Pirma įrašo dalis | Nuoroda į visa esę
1. Autorė teigia, jog turi ne vieną labdarą, kuri orientuojasi į pagalbą moterims ir vaikams kovoje su socialiniu nepritekliumi, padeda kalinėms, moterims kurios išgyveno smurtą namuose, seksualinį smurtą ir taip toliau. Anot jos, to dėka ji mato, kaip trinama biologinės lyties realybė.
Nuostabu, kad autorė remia visas tas moteris ir vaikus, tikiuosi taip darys visada, tai tikrai labai taurus poelgis. Tik, vėl gi, kas ir kokią ten lyties realybę trina? Translyčiai asmenys tikrai labai gerai, geriau nei bet kas kitas, suvokia lyties realybę. Jei lytis nebūtų tikra – mums nereikėtų tos lyties keisti. Tiesiog socialiai gyventumėme, kaip lytis, kuria esame ir viskas. Biologinė lytis ir asmens lytis yra du labai skirtingi dalykai. Niekas tikrai į tai nesikėsina. Autorė kalba apie legalų asmens apibrėžimą pagal jų asmens lytį dar prieš galimą lyties keitimą, t.y. asmens teisę būti pripažintam jų tikrąja lytimi. Medicininės, biologinės lyties tai nekeičia ir išsėtinės sklerozės atveju į asmens translytiškumą būtų atsižvelgiama nepaisant tos asmeninės lyties.
Autorė daugiau nieko nepaaiškino, tik pateikė tai, kaip savo – buvusios mokytojos – nuomonę. Nemeluosiu, absoliučiai nesuprantu ką tai turėtų reikšti. Kuo tai, kad translytė moteris galės vadintis ne gimtuoju vyrišku vardu, o kokia nors ten Maryte darbe – ims ir pakenks vaikų saugumui ar išsilavinimui? Ar saugumui kenkia pats faktas, kad vaikas žinos apie tai, jog egzistuoja tokie žmonės, kurių lytis neatitinka jų biologinės?
Šiuo metu skaitau labai įdomią knygą apie homoseksualius grupuočių narius. Ten vienas vaikinas pasakė tiesą, kurią visa siela pajautė bene visi LGBT+ vaikai: „išmokstame tai slėpti ankščiau, nei suprantame kas TAI yra“. Įsivaizduokite situaciją, kurioje esate priversti užaugti galvodami, jog jums kažkas negerai ir net bijodami paklausti, kodėl gi taip jaučiatės... Taip užaugau aš.
Taip pat, norėčiau pabrėžti, jog vaikai neapykantos išmoksta, o ir tai - ne visada jie pasiduoda piktai kitų žmonių, net autoritetų, tėvų, nuomonei. Mokiausi su vaikinu, kurio mama gyveno su kita moterimi. Mums tai visiškai nerūpėjo apart to fakto, kad tos kitos moters plaukai buvo labai ryškios raudonos spalvos, kas buvo tiesiog nuostabu. Visa neapykanta, apie kurią žinojome kilo iš tėvų, kurie vos tos dvi moterys – nutoldavo, imdavo šnabždėtis už jų nugarų. Net ir girdint tai – mums nerūpėjo ir jo niekas dėl to neskriaudė. Žinot, kas mums rūpėjo? Vieną klasės draugę į visas vakarones atvesdavo močiutė. Kur gi buvo jos mama, tėtis?... Tik apie tai mes galvojom, kur mylintys tėvai, o ne kokių jie lyčių. (jos tėvai greičiausia per daug dirbo, kad turėtų pakankamai laisvo laiko, bet būtent to vaikai nesupranta dažniau)
3. Trečias punktas netgi dar trumpesnis, autorė teigia, kad kaip dažnai draudžiama knygų autorė ji jaučiasi suinteresuota ginti žodžio laisvę.
Puiku! Visi turime teisę į žodžio laisvę. O atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, kaip labai kai kurios šalys cenzūruoja tiek savo mediją, tiek ir savo šalies žmones – laisvą žodį ir demokratiją ginti mes absoliučiai privalome. Rowling turi teisę pasisakyti prieš translytes moteris. O aš turiu teisę pasakyti, kad ji skleidžia melagienas.
Kažkas protingesnis už mane yra pasakęs, kad informacijos amžiuje – bukumas irgi yra pasirinkimo teisė.
4. Ketvirtame punkte JKR išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kaip labai, anot jos, padaugėjo jaunų moterų, norinčių pasikeisti lytį ir, kaip labai tarp jų, atrodytų, yra per daug merginų su autizmu.
Kad ir kokia jūsų nuomonė apie translyčius asmenis, patikėkite bent vienu dalyku: mes tikrai nesirenkame tokiais būti. Netgi, jeigu galėtumėme, tikrai pasirinktumėme tokiais nebūti. Visi, visiškai visi moksliniai tyrimai, bandę įrodyti, jog translytiškumas yra kažkokia protinė liga – jau seniai diskredituoti, nepaisant ko, Rowling vis tiek renkasi cituoti būtent juos. Kūno, lyties disforija – įrodyta, o translyčiams asmenims veiksmingiausias būdas išgyventi ir gyventi, kaip teigia mokslas, būtent ir yra lyties keitimas, tiek socialinis, tiek hormoninis, tiek fizinis. Tai yra absoliučiai siaubinga situacija iš kurios dažnai tėra dvi išeitys – mirtis, savižudybė, arba tikrai labai baisios operacijos, kurios šiurpina net tais atvejais, kai puikiai pavyksta. O apie tas, kuriose įvyksta komplikacijų – aš net galvoti nenoriu.
Rowling beda pirštu į lyties keitimą bandančių sustabdyti, ar net atšaukti, asmenų kiekį. Bet, tiesa ta, kad tas procentas svyruoja maždaug nuo pusės iki trijų procentų. Lyginant su dviženkliu plastinių operacijų pasigailėjusių asmenų skaičiumi, žmonių, kuriems tereikia turėti pinigų ir noro... Plastinių operacijų niekas nė neplanuoja drausti, ar ne? O tie asmenys, kuriems buvo pateikta ne ta diagnozė – turėtų kaltinti tik gydytojus, psichologus, psichiatrus, kurie juos blogai diagnozavo. Translyčiai žmonės su tuo niekaip nesusiję.
Autorė taip pat teigia, kad daugiausia lyties keitimą sustabdyti bandančių žmonių buvo homoseksualūs asmenys. Apie tai jokios informacijos neturiu, bet jei tai tiesa, tuomet tie žmonės yra siaubingai blogai informuoti, ko pasėkoje JKR prieštarauja pati sau, reikalaudama, panašu, kad apie tai nebūtų mokoma, vardan vaikų ramybės? Tuo tarpu ji pati skleidžia transfobišką dezinformaciją, apie kurią tie vaikai sau laimingai nežino. Kita šios monetos pusė būtų: atsiprašau, bet ar ji, jie, jūs – ar žmonės suvokia, kad skirtingos genitalijos yra lygu skirtingam seksui? Ne kiekviena homoseksuali moteris norės amžiams turėti penį, kad ir kaip ji myli moteris. Kaip ir ne kiekviena homoseksuali moteris norės būti su translyčiu vyru, nepaisant to, jog jo genitalijos lyg ir turėtų atitikti jos seksualinę orientaciją. Netikiu, kad ne fizinę žmogaus lytį pasveria tik patys translyčiai asmenys. Jei tai būtų tiesa, tuomet visa trauka būtų paremta tik fiziniu būviu, ne asmenybe, ne balso tembru, ne žmogumi.
Toliau sekantis teiginys, kad tarp lytį keisti norinčių merginų – per daug merginų su autizmu tarsi implikuoja, kad autizmą turintys asmenys neturi kažkokio ten protinio gebėjimo suvokti save, savo lytį, kas, sorry bet, man tiesiog stogą rauna. Žinau, kad autizmo yra visokio, neabejoju, jog tokių atvejų – pasitaiko. Lygiai, kaip tokių atvejų pasitaiko ir tarp jokios autizmo formos neturinčių asmenų. Bet tarp tokių atvejų turbūt ir poreikio lyčiai keisti nelabai yra.
Šis JKR teiginys paremtas Lisa Littman tyrimu, kuris dirbtinai išpūtė autizmo bruožus tarp translyčių asmenų, o ir paties autizmo buvo ieškota tik tarp translyčių asmenų, o ne atvirkščiai. Klausimynus Lisa Littman pateikė transfobiškuose forumuose ir puslapiuose, kuriuose prašė translyčių vaikų tėvų juos užpildyti. Manau patys suprantate, kad tarp transfobiją demonstruojančių tėvų – vaikai greičiausia norės nuslėpti savo abejones, ko pasėkoje, taip, neabejoju, jog tie tėvai manė, kad jų vaikai translyčiais tapo staiga, tarsi kažkuo užkrėsti. Galų gale, Littman „Rapid Onset Gender Dysphoria“ tyrimas buvo visiškai diskredituotas, o tokia būsena ar liga – laikoma neegzistuojančia. Prieš Littman pasisakė ir jos kolegos ir visos gerbtinos medicinos organizacijos.
5. Na ir paskutinis JKR punktas pateikia jos pačios patirtį. Autorė pasisako apie savo seksualinės prievartos ir smurto išgyvenimus. Ji teigia, jog jaučia vienybę su moterimis, kurios turi tokią pačią istoriją ir dabar, irgi, kaip ir ji, yra vadinamos – fanatikėmis vien dėl to, jog rūpinasi vienai lyčiai skirtomis erdvėmis. Anot JKR, ją užpuolė tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur ji buvo pažeidžiama ir vyriškis tiesiog pasinaudojo proga. Autorė prideda, kad šiuo atveju ji tikrai atjaučia ir translytes moteris.
Užpuolimas, prievarta – jau yra nelegalūs, baustini dalykai. Kokia jūsų lytis – tikrai neįtakos teisėsaugos, jei esate prievartautojas. Tiesą pasakius, jei stebite naujienas, kitą sykį būti baltu vyriškiu gali netgi būti naudingiau, nei pulti teigti, kad esi moteris. Dar negirdėjau atvejo, kur prievartautojas būtų paleistas, nes teigė, jog yra translyte moterimi. Bet girdėjau apie kelis, net ir Lietuvoje, kur eilinis vyras buvo paleistas ir už prievartą, ir už baisius fizinius sužalojimus. Taip pat, pati autorė teigia, kad būtent vyras, ne translytė moteris ir ne vyras su suknele, pasinaudojo proga vietoje, kurioje ji buvo pažeidžiama, vadinasi – ne moterų tualete. Tad, kaip gi visgi ją nuskriaudė translytės moterys?
Niekas šioj žemėj nesusipelnė tokio likimo, tokio išgyvenimo. Tam ir yra įstatymai, kurie padeda su tuo kovoti. Translytės moterys niekaip nesusijusios su tais užpuolikais, jei jau kalbame tik apie vyrus ir jas, translytes moteris. O blogiausia yra tai, kad jei kažkoks šlykštus diedas nuspręs, jog nori užpulti merginą, jam tikrai nereikės eiti apsirengti suknelės. Jis tiesiog užspaus ją į kampą, paseks namo, ar kitaip pasinaudos situacijomis. Įskaitant ir įsiveržimą į tuščią tualetą, persirengimo kambarį ar panašiai.
Rowling į savo paraišką prieš translytes moteris paskutinį vinį į karstą įkala teiginiu, jog ją, bene viešoje vietoje, užpuolė biologinis vyras. Vien nuo minties man norisi vemti. Nemėgstu net knygose skaityti apie prievartą. Bet kuo su tuo susijusios translytės moterys – aš vis dar nesuprantu ir, panašu, nesuprasiu.
 |
| "Pirmiausia tai, turiu labdarą, kuri orientuota padėti pakelti socialinį stygių, pagrinde moterims ir vaikams, Škotijoje. Tarp įvairių dalykų, prie kurių dirbama, mano labdara taip pat remia projektus kalinėms moterims, bei smurto šeimoje ir seksualinės prievartos aukoms. Aš taip pat finansuoju medicininius išsėtinės sklerozės tyrimus, ligos, kuri labai skirtingai paveikia vyrus ir moteris. Jau senokai supratau, kad trans aktyvizmas turi nemažai (ar bent jau turės, jeigu bus sutikta su visais jų reikalavimais) įtakos daugumai mano remiamų tikslų, nes bando ištrinti legalų fizinės lyties apibrėžimą ir pakeisti jį asmens lytimi." |
Nuostabu, kad autorė remia visas tas moteris ir vaikus, tikiuosi taip darys visada, tai tikrai labai taurus poelgis. Tik, vėl gi, kas ir kokią ten lyties realybę trina? Translyčiai asmenys tikrai labai gerai, geriau nei bet kas kitas, suvokia lyties realybę. Jei lytis nebūtų tikra – mums nereikėtų tos lyties keisti. Tiesiog socialiai gyventumėme, kaip lytis, kuria esame ir viskas. Biologinė lytis ir asmens lytis yra du labai skirtingi dalykai. Niekas tikrai į tai nesikėsina. Autorė kalba apie legalų asmens apibrėžimą pagal jų asmens lytį dar prieš galimą lyties keitimą, t.y. asmens teisę būti pripažintam jų tikrąja lytimi. Medicininės, biologinės lyties tai nekeičia ir išsėtinės sklerozės atveju į asmens translytiškumą būtų atsižvelgiama nepaisant tos asmeninės lyties.
2. Anot autorės, ją labai neramina translyčių asmenų teisių judėjimo poveikis vaikų išsilavinimui ir apsaugai.
 |
| "Antra priežastis yra ta, jog būdama buvusi mokytoja ir vaikų labdaros kurėja - turiu ypatingą susidomėjimą tiek išsilavinimu, tiek ir apsauga. Kaip ir daug kitų aš labai nerimauju dėl galimų translyčių teisių judėjimo pasėkmių abiems šiems dalykams." |
Autorė daugiau nieko nepaaiškino, tik pateikė tai, kaip savo – buvusios mokytojos – nuomonę. Nemeluosiu, absoliučiai nesuprantu ką tai turėtų reikšti. Kuo tai, kad translytė moteris galės vadintis ne gimtuoju vyrišku vardu, o kokia nors ten Maryte darbe – ims ir pakenks vaikų saugumui ar išsilavinimui? Ar saugumui kenkia pats faktas, kad vaikas žinos apie tai, jog egzistuoja tokie žmonės, kurių lytis neatitinka jų biologinės?
Šiuo metu skaitau labai įdomią knygą apie homoseksualius grupuočių narius. Ten vienas vaikinas pasakė tiesą, kurią visa siela pajautė bene visi LGBT+ vaikai: „išmokstame tai slėpti ankščiau, nei suprantame kas TAI yra“. Įsivaizduokite situaciją, kurioje esate priversti užaugti galvodami, jog jums kažkas negerai ir net bijodami paklausti, kodėl gi taip jaučiatės... Taip užaugau aš.
Taip pat, norėčiau pabrėžti, jog vaikai neapykantos išmoksta, o ir tai - ne visada jie pasiduoda piktai kitų žmonių, net autoritetų, tėvų, nuomonei. Mokiausi su vaikinu, kurio mama gyveno su kita moterimi. Mums tai visiškai nerūpėjo apart to fakto, kad tos kitos moters plaukai buvo labai ryškios raudonos spalvos, kas buvo tiesiog nuostabu. Visa neapykanta, apie kurią žinojome kilo iš tėvų, kurie vos tos dvi moterys – nutoldavo, imdavo šnabždėtis už jų nugarų. Net ir girdint tai – mums nerūpėjo ir jo niekas dėl to neskriaudė. Žinot, kas mums rūpėjo? Vieną klasės draugę į visas vakarones atvesdavo močiutė. Kur gi buvo jos mama, tėtis?... Tik apie tai mes galvojom, kur mylintys tėvai, o ne kokių jie lyčių. (jos tėvai greičiausia per daug dirbo, kad turėtų pakankamai laisvo laiko, bet būtent to vaikai nesupranta dažniau)
3. Trečias punktas netgi dar trumpesnis, autorė teigia, kad kaip dažnai draudžiama knygų autorė ji jaučiasi suinteresuota ginti žodžio laisvę.
 |
| "Trečia, kaip dažnai draudžiama autorė, esu suinteresuota žodžio laisve ir viešai šią teisę gyniau, netgi Donaldui Trump'ui." |
Puiku! Visi turime teisę į žodžio laisvę. O atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, kaip labai kai kurios šalys cenzūruoja tiek savo mediją, tiek ir savo šalies žmones – laisvą žodį ir demokratiją ginti mes absoliučiai privalome. Rowling turi teisę pasisakyti prieš translytes moteris. O aš turiu teisę pasakyti, kad ji skleidžia melagienas.
Kažkas protingesnis už mane yra pasakęs, kad informacijos amžiuje – bukumas irgi yra pasirinkimo teisė.
4. Ketvirtame punkte JKR išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kaip labai, anot jos, padaugėjo jaunų moterų, norinčių pasikeisti lytį ir, kaip labai tarp jų, atrodytų, yra per daug merginų su autizmu.
 |
| "Ketvirta, na, čia jau tikrai asmeniška. Aš susirūpinusi išsprogusiu skaičiumi jaunų moterų, kurios nori keisti lytį Šiame skaičiuje, mergaitės su autizmu užima ženklią dalį." |
Kad ir kokia jūsų nuomonė apie translyčius asmenis, patikėkite bent vienu dalyku: mes tikrai nesirenkame tokiais būti. Netgi, jeigu galėtumėme, tikrai pasirinktumėme tokiais nebūti. Visi, visiškai visi moksliniai tyrimai, bandę įrodyti, jog translytiškumas yra kažkokia protinė liga – jau seniai diskredituoti, nepaisant ko, Rowling vis tiek renkasi cituoti būtent juos. Kūno, lyties disforija – įrodyta, o translyčiams asmenims veiksmingiausias būdas išgyventi ir gyventi, kaip teigia mokslas, būtent ir yra lyties keitimas, tiek socialinis, tiek hormoninis, tiek fizinis. Tai yra absoliučiai siaubinga situacija iš kurios dažnai tėra dvi išeitys – mirtis, savižudybė, arba tikrai labai baisios operacijos, kurios šiurpina net tais atvejais, kai puikiai pavyksta. O apie tas, kuriose įvyksta komplikacijų – aš net galvoti nenoriu.
Rowling beda pirštu į lyties keitimą bandančių sustabdyti, ar net atšaukti, asmenų kiekį. Bet, tiesa ta, kad tas procentas svyruoja maždaug nuo pusės iki trijų procentų. Lyginant su dviženkliu plastinių operacijų pasigailėjusių asmenų skaičiumi, žmonių, kuriems tereikia turėti pinigų ir noro... Plastinių operacijų niekas nė neplanuoja drausti, ar ne? O tie asmenys, kuriems buvo pateikta ne ta diagnozė – turėtų kaltinti tik gydytojus, psichologus, psichiatrus, kurie juos blogai diagnozavo. Translyčiai žmonės su tuo niekaip nesusiję.
Autorė taip pat teigia, kad daugiausia lyties keitimą sustabdyti bandančių žmonių buvo homoseksualūs asmenys. Apie tai jokios informacijos neturiu, bet jei tai tiesa, tuomet tie žmonės yra siaubingai blogai informuoti, ko pasėkoje JKR prieštarauja pati sau, reikalaudama, panašu, kad apie tai nebūtų mokoma, vardan vaikų ramybės? Tuo tarpu ji pati skleidžia transfobišką dezinformaciją, apie kurią tie vaikai sau laimingai nežino. Kita šios monetos pusė būtų: atsiprašau, bet ar ji, jie, jūs – ar žmonės suvokia, kad skirtingos genitalijos yra lygu skirtingam seksui? Ne kiekviena homoseksuali moteris norės amžiams turėti penį, kad ir kaip ji myli moteris. Kaip ir ne kiekviena homoseksuali moteris norės būti su translyčiu vyru, nepaisant to, jog jo genitalijos lyg ir turėtų atitikti jos seksualinę orientaciją. Netikiu, kad ne fizinę žmogaus lytį pasveria tik patys translyčiai asmenys. Jei tai būtų tiesa, tuomet visa trauka būtų paremta tik fiziniu būviu, ne asmenybe, ne balso tembru, ne žmogumi.
Toliau sekantis teiginys, kad tarp lytį keisti norinčių merginų – per daug merginų su autizmu tarsi implikuoja, kad autizmą turintys asmenys neturi kažkokio ten protinio gebėjimo suvokti save, savo lytį, kas, sorry bet, man tiesiog stogą rauna. Žinau, kad autizmo yra visokio, neabejoju, jog tokių atvejų – pasitaiko. Lygiai, kaip tokių atvejų pasitaiko ir tarp jokios autizmo formos neturinčių asmenų. Bet tarp tokių atvejų turbūt ir poreikio lyčiai keisti nelabai yra.
Šis JKR teiginys paremtas Lisa Littman tyrimu, kuris dirbtinai išpūtė autizmo bruožus tarp translyčių asmenų, o ir paties autizmo buvo ieškota tik tarp translyčių asmenų, o ne atvirkščiai. Klausimynus Lisa Littman pateikė transfobiškuose forumuose ir puslapiuose, kuriuose prašė translyčių vaikų tėvų juos užpildyti. Manau patys suprantate, kad tarp transfobiją demonstruojančių tėvų – vaikai greičiausia norės nuslėpti savo abejones, ko pasėkoje, taip, neabejoju, jog tie tėvai manė, kad jų vaikai translyčiais tapo staiga, tarsi kažkuo užkrėsti. Galų gale, Littman „Rapid Onset Gender Dysphoria“ tyrimas buvo visiškai diskredituotas, o tokia būsena ar liga – laikoma neegzistuojančia. Prieš Littman pasisakė ir jos kolegos ir visos gerbtinos medicinos organizacijos.
5. Na ir paskutinis JKR punktas pateikia jos pačios patirtį. Autorė pasisako apie savo seksualinės prievartos ir smurto išgyvenimus. Ji teigia, jog jaučia vienybę su moterimis, kurios turi tokią pačią istoriją ir dabar, irgi, kaip ir ji, yra vadinamos – fanatikėmis vien dėl to, jog rūpinasi vienai lyčiai skirtomis erdvėmis. Anot JKR, ją užpuolė tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur ji buvo pažeidžiama ir vyriškis tiesiog pasinaudojo proga. Autorė prideda, kad šiuo atveju ji tikrai atjaučia ir translytes moteris.
 |
| "Na ir paskutinė, penktoji priežastis, dėl kurios esu labai susirūpinusi dabartiniu trans aktyvizmu. Užpuolimas įvyko tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur buvau pažeidžiama ir vyriškis pasinaudojo proga." |
Užpuolimas, prievarta – jau yra nelegalūs, baustini dalykai. Kokia jūsų lytis – tikrai neįtakos teisėsaugos, jei esate prievartautojas. Tiesą pasakius, jei stebite naujienas, kitą sykį būti baltu vyriškiu gali netgi būti naudingiau, nei pulti teigti, kad esi moteris. Dar negirdėjau atvejo, kur prievartautojas būtų paleistas, nes teigė, jog yra translyte moterimi. Bet girdėjau apie kelis, net ir Lietuvoje, kur eilinis vyras buvo paleistas ir už prievartą, ir už baisius fizinius sužalojimus. Taip pat, pati autorė teigia, kad būtent vyras, ne translytė moteris ir ne vyras su suknele, pasinaudojo proga vietoje, kurioje ji buvo pažeidžiama, vadinasi – ne moterų tualete. Tad, kaip gi visgi ją nuskriaudė translytės moterys?
Niekas šioj žemėj nesusipelnė tokio likimo, tokio išgyvenimo. Tam ir yra įstatymai, kurie padeda su tuo kovoti. Translytės moterys niekaip nesusijusios su tais užpuolikais, jei jau kalbame tik apie vyrus ir jas, translytes moteris. O blogiausia yra tai, kad jei kažkoks šlykštus diedas nuspręs, jog nori užpulti merginą, jam tikrai nereikės eiti apsirengti suknelės. Jis tiesiog užspaus ją į kampą, paseks namo, ar kitaip pasinaudos situacijomis. Įskaitant ir įsiveržimą į tuščią tualetą, persirengimo kambarį ar panašiai.
Rowling į savo paraišką prieš translytes moteris paskutinį vinį į karstą įkala teiginiu, jog ją, bene viešoje vietoje, užpuolė biologinis vyras. Vien nuo minties man norisi vemti. Nemėgstu net knygose skaityti apie prievartą. Bet kuo su tuo susijusios translytės moterys – aš vis dar nesuprantu ir, panašu, nesuprasiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.