jos teigia, kad lytis yra tikra?
-aš už Maya -tai ne pratybos"

Kaip jau ir aptarėme, Maya Forstarter nebuvo atleista. Jos darbo kontraktas tiesiog nebuvo pratęstas dėl translyčiams ir nebinariniems asmenims reiškiamos diskriminacijos.

Translyčiai asmenys nieku gyvu neteigia, kad biologinė lytis yra netikra, bet tai dažnas transfobų naudojamas argumentas "lytis gi tikra" - taip. Mes tai tikrai, tikrai žinome. Geriau nei bet kas kitas, nuo, dažnai, labai jauno amžiaus (supratau, kad kažkas ne taip būdamas maždaug 6 metų, ir dar labai ilgai net tokio žodžio, kaip "translytis" ar "transeksualas" - nežinojau).

Rowling klaidos nepadarė, nuo 2019 pabaigos, iki pat dabar ji, savo milžiniškoje platformoje, skleidžia transfobiją, bei translyčius asmenis, ypač translytes moteris, išskiriančias pažiūras. Dažnai, netgi, TIK translytes moteris, mat mūsų, translyčių vyrų egzistencija - griauna jų turimų argumentų logiką, ko pasėkoje - dažniausiai esame ignoruojami. Bet apie visa tai papasakosiu kitame įraše. Jų turbūt bus dar ne vienas, nes JKR pareiškimai yra grindžiami nuomonėmis, citatų stokojančiomis istorijomis, seniai diskredituotais pseudo-mokslininkais ir paneigtais jų darbais, bei atrinktomis citatomis iš straipsnių, kurie, jei nebūtų taip gerai apkarpyti - prieštarautų jos pačios teiginiams. Juos visus galima paneigti mokslu. Taip, mokslas remia tiek translyčių asmenų egzistenciją, tiek ir jų teisę į orų gyvenimą esant savimi.

"Jeigu lytis nėra tikra, tuomet nėra ir tos pačios lyties potraukio. Jeigu lytis nėra tikra, tuomet moterų išgyventa realybė visame pasaulyje yra ištrinama. Pažystu ir myliu translyčius žmones, bet ištrinant lyties sąvoką pašalinama ir daugelio galimybė turiningai apibrėžti savo gyvenimus. Kalbėti tiesą nėra neapykanta."

Kaip ir minėjau, translyčiai žmonės tikrai, tikrai neteigia, kad lytis nėra tikra. Taip tiesiog nėra. Na, o kuo mes susiję su tos pačios lyties potraukiu, homoseksualumu, tai aš čia ir pats nesuprantu, nemeluosiu. Translyčių asmenų orientacija nebūtinai tik viena, arba kita, visiškai, kaip ir visų kitų žmonių šiame pasaulyje. Ko pasėkoje, jums ir mums patinka kažkas konkretaus. Nemanau, kad homoseksuali mergina su manimi būtų laiminga, nepaisant to, kokia tuo metu būtų mano kūno sandara. Kaip ir, neabejoju, ji galėtų būti laiminga su translyte moterimi (jūsų translyčio partnerio genitalijų statusas jūsų orientacijos - nekeičia, tai tiesiog reiškia, kad jie jums - daugiau, nei genitalijos; lygiai taip pat nėra nieko blogo atsisakyti santykių su translyčiu asmenimi, kurių fizinis kūnas jums nepatinka, kiekvienam savo, tik išlikite mandagūs, nieks neįsižeis ir nesupyks).

Translytės moterys taip pat netrina ir moterų istorijos. Jos kovojo, ėjo į maršus, piketavo ir kėlė riaušes kartu su biologinėmis moterimis, nes ir pačios kentėjo tą pačią diskriminaciją, o dažnai ir daugiau jos, nes net tarp moterų, ką ten, net ir tų, kurios pačios priklauso LGBT+, kaip matome, ne visada yra pageidaujamos (nepergyvenkit, merginos, sveikas protas vis tiek nugalės).

Ne, tiesa tikrai nėra neapykanta. Bet, kad čia - nėra tiesos. Rowling ir kitų tokių pačių pažiūrų asmenų nepalaiko nei mokslas, nei progresyvi demokratija (progresyvi, ne regresyvi, kokią matome tam tikrose Amerikos dalyse, ypač Teksaso valstijoje).

Tai, kaip ten dėl Hario Poterio? Dauguma jūsų translyčių draugų ir tų, kurie mus palaiko, kaip žmones, turbūt nebegali taip pat žiūrėti į Harį Poterį. Tai - kiekvieno individualus pasirinkimas. Man, asmeniškai, joks JKR rėmimas nebėra priimtinas, bet bandau susigyventi su faktu, kad žmonės nėra linkę atsisakyti dalykų, vien dėl to, kad skauda kažkam kitam. Tai puikiai parodo Ukrainoje vykstantis genocidas, kurio neužtenka, kad atsisakytumėme rusiškos produkcijos, naftos, dujų (kaip bendras pasaulis, žinau, kad Lietuva tikrai labai daug padarė). Idėja tame tik tokia: translyčių asmenų gyvybės yra svarbesnės už Harį Poterį (nepaisant to, jog JKR neigia, jog pastūmėjo translyčius jaunuolius į tamsesnę gyvenimo pusę), tad jei galite - nebepirkite naujos produkcijos.

knygos apžvalga | Autorių Kolektyvas "Harry Potter: A History of Magic"

Autorius: Britanijos Biblioteka, Autorių Kolektyvas
Pavadinimas: Harry Potter: A History of Magic
Serija: -
Žanras: Fantastika, Grožinė Literatūra
Psl.: 256
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Net neįsivaizduoju iš kur gavau Autorių Kolektyvo knygą "Harry Potter: A History of Magic", bet perskaičiau ir visai patiko.

Apie Knygą: Norintys būti autoriais tikrai turėtų paskaityti šią knygą. Jau vien tam, kad pamatytų, kaip bilijonus uždirbančios knygos padaromos. Kiek į bet kokią knygą įeina darbo, kritikos, idėjų konstravimo. Koks tai visa aprėpiantis, paniką keliantis jausmas ir darbas. Bet, kaip labai jis tikrai įmanomas.

Šioje knygoje pasakojama apie tai, kaip buvo sukurtas Hario Poterio pasaulis, nuo ten minimų žmonių, herojus supančios simbolikos, iki mitų, legendų, gyvūnų, eliksyrų...

Mano Nuomonė: Man, kaip praktikuojančiam, bet dar nepublikavusiam darbų autoriui, šita knyga - tikras auksas. Pasisėmiau idėjų, ne apie ką rašyti, o tiesiog kaip rašyti, bei ko tikėtis. Žinoma, kiekvienas autorius turi savo strategiją, ir jų jau daug teko matyti. Nuo tokių, kaip Martinas, kur "pradedu rašyti ir žiūriu, kas bus" iki tokių, kaip Rowling, kur buvo sukurta struktūra kiekvienam mėnesiui, metams, lyg kokia dienotvarkė. Bet, pati knyga, kaip skaitytojui ir Hario Poterio fanui, žmogui, kuris su juo užaugo, buvo pilna jau girdėtų, skaitytų istorijų. "O tai paremta šituo, o šitai paremta tuo, o va tai reiškė šitai..."

Knyga smagi ir tikrai nebloga. Audioknyga man beje labai nepatiko, tai grįžau prie fizinės. Nemėgstu daugiau nei vieno balso galvoje, o čia jų daug, įgarsinimas keistas, lyg namie būtų skype pokalbį įrašę (kai kurie). Duodu 4/5, ir nors manau, jog ji labai nebūtina, visgi parekomenduosiu idėjų rašymui dėlei.

Haris Poteris ir Prakeiktas Vaikas

Tikiuosi, jog pasakoti kas tas Haris Poteris nereikia niekam, visi esate su juo pažįstami? Tik trumpai prisiminkime bendras detales: Haris Poteris, dar žinomas kaip "berniukas, kuris gyveno" (the boy who lived), gyveno žiobarų (t.y. mūsų, magijos neturinčių žmonių) apsuptyje. Berniuko ir viso ko magiško nekenčiantys jo teta ir dėdė, kurie jį augino po jo tėvų žūties, kategoriškai neigė bet kokią galimybę, kad toks dalykas, kaip magija - iš vis egzistuoja. Tai truko, jei gerai pamenu, vienuolika metų, iki Haris gavo laišką, kviečiantį jį atvykti mokytis burtų į magijos mokyklą - Hogvartsą. Ten, ilgus septynis metus, per nuostabias septynias knygas, jis patyrė daugybę nuotykių, ne mažiau kartų prasilenkė su mirtimi, ir galiausiai pasiekė vieną iš istorinių pergalių visame magiškame, ir netgi nemagiškame pasaulyje - įveikė žymiausią Tamsųjį Burtininką Voldemortą. Turime septynias knygas, vieną pasakų rinkinuką, jei neklystu tai ir vieną autorės biografiją, bei aštuonis filmus. Filmai aštuoni, mat, nevyniojant žodžių į vatą - Hario Poterio magiška karvutė uždirbo daug pinigo, knygos baigėsi, tai reikėjo pilnai viską išspausti. Kam fanai manau tikrai neprieštarauja, tame tarpe ir aš, juk gavome bent truputį daugiau to, kas dažnam mūsų, ypač tų kurie augo kartu su Hariu, stovėjo tarp jų (mūsų) ir juodos depresijos. Mus, fanus, dar vadina Poterhedais (Potterhead - Poteriagalviais), ir šiandien aš turiu jums (gal jau žinomų) gerų žinių. Turėsime aštuntą knygą!

"Haris Poteris ir Prakeiktas Vaikas" (Harry Potter and the Cursed Child) yra šiuo metu statomas spektaklis, paremtas J.K. Rowling, Jack Thorne ir John Tiffany bendrai parašytu scenarijumi. Jį sukurpė J. Thorne, ir su Rowling pašventinimu tai tapo oficialia aštunta istorija. Taip, perskaitėte teisingai, Prakeiktas Vaikas - spektaklis. Jį rodyti pradės 2016-ųjų Liepą, Londono teatre "Palace Theatre London". Bet mums, tiems kurie negali tiesiog šokti į lėktuvą pažiūrėti Hario Poterio tęsinio - nėra ko bijoti, mat scenarijus bus išspausdintas ir knygos formoje. Čia raktažodis: scenarijus. Skaitėte Šekspyrą? Tokiu stiliumi bus aštunta knyga. Tas žinoma kai kuriuos gerbėjus verčia nerimauti, mat į scenarijų pasinerti kiek sunkiau, nei į knygą su detaliu aplinkos aprašymu. Bet man, asmeniškai, Hamletas ir dabar priimtinesnis savo popierinėje formoje. 

Nuotrauka: Debra Hurford Brown, ©J.K. Rowling 2015

Istorijos aprašymas: "Būti Hariu Poteriu nebuvo lengva, ir su laiku, tapus persidirbusiu Magijos Ministerijos darbuotoju, vyru, ir tėvu trims mokyklinio amžiaus vaikams - lengviau netapo.

  Kol Haris tvarkosi su praeitimi, kuri vis nenori nugrimzti būtent ten - į praeitį, jo jaunėlis sūnus Albas (Albus) vargsta su šeimos palikimu, kurio iš tiesų niekad nenorėjo. Praeičiai ir dabarčiai grėsmingai maišantis tarpusavyje, ir tėvas ir sūnus suvokia nemalonią tiesą: tamsa kartais randasi pačiose netikėčiausiose vietose." (vert.: Rasa Jankauskaitė (c) )

Dabar trumpai apie patį spektaklį:

• Istorija prasidės akimirką po to, kur baigėsi. Hariui mojuojant savo vaikams Hogvartso Eksprese.
• Haris, Hermiona ir Ronis bus vaidinami aktorių Jamie Parker, Noma Dumezweni ir Paul Thornley. J.K. Rowling jais labai džiaugiasi, ko pasekoje ir man dėl jų ramu.
• Spektaklis paruoštas rodyti dviem dalimis dėl, cituoju: "epinės istorijos" ("epic nature of the story.") 
• Prakeiktas Vaikas yra kolektyvinis darbas, t.y. ne vienos Rowling kūrinys, ir, kaip supratau, netgi ne jos pradėtas. Prie jo dirbo trys autoriai, tame tarpe ir pati Rowling, tad knyga yra trijų asmenų vaikas.

Nauja mūsų trijulė

Taip tad. Dar viena knyga apie Harį Poterį. Ir, bent kol kas, niekas nieko nesako apie tai, jog ji "paskutinė". Filmo pagal ją nestatys, ar bent jau Rowling savo twitteryje tokius gandus paneigė (bet pranešė, jog "Fantastinės Būtybės ir kur jas rasti" adaptacija bus trijų dalių filmas). Dabar lieka tik vienas klausimas: ar mums šią knygą išvers? Turbūt atrodo juokinga, kaip gi jie nepasinaudotų tokia galimybe pasidaryti dar pinigo? O gi galėtų, aš jau išmokau nebepasikliauti mūsų leidyklomis laukiant vertimų. Bet kuriuo atveju - neišlauksiu tiek. Kai ją išleis, tai ir griebsiu. O jūs?

Šaltiniai: [Harry Potter Play]; [Pottermore]; 

J. K. Rowling - Netikėta Vakansija

  Ilgai atidėliojau šios knygos skaitymą. J.K. Rowling "Netikėta Vakansija" (The Casual Vacancy; ISBN 978-0-7515-5286-7; "Sphere" 2013; 568p.) pas mane žinoma angliška ir turbūt dar niekad taip nesidžiaugiau, jog skaičiau originalą. Anglų kalbos niuansai tokie jau, būtų pravertę pirmą sykį ten vykstant.
  Dabar, pakentėkit, kol pamėginsiu be spoilerių paaiškinti apie ką knyga ir gal suviliot ją paskaityti. Ji turbūt ne visiem patiks, bet pabaigoje pasakysiu, kodėl ji patiko man (mat paprastai, jei kam nors knyga nepatinka, o man ji atrodo puiki, tai paaiškėja, kad mes ją skaitėm visiškai kitaip ir aš mačiau kažką visiškai kito).
  Mirė tarybos narys. Vieniems jo reikėjo kaip oro, kitiem gi nei šilta nei šalta. Toks netikėtas tarybos vietos atlaisvinimas ir yra vadinamas Netikėta Vakansija ir ją galima užpildyti iš karto, arba iškelti rinkimus, jei yra kandidatų. Mažame miestelyje jų netrūksta ir, atrodo, kiekvienas tos vietos nori dėl visiškai kitų priežasčių. Vieniems tai - pinigai, kitiems - galimybė tvirtai tarti žodį, ką nors pakeisti. Kaip ir reikėtų tikėtis, mažą miestelį ima skandinti chaoso jūra, ypač kai į kovą įsitraukia šiu piktų, pagiežingų ar nesusipratusių suaugusiųjų vaikai. Vietos taryboje jiems beabejo nereikia, bet išgyventi - tiesiog būtina. Išgyventi be patyčių, jog jų nevisprotis tėvas taryboje leptelėjo ką nors idiotiško, be baimės, kad jų ir taip per griežtos motinos gaus dar daugiau valdžios ir autoriteto. Čia visus ir sukrečia dar viena šventvagiška "tragedija". Miestelio puslapyje pasirodo žinutė, palikta mirusiojo tarybos nario vardu, "Bario_
Fierbraderio_Šmėklos" vardu.
  Užaugau su Hariu Poteriu. Naudojausi Berniuku Kuris Išgyveno, kaip durimis iš realybės, tokios pilkos, kad kartais atrodė visiškai juoda. Ir dabar, kai perskaičiau tokios, būtent tokios realybės kupiną knygą, negaliu atsistebėti. Įsivažiavus tikrai ėmė patikti. Patiko ir Dručkis ir Kristalė, ir Gaja su Sukvindrė, ir Endrius. Jų ribotos ambicijos ir troškimų beribiškumas. Tad ir duosiu 10/10, be kokių didelių ceremonijų. Vienus tragedijos aplenkia, kiti jas išgyvena. Treti gyvena su jomis vien tik stengdamiesi, kad nepablogėtų, Bet visa tai ištvėrus viskas pagaliau stoja į savo vietas ir vienaip ar kitaip - tampa lengviau.

J.K. Rowling - Fantastic Beasts and Where to Find Them

Susigundžiau prisiminti gerus Hario Poterio laikus ir suskaičiau galiausiai kitą J.K. Rowling darbelį ta pačia tema – „Fantastic Beasts and where to find them“ („Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“; „Comic Relief“ 2001; ISBN 0-7475-5466-8; 42p.), anglišką e-versiją kompiuterio ekrane. Nelengva buvo, bet labai verta.

  Knyga išleista kaip „kopija priklausanti Hariui Poteriui ir Ronui Vyzliui, mat jo kopija nuo pernaudojimo subyrėjo“, kas reiškia, kad vaikinų pripeckiojimai taip ir liko puslapiuose, kaip juokingi piešinukai ir dar juokingesnės pastabos. Viena mano mėgiamiaus yra 7psl pagal knygą (pagal e-lapus buvo kur kas toliau, nei 7psl., rods net 29psl.) kur po Chimeros aprašymo vienas jų (greičiausia mūsų raudonplaukis burtininkas) prirašė (ranka) pastabą iš kart po žodžiais, jog Chimerų kiaušiniai negali būti mainomi ar parduodami (dėl žvėries aukščiausio lygio pavojingumo laipsnio), kad tokiu atveju Hagridas matyt vieną greitu laiku įsitaisys (mat draudžiami ir drakonų kiaušiniai, bei juo labiau akromantulai, kurie berniukus gainiojosi antroje knygoje / antrame filme / antrame žaidime). Tokių juokingų mažmožių daug, ir ne vien iš šitų dviejų pusės. Rowling humoro jausmo nestokoja, tad ir pats „autorius“, tas gerb. ponas Newt Scamander vis ką nors mums, žiobarams, juokingo leptelėdavo, tarkim paminėjus elektrą, tuoj pat išnašose nurodoma kur ieškoti paaiškinimų kas po galais ta elektra iš vis yra. Žinoma, kad jau knyga skirta ir žiobarų naudojimui – su informacija nepersistengta. Paminėjus, kad drakono ragai – ypač naudingi magijoje – tuo ir baigiama, kur ir kaip juos naudoti mums matyt neverta žinoti (beje, paaiškinta ir kodėl mes nematom ir nerandam šių magiškų žvėrių), tačiau nepagailėta išvardinti ir trumpai aprašyti visas drakonų veisles. Nemažai gyvūnų atpažins ne tik filmų gerbėjai, bet ir žaidimus žaidę nuo pat pirmojo.

  Taip tad, imant trumpai drūtai, ši magizoologijos enciklopedija buvo tiek smagi skaityti, kad per daug nė nenuvargau, kai teko spoksot į kompiuterio ekraną. Duosiu švarų 10/10, mat tikrai nėr už ką atimt nei balo.