LGBTQIAP+ | Transfobija ir J.K. Rowling | kiti esė minėti dalykai [3]

Pabaigai noriu aptarti dar kelis J.K. Rowling esė pateiktus teiginius, kuriais ji bandė pateisinti savo ir kitų asmenų transfobiją ir diskriminaciją prieš translytes moteris.

Pirma dalis | Antra dalis | Nuoroda į esę

"Trans aktyvistų argumentuoja, kad jeigu lyties disforiją jaučiantiems paaugliams nebus leista lyties keisti yra tas - jie nusižudys. Straipsnyje, kuriame psichiatras Marcus Evans paaiškina, kodėl atsistatydino iš Tavistock (NHS lyties klinikos Anglijoje), jis taip pat teigia, kad teiginys jog vaikai nusižudys, jei jiems nebus leista pakeisti lyties nesutampa "pakankamai su jokia tvirtais duomenimis ar tyrimais šioje srityje. Teiginys neatitinka ir atvejų, su kuriais susidūriau dešimtmečius dirbdamas psichoterapeutu."

Autorė, remdamasi diskredituotu psichiatru, beda į translyčių asmenų aktyvistų teiginį, jog dažnas lyties disforiją jaučiantis paauglys – yra savižudybės rizikoje. Tai yra absoliuti tiesa. Tarp žmonių, kurie negali tikėtis pagalbos su lyties disforija – savižudybės rizika yra kur kas didesnė, nei tarp asmenų, kurie bent jau gali viltis pakeisti savo fizinę lytį ateityje. Tai įrodyta ne vieno tyrimo, tačiau autorė renkasi cituoti tą vieną, kuris pasisakė prieš.

"Translyčių vaikinų rašiniai atskleidžia itin jautrias ir protingas sielas, žmones. Kuo daugiau skaičiau apie jų patirtą lyties disforiją, su įžvalgomis apie nerimą, disociaciją, valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ir neapykantą sau, tuo labiau kamavo mintis, kad jei būčiau gimusi 30 metų vėliau, aš turbūt irgi būčiau norėjusi pasikeisti lytį. Pagunda pabėgti nuo moterystės būtų buvusi didžiulė. Būdama paauglė kentėjau labai stiprų OCD (OKS - Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas). Jeigu būčiau radusi bendruomenę ir atjautą internete, kokios neradau savo aplinkoje, manau mane būtų buvę lengva įtikinti tapti sūnumi, kurio mano tėvas atvirai norėjo labiau."

Toliau autorė teigia, kad pasiklausiusi translyčių vyrų, ji susimąstė ar pati nebūtų susigundžiusi pabėgti nuo savo moteriškumo ir tapti sūnumi, kurio jos tėvas atvirai norėjo. Ji mano, kad atsižvelgiant į bėdas, su kuriomis tada bandė tvarkytis, ją būtų buvę galima „įkalbėti“ pasikeisti lytį. Nebežinau, kiek kartų tai jau sakiau, bet tai, disforija, lyties keitimas – tikrai nėra pasirinkimas. Jos žodžiai tik patvirtina poreikį apie tai, apie lytį, kokia ji bebūtų - mokytis, o ne slėpti viską, tarsi translytiškumas būtų užkrečiama liga.

Kad tą lytį pasikeisti mums būtų leista – dažnai tenka kovoti ne vienerius metus, nagais ir ragais, po atidžiu psichologų, o dažnai ir psichiatrų, ne visada po vieną, kartais ir ištisomis komandomis, padidinamuoju stiklu. Ir tai TIK proceso pradžia. Visos operacijos – baisios. Šios – ne išimtis. Komplikacijos mane ir dabar gąsdina. Bet, paklausęs tų vyrų ir moterų, kurie visa tai ištvėrė, pamatęs jų plačias šypsenas ir tą absoliučiai kailyje nebetelpantį džiaugsmą – aš suprantu. Tad Rowling turiu tik vieną patarimą, ne originalų, bet vis tiek vertą išsakyti: gal ji turėtų paskaityti knygas apie tokį berniuką, kuris gimė kitoks, užaugo dėl to engiamas, atvyko į pasaulį, kur visi kiti tokie, kaip jis - engė kitus, dėl jų gimimo sąlygų, kurių jie patys niekaip negalėjo įtakoti, prieš kuriuos tada jis kovojo ir laimėjo. Kaip manot? 

Po šiuo teiginiu JKR cituoja Simone de Beauvoir: „Visiškai natūralu, kad ateities moteris jausis pasipiktinusi matydama savo lyčiai primestus apribojimus. Tikrasis klausimas nėra, kodėl gi ji turėtų juos atmesti, problema slypi klausime, kodėl gi ji juos priima.“

Keista, kaip autorė praleido Simone de Beauvoir citatą tolėliau: „Moterimi ne gimstama, moterimi tampama.“

"Man pasisekė, radau savo kitoniškumą ir ambivalentiškumą, kaip moteris, man parodytą kitų moterų autorių ir muzikančių, kurios patikino mane, jog nepaisant to, ką į žmones moterų kūnais mėto seksistinis pasaulis, visiškai normalu viduje nesijausti rožinei, su raukinukais ir nuolankiai. Visiškai normalu jaustis sutrikusiai, tamsiai, seksualiai ar belyčiai, nežinoti kas ar kuo esi.

Noriu labai aiškiai pabrėžti: suprantu, kad lyties keitimas kai kuriems lyties disforiją jaučiantiems žmonėms bus tinkama išeitis, bet taip pat žinau, jog platūs tyrimai nuolat parodydavo, kad tarp 60-90% lyties disforiją jaučiančių paauglių - iš jos išauga."

Autorė teigia suprantanti, kad lyties keitimas tikrai bus tinkamas sprendimas kai kuriems disforiją patiriantiems asmenims, bet prideda, jog susipažino su plačiais tyrimais, kurie rodo, jog apie 60-90% paauglių iš disforjos tiesiog išauga. Šie jos minimi tyrimai mokslo laikomi mito tyrimu ir yra apipinti tokiais nemoksliniais dalykais, kaip etikos stoka ar skylėmis metodologijoje. Taip pat, tyrimas tyrė vaikus iki lyties brendimo, ne paauglius ir parodė, jog vaikai, kurių lyties disforija užsitęsia iki ankstyvos paauglystės, brendimo – iš jos išauga labai retais atvejais ir yra beveik garantuotai – su visam.

Dar gi, vaikams tikrai niekur, absoliučiai niekur nėra leidžiama keisti lyties. Visas lyties keitimo procesas, kuris leidžiamas yra socialinis (vardas, kreipiniai, drabužiai). Labai retais atvejais vaikams duodama hormonų blokatorių. Juos gauna ir lyties disforijos neturintys vaikai, kai paauglystė, brendimas, prasideda per anksti. Viskas ką šie blokatoriai daro tai pristabdo hormonų gamybą ir vos tik vaikui vaistai nebeduodami – jie įžengia į paauglystę ir brendimą, be absoliučiai jokių komplikacijų ar pasėkmių. Vienintelė su šiuo vaistu iškilusi problema atsirado tada, kai juos pasiūlė duoti translyčiams vaikams. Panašiai kaip ir su lytį patvirtinančiomis plastinėmis operacijomis, kurių daugiausia atliekama ne translyčiams asmenims: krūtinė, klubai, žandikaulis, lūpos... Jums tereikia turėti pinigų ir išreikšti norą. O problemos ir susimąstymas ką leisti, ko ne, atsiranda tik tada, kai to prireikia translyčiam asmeniui.

"Su translyčiais asmenimis kalbėjau: be kelių jaunesnių asmenų, kurie buvo nuostabūs, turiu draugę, kuri pati identifikuojasi, kaip transeksuali moteris, ji yra už mane vyresnė ir tiesiog žavinga. Nors ji atvira apie savo praeitį, kai buvo homoseksualus vyras, niekad negalėjau jos matyti kitaip, kaip moters ir tikiu (bei labai viliuosi), kad ji savo lyties keitimu yra visiškai patenkinta. Tačiau būdama vyresnė, norėdama pasikeisti lytį ji turėjo pereiti ilgą ir griežtą vertinimo procesą, psichoterapiją ir transformaciją palaipsniui. Dabartinis trans aktyvizmo sprogimas bando pašalinti beveik visas griežtas sistemas, kurias kandidatai į lyties keitimą ankščiau privalėjo pereiti. Dabar gi, vyras kuris nė neketina vartoti hormonų ar darytis operacijų gali gauti Lyties Pripažinimo Sertifikatą ir įstatymo akyse būti moterimi. Nedaugelis apie tai žino."

JKR pamini savo translytę draugę ir pripažįsta, jog mato ją tik kaip moterį, bet jaučia nerimą, kad translyčių aktyvistai palengvins visą lyties keitimo procesą ir teigia, kad dabar vyras, kuris nė neketina vartoti hormonų, ar keisti lyties – gali gauti lyties atpažinimo sertifikatą, kurio dėka būtų legaliai laikomas moterimi. Čia pirmiausia noriu autorės paklausti, kodėl ši translytė moteris yra moteris, o visos kitos – vyrai suknelėse? O tada norėčiau pridurti, kad užpuolikas, prievartautojas, bet koks nusikaltėlis – tikrai neišvengs bausmės už savo veiksmus vien dėl lyties, tos ant popieriaus, ar fizinės. Dar negirdėjau jokio atvejo, kur prievartautojas būtų paleistas, nes ėmė teigti, kad yra moteris. Bet girdėjau ne vieną, kur prievartautojas vyras buvo paleistas, nes... Na, tiesiog.

„Trans“ tėra būdvardis. Kaip aukštas, žemas, rudas, šviesiaplaukis, Prancūzas. Kaip ir minėjau praeitame įraše, ankščiau į moterims skirtas patalpas neįleisdavo juodaodžių. Dabar gi suprantame, kaip tai neteisinga. Laimė ta, kad nepaisant Rowling pareiškimų, didelė dauguma asmenų supranta, jog išskirti translytes moteris – irgi yra neteisinga.

Taip pat, tokios vietos kaip Didžioji Britanija, kurioje JKR ir gyvena, jau turi įstatymus, kurie tvarkosi su vyrais – plėšrūnais, kurie bando užeiti į tas tik moterims skirtas patalpas. Translytė moteris tiesiog nėra vyras ir joms irgi reikia apsaugos nuo tų pačių plėšrūnų. Tas įstatymas – saugo ir jas.

"Perskaičiau visus argumentus apie moteriškumo esmės egzistenciją už kūno lyties ribų ir tvirtinimų, kad biologinės moterys nebūtinai turi vienodas gyvenimo patirtis vien dėl lyties, ir visos jos man atrodo labai stipriai misoginistinės ir regresyvios. Taip pat darosi aišku, jog vienas iš lyties svarbos neigimo tikslų yra ištrynimas to, ką kai kurie laiko žiauriai segregacine ideja, kad moterys gali turėti savo biologines realybes, tiesas, arba - lygiai taip pat pavojingas - vienyjančias realybes, kurios padarytu jas darnia politine klase. Šimtai el. laiškų, kuriuos gavau per pastarąsias keletą dienų įrodo, kad šis ištrynimas kelia nerimą ir daugeliui kitų. Jau nebeužtenka, kad moterys būtų translyčių sąjungininkėmis. Moterys privalo priimti ir pripažinti, kad tarp jų ir translyčių moterų nėra jokio materialaus skirtumo."

Autorė ir vėl ima reikšti savo susirūpinimą moteriškumo realybės ištrynimu, nes, anot jos, dabar moterų reikalaujama ne tik būti translyčių asmenų, translyčių moterų – sąjungininkėmis, bet ir pripažinti, kad tarp jų nėra jokio materialaus skirtumo. Aš absoliučiai nežinau iš kur ji tai ištraukė. Pasikartosiu, kaip kartojasi ir JKR, translyčiai žmonės tikrai labai gerai ir labai jautriai suvokia lyties realybę. Skirtumą mes tikrai žinome ir mums tikrai nereikia, kad kas nors imtų teigti, kad tarp mūsų ir tų biologinių asmenų – nėra skirtumo. Jei skirtumo nebūtų – persišaunam sau koją, nes kam tada keisti lytį?

"Bet, kaip daugelis moterų teigė prieš mane, "moteris" nėra kostiumas. "Moteris" nėra mintis vyro galvoje. "Moteris" nėra rožiniai smegenys, Jimmy Choos mėgimas ar kokia nors kita seksistinė idėja, dabar gi, kažkaip, skanduojama, kaip progresyvi. Dar gi, visa šita "apimanti visus" kalba, kuri moteris vadina "žmonėmis, kuriems yra menstruacijos" arba "žmonėmis su vulvomis" daug moterų atrodo nužmoginanti ir žeminanti."

Na, ir galiausiai, autorė išreiškia savo nepasitenkinimą progresyvia ir įtraukiančia kalba, kurioje moterys vadinamos „žmonėmis, kuriems yra menstruacijos“ arba „žmonėmis su vulvomis“, ir teigia, kad tokia kalba yra žeminanti ir nužmoginanti. Ko pasėkoje ir aš noriu jos paklausti: o tai moterys, kurioms menstruacijų nėra, kaip, smagiai leis laiką paskaitoje apie, tarkime, tamponus? Ar tai nebus žeminanti patirtis, būti būryje žmonių su tokia funkcija vien dėl to, kad gimė, biologiškai, moterimi? Tuo tarpu jei translyčiam vyrui tos tariamos paskaitos – reikėtų, ar jam eit tiesiog internete informacijos ieškoti? Kur tada tas tariamas radikalių feminisčių translyčių vyrų įtraukimas į grupę, nes jie gimė – moterimis? Na o nebinariniai asmenys, kurie savęs nelaiko nei vyrais, nei moterimis, ką daryti jiems, kai reikia pagalbos su menstruacijomis ar ta pačia vulva, vagina, gimda, dar kuo nors biologiškai moterišku? Tą vieną dieną jie tiesiog turės pakentėti ir būti moterimis? Ar jau ir jiems vietos čia nebėra, kaip ir translytėms moterims?

Rowling teisi, kad "moteris" nėra kostiumas. Tai yra vidinis, asmens lyties dalykas. Ko pasėkoje, translytės moterys nėra vyrai sukenlėse. Jos yra moterys. 

LGBTQIAP+ | Transfobija ir J.K. Rowling | esės apie transfobiją punktai [2]

Toliau savo esėje J.K. Rowling pateikė penkis pagrindinius punktus, kuriais parėmė savo diskriminaciją prieš translytes moteris. Informacija – atrinkta taip, kad atitiktų jos nuomonę, nepaisant to, jog šimtai kitų, kartais net tame pačiame jos cituojamame straipsnyje - nuomonei pagrįstai prieštarautų.

Pirma įrašo dalis | Nuoroda į visa esę

1. Autorė teigia, jog turi ne vieną labdarą, kuri orientuojasi į pagalbą moterims ir vaikams kovoje su socialiniu nepritekliumi, padeda kalinėms, moterims kurios išgyveno smurtą namuose, seksualinį smurtą ir taip toliau. Anot jos, to dėka ji mato, kaip trinama biologinės lyties realybė.

"Pirmiausia tai, turiu labdarą, kuri orientuota padėti pakelti socialinį stygių, pagrinde moterims ir vaikams, Škotijoje. Tarp įvairių dalykų, prie kurių dirbama, mano labdara taip pat remia projektus kalinėms moterims, bei smurto šeimoje ir seksualinės prievartos aukoms. Aš taip pat finansuoju medicininius išsėtinės sklerozės tyrimus, ligos, kuri labai skirtingai paveikia vyrus ir moteris. Jau senokai supratau, kad trans aktyvizmas turi nemažai (ar bent jau turės, jeigu bus sutikta su visais jų reikalavimais) įtakos daugumai mano remiamų tikslų, nes bando ištrinti legalų fizinės lyties apibrėžimą ir pakeisti jį asmens lytimi."

Nuostabu, kad autorė remia visas tas moteris ir vaikus, tikiuosi taip darys visada, tai tikrai labai taurus poelgis. Tik, vėl gi, kas ir kokią ten lyties realybę trina? Translyčiai asmenys tikrai labai gerai, geriau nei bet kas kitas, suvokia lyties realybę. Jei lytis nebūtų tikra – mums nereikėtų tos lyties keisti. Tiesiog socialiai gyventumėme, kaip lytis, kuria esame ir viskas. Biologinė lytis ir asmens lytis yra du labai skirtingi dalykai. Niekas tikrai į tai nesikėsina. Autorė kalba apie legalų asmens apibrėžimą pagal jų asmens lytį dar prieš galimą lyties keitimą, t.y. asmens teisę būti pripažintam jų tikrąja lytimi. Medicininės, biologinės lyties tai nekeičia ir išsėtinės sklerozės atveju į asmens translytiškumą būtų atsižvelgiama nepaisant tos asmeninės lyties.

2. Anot autorės, ją labai neramina translyčių asmenų teisių judėjimo poveikis vaikų išsilavinimui ir apsaugai.

"Antra priežastis yra ta, jog būdama buvusi mokytoja ir vaikų labdaros kurėja - turiu ypatingą susidomėjimą tiek išsilavinimu, tiek ir apsauga. Kaip ir daug kitų aš labai nerimauju dėl galimų translyčių teisių judėjimo pasėkmių abiems šiems dalykams."

Autorė daugiau nieko nepaaiškino, tik pateikė tai, kaip savo – buvusios mokytojos – nuomonę. Nemeluosiu, absoliučiai nesuprantu ką tai turėtų reikšti. Kuo tai, kad translytė moteris galės vadintis ne gimtuoju vyrišku vardu, o kokia nors ten Maryte darbe – ims ir pakenks vaikų saugumui ar išsilavinimui? Ar saugumui kenkia pats faktas, kad vaikas žinos apie tai, jog egzistuoja tokie žmonės, kurių lytis neatitinka jų biologinės?

Šiuo metu skaitau labai įdomią knygą apie homoseksualius grupuočių narius. Ten vienas vaikinas pasakė tiesą, kurią visa siela pajautė bene visi LGBT+ vaikai: „išmokstame tai slėpti ankščiau, nei suprantame kas TAI yra“. Įsivaizduokite situaciją, kurioje esate priversti užaugti galvodami, jog jums kažkas negerai ir net bijodami paklausti, kodėl gi taip jaučiatės... Taip užaugau aš.

Taip pat, norėčiau pabrėžti, jog vaikai neapykantos išmoksta, o ir tai - ne visada jie pasiduoda piktai kitų žmonių, net autoritetų, tėvų, nuomonei. Mokiausi su vaikinu, kurio mama gyveno su kita moterimi. Mums tai visiškai nerūpėjo apart to fakto, kad tos kitos moters plaukai buvo labai ryškios raudonos spalvos, kas buvo tiesiog nuostabu. Visa neapykanta, apie kurią žinojome kilo iš tėvų, kurie vos tos dvi moterys – nutoldavo, imdavo šnabždėtis už jų nugarų. Net ir girdint tai – mums nerūpėjo ir jo niekas dėl to neskriaudė. Žinot, kas mums rūpėjo? Vieną klasės draugę į visas vakarones atvesdavo močiutė. Kur gi buvo jos mama, tėtis?... Tik apie tai mes galvojom, kur mylintys tėvai, o ne kokių jie lyčių. (jos tėvai greičiausia per daug dirbo, kad turėtų pakankamai laisvo laiko, bet būtent to vaikai nesupranta dažniau)

3. Trečias punktas netgi dar trumpesnis, autorė teigia, kad kaip dažnai draudžiama knygų autorė ji jaučiasi suinteresuota ginti žodžio laisvę.

"Trečia, kaip dažnai draudžiama autorė, esu suinteresuota žodžio laisve ir viešai šią teisę gyniau, netgi Donaldui Trump'ui."

Puiku! Visi turime teisę į žodžio laisvę. O atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, kaip labai kai kurios šalys cenzūruoja tiek savo mediją, tiek ir savo šalies žmones – laisvą žodį ir demokratiją ginti mes absoliučiai privalome. Rowling turi teisę pasisakyti prieš translytes moteris. O aš turiu teisę pasakyti, kad ji skleidžia melagienas.

Kažkas protingesnis už mane yra pasakęs, kad informacijos amžiuje – bukumas irgi yra pasirinkimo teisė.

4. Ketvirtame punkte JKR išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kaip labai, anot jos, padaugėjo jaunų moterų, norinčių pasikeisti lytį ir, kaip labai tarp jų, atrodytų, yra per daug merginų su autizmu.

"Ketvirta, na, čia jau tikrai asmeniška. Aš susirūpinusi išsprogusiu skaičiumi jaunų moterų, kurios nori keisti lytį
Šiame skaičiuje, mergaitės su autizmu užima ženklią dalį."

Kad ir kokia jūsų nuomonė apie translyčius asmenis, patikėkite bent vienu dalyku: mes tikrai nesirenkame tokiais būti. Netgi, jeigu galėtumėme, tikrai pasirinktumėme tokiais nebūti. Visi, visiškai visi moksliniai tyrimai, bandę įrodyti, jog translytiškumas yra kažkokia protinė liga – jau seniai diskredituoti, nepaisant ko, Rowling vis tiek renkasi cituoti būtent juos. Kūno, lyties disforija – įrodyta, o translyčiams asmenims veiksmingiausias būdas išgyventi ir gyventi, kaip teigia mokslas, būtent ir yra lyties keitimas, tiek socialinis, tiek hormoninis, tiek fizinis. Tai yra absoliučiai siaubinga situacija iš kurios dažnai tėra dvi išeitys – mirtis, savižudybė, arba tikrai labai baisios operacijos, kurios šiurpina net tais atvejais, kai puikiai pavyksta. O apie tas, kuriose įvyksta komplikacijų – aš net galvoti nenoriu.

Rowling beda pirštu į lyties keitimą bandančių sustabdyti, ar net atšaukti, asmenų kiekį. Bet, tiesa ta, kad tas procentas svyruoja maždaug nuo pusės iki trijų procentų. Lyginant su dviženkliu plastinių operacijų pasigailėjusių asmenų skaičiumi, žmonių, kuriems tereikia turėti pinigų ir noro... Plastinių operacijų niekas nė neplanuoja drausti, ar ne? O tie asmenys, kuriems buvo pateikta ne ta diagnozė – turėtų kaltinti tik gydytojus, psichologus, psichiatrus, kurie juos blogai diagnozavo. Translyčiai žmonės su tuo niekaip nesusiję.

Autorė taip pat teigia, kad daugiausia lyties keitimą sustabdyti bandančių žmonių buvo homoseksualūs asmenys. Apie tai jokios informacijos neturiu, bet jei tai tiesa, tuomet tie žmonės yra siaubingai blogai informuoti, ko pasėkoje JKR prieštarauja pati sau, reikalaudama, panašu, kad apie tai nebūtų mokoma, vardan vaikų ramybės? Tuo tarpu ji pati skleidžia transfobišką dezinformaciją, apie kurią tie vaikai sau laimingai nežino. Kita šios monetos pusė būtų: atsiprašau, bet ar ji, jie, jūs – ar žmonės suvokia, kad skirtingos genitalijos yra lygu skirtingam seksui? Ne kiekviena homoseksuali moteris norės amžiams turėti penį, kad ir kaip ji myli moteris. Kaip ir ne kiekviena homoseksuali moteris norės būti su translyčiu vyru, nepaisant to, jog jo genitalijos lyg ir turėtų atitikti jos seksualinę orientaciją. Netikiu, kad ne fizinę žmogaus lytį pasveria tik patys translyčiai asmenys. Jei tai būtų tiesa, tuomet visa trauka būtų paremta tik fiziniu būviu, ne asmenybe, ne balso tembru, ne žmogumi.

Toliau sekantis teiginys, kad tarp lytį keisti norinčių merginų – per daug merginų su autizmu tarsi implikuoja, kad autizmą turintys asmenys neturi kažkokio ten protinio gebėjimo suvokti save, savo lytį, kas, sorry bet, man tiesiog stogą rauna. Žinau, kad autizmo yra visokio, neabejoju, jog tokių atvejų – pasitaiko. Lygiai, kaip tokių atvejų pasitaiko ir tarp jokios autizmo formos neturinčių asmenų. Bet tarp tokių atvejų turbūt ir poreikio lyčiai keisti nelabai yra.

Šis JKR teiginys paremtas Lisa Littman tyrimu, kuris dirbtinai išpūtė autizmo bruožus tarp translyčių asmenų, o ir paties autizmo buvo ieškota tik tarp translyčių asmenų, o ne atvirkščiai. Klausimynus Lisa Littman pateikė transfobiškuose forumuose ir puslapiuose, kuriuose prašė translyčių vaikų tėvų juos užpildyti. Manau patys suprantate, kad tarp transfobiją demonstruojančių tėvų – vaikai greičiausia norės nuslėpti savo abejones, ko pasėkoje, taip, neabejoju, jog tie tėvai manė, kad jų vaikai translyčiais tapo staiga, tarsi kažkuo užkrėsti. Galų gale, Littman „Rapid Onset Gender Dysphoria“ tyrimas buvo visiškai diskredituotas, o tokia būsena ar liga – laikoma neegzistuojančia. Prieš Littman pasisakė ir jos kolegos ir visos gerbtinos medicinos organizacijos.

5. Na ir paskutinis JKR punktas pateikia jos pačios patirtį. Autorė pasisako apie savo seksualinės prievartos ir smurto išgyvenimus. Ji teigia, jog jaučia vienybę su moterimis, kurios turi tokią pačią istoriją ir dabar, irgi, kaip ir ji, yra vadinamos – fanatikėmis vien dėl to, jog rūpinasi vienai lyčiai skirtomis erdvėmis. Anot JKR, ją užpuolė tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur ji buvo pažeidžiama ir vyriškis tiesiog pasinaudojo proga. Autorė prideda, kad šiuo atveju ji tikrai atjaučia ir translytes moteris.

"Na ir paskutinė, penktoji priežastis, dėl kurios esu labai susirūpinusi dabartiniu trans aktyvizmu.
Užpuolimas įvyko tokiu laiku ir tokioje vietoje, kur buvau pažeidžiama ir vyriškis pasinaudojo proga."

Užpuolimas, prievarta – jau yra nelegalūs, baustini dalykai. Kokia jūsų lytis – tikrai neįtakos teisėsaugos, jei esate prievartautojas. Tiesą pasakius, jei stebite naujienas, kitą sykį būti baltu vyriškiu gali netgi būti naudingiau, nei pulti teigti, kad esi moteris. Dar negirdėjau atvejo, kur prievartautojas būtų paleistas, nes teigė, jog yra translyte moterimi. Bet girdėjau apie kelis, net ir Lietuvoje, kur eilinis vyras buvo paleistas ir už prievartą, ir už baisius fizinius sužalojimus. Taip pat, pati autorė teigia, kad būtent vyras, ne translytė moteris ir ne vyras su suknele, pasinaudojo proga vietoje, kurioje ji buvo pažeidžiama, vadinasi – ne moterų tualete. Tad, kaip gi visgi ją nuskriaudė translytės moterys?

Niekas šioj žemėj nesusipelnė tokio likimo, tokio išgyvenimo. Tam ir yra įstatymai, kurie padeda su tuo kovoti. Translytės moterys niekaip nesusijusios su tais užpuolikais, jei jau kalbame tik apie vyrus ir jas, translytes moteris. O blogiausia yra tai, kad jei kažkoks šlykštus diedas nuspręs, jog nori užpulti merginą, jam tikrai nereikės eiti apsirengti suknelės. Jis tiesiog užspaus ją į kampą, paseks namo, ar kitaip pasinaudos situacijomis. Įskaitant ir įsiveržimą į tuščią tualetą, persirengimo kambarį ar panašiai.

Rowling į savo paraišką prieš translytes moteris paskutinį vinį į karstą įkala teiginiu, jog ją, bene viešoje vietoje, užpuolė biologinis vyras. Vien nuo minties man norisi vemti. Nemėgstu net knygose skaityti apie prievartą. Bet kuo su tuo susijusios translytės moterys – aš vis dar nesuprantu ir, panašu, nesuprasiu.

knygos apžvalga | Bill Konigsberg "Openly Straight" | Openly Straight 1 | 🏳️‍🌈

Autoriai: Bill Konigsberg
Pavadinimas: Openly Straight
Serija: Openly Straight 1
Žanras: LGBT Literatūra; Šiuolaikinė
Psl.: 320
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Antroji mano LGBT Pride Mėnesio knyga, Bill Konigsberg "Openly Straight". Lengva tokia, bet davė labai daug peno pamąstymam.

Apie Knygą: Rafe "išėjo iš spintos" vos tik suprato, kad yra gėjus. Tiesiog, pasisekė taip - supratingi ir mylintys tėvai, bendruomenė, kurioje žmonės mokėjo būti tolerantiškais. Bet, kartais mūsų identitetas ar kuri nors jo dalis - ima ir pakiša koją mūsų gyvenimo patirčiai. Rafe negalėjo būti tiesiog vienu iš vaikinų, jis buvo jų gėjus draugas, o nuostaba, jei tik jis parodydavo susidomėjimą sportu galiausiai, panašu, priveikė jo norą dalyvauti. Tad jaunuolis pasiryžta pereiti į kitą mokyklą. Ir ten apie savo orientaciją nė neužsiminti...

Mano Nuomonė: Labai įdomus ir paprastas skaitinys, nors pati idėja - labai sudėtinga. Žmonės iš tiesų kartais mus apibrėžia, kaip vieną aspektą. Orientaciją, lytį, amžių, skaitytoją, sportininką, taip toliau. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių nelabai norėjau pasakoti ir savo sąsajos su LGBTQIAP+, tai tikrai buvo kur pamąstyti, kai Rafe bene tikrąja to žodžio prasme - bandė pabėgti nuo savo orientacijos.

Tikrai labai smagiai susiskaitė, 5/5.

Mano IG | Kavos?

knygos apžvalga | Ashley Shuttleworth "A Dark and Hollow Star" | The Hollow Star Saga 1 | 🏳️‍🌈

Autoriai: Ashley Shuttleworth
Pavadinimas: A Dark and Hollow Star
Serija: The Hollow Star Saga 1
Žanras: Jaunimo Literatūra; LGBT+ Literatūra
Psl: 512
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nusprendžiau šiam LGBTQIAP mėnesiui (Pride Month 🏳️‍🌈) skaityti ne tik LGBT literatūros knygas, bet ir pamėginti rasti tas, kurias ir parašė LGBT bendruomenės asmenys. Pirmoji tokia yra Ashley Shuttleworth knyga "A Dark and Hollow Star", pirma The Hollow Star Saga serijoje.

Apie Knygą: Ironborn (gimę su geležimi kraujyje), arba pusiau fėjos, krinta negyvi tokiais kiekiais, kad net fėjų taryba turėjo imtis bent jau simboliškų veiksmų. Paprastai magijos atsisakę pusiau fėjos - jiems neberūpi, tad tai - daugiausia ko buvo galima tikėtis, iki šias uždrausta magija dvokiančias mirtis tirti imasi keturi jaunuoliai. Jaunuoliai, paliesti Likimo, Sėkmės, bei kitokių nesutramdomų Visatos galių, prieš kurias nei pašokinėsi, nei pakovosi... Buvusi furija, fėjų karalystės princas, jį mylintis jo sargybinis, bei vienos įtakingiausių šeimų pavainikė, kuri net maginių galių - stokoja. Kiekvienas vedamas savo asmeninių problemų ir poreikio sužinoti, kas už viso to slypi ir kodėl.

Mano Nuomonė: Tas pats knygos receptas, kokių tikrai skaitėte daug, jei skaitote Jaunimui taikomą Fantastiką, bet su gan dideliu pliusu. Visų pirma tai čia daug geriau supinti mitai ir gražiai sulieti su mūsų moderniu gyvenimu, nes net ir fėjos negali atsiplėšti nuo savo telefonų. Antra, visi keturi paaugliai yra LGBT+ asmenys. Ir trečia, bene svarbiausia, nėra tos įprastos dramos. Niekas neužsišikinėja, už ausų tempti nereikia, o stengiasi patys save įkalbėti judėti pirmyn, kas, paauglystėje, man būtų buvę net labai reikalinga.

Knyga ne man, tai nežinau ar skaitysiu toliau, bet parašyta gerai ir istorija tikrai stipri ir įdomi. Tai ir duodu tvirtą 4/5.

Mano IG