2019 m. spalio 8 d., antradienis

knygos apžvalga | Jennifer Lynch "The Secret Diary of Laura Palmer

Autorius: Jennifer Lynch
Pavadinimas: The Secret Diary of Laura Palmer
Serija: -
Žanras: Siaubo Literatūra, Misterija
Psl.: 184
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Ar žiūrėdavot Tvin Pyksą? Man ir dabar galvoj skamba ta pradžios muzika. Ir čia kurią dieną radau Lauros Palmer, tos šviesiaplaukės gražuolės, kur serialo pradžioj tiriamos jos mirties aplinkybės, dienoraščio knygą, parašytą serialo kūrėjo dukros, Jennifer Lynch. Knyga taip ir vadinasi "The Secret Diary of Laura Palmer". Ir nors ji parašyta labai lengvai ir gerai, visas jos siužetas yra šlykštus.

Apie Knygą: Laura turi du dienoraščius. Vienas yra, tarkime, viešas, tiems, kas negali atsispirti lindimui į kitų žmonių gyvenimus. Kitas gi saugo visą jos tamsą, tamsą, kuri ją skandina ir plečiasi. Jau nuo dvylikos ji sapnuoja keistus sapnus, apie tamsą, mišką, vyresnius vyrus, kurie ja naudojasi. Galiausiai tie sapnai ima skverbtis ir į jos gyvenimą, jos pačios fantazijas, kurių apstu mergaitei virstant jauna paaugle. Bet, panašu, jog tie sapnai ir fantazijos yra kurstomi kažkokio padaro, kurį Laura pažįsta tik Bobo vardu. Jis skaito jos mintis, kankina ją sapnuose, ir netgi ima rašyti į jos dienoraštį, kalbėtis su ja nemiegančia. Jis ketina ją pasiglemžti.

Mano Nuomonė: Žiūrėkit dabar. Jai labai aiškiai ir detaliai sapnuojasi ją tvirkinantys vyresni vyrai. Tėvo bendradarbis padovanoja jai ponį. Dar net šešiolikos neturėdama ji jau priprato prie kokaino ir uždirbinėjo pinigus nešvankiomis nuotraukomis, bei savo kūnu. Ir tu, kaip skaitytojas, esi tikinamas, jog ei, tai demonas, jis čia jai kojas kamšiojo, kaip ir visiems kitiems. Mano supratimu tiesa yra kur kas baisesnė, ko pasekoje jos protas ir sukūrė šitą demonišką iliuziją, kurią puikiai maitino kokainas. Juk tikrai nereikia raguoto padaro iš pragaro, kad tave šitaip skausmingai sugniuždytų.

Bjauru buvo skaityti, todėl galiu duoti tik 3/5 ir pabrėžti tą TRIGGER WARNING: mergina net neišgyvena iki pilnametystės, o ir padėti jai nieks nė nemėgina. Nes, kam gi, kai galima ja naudotis?

2019 m. spalio 5 d., šeštadienis

knygos apžvalga | James Aquilone "Dead Jack and the Pandemonium Device" | Dead Jack 1

Autorius: James Aquilone
Pavadinimas: Dead Jack and the Pandemonium Device
Serija: Dead Jack 1
Žanras: Siaubo; Humoras
Psl.: 211
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pamačiau James Aquilone knygos "Dead Jack and the Pandemonium Device" viršelį ir supratau, kad man patiks. Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios labai patiko ir Malonusis Ponas Skeletas: tas noir vaibas su negyvėliu sekliu. Tamsus, bet paprastas humoras.

Apie Knygą: Džekas - detektyvas, dirbantis Pandemoniume, pasaulyje tarp gyvenimo, mirties, rojaus ir pragaro. Jis šiaip savo darbą gan gerai išmano, nors jo partneriui, keistam homunkului, kuris kažkada tiesiog įsikraustė gyventi į Džeko tuščią kaukolę, visokie ten jo veiksmų planai atrodo mažų mažiausiai baisūs, neapgalvoti, blogi ir pavojingi gyvybei. Dar gi, Džekas yra zombis su Fėjų Dulkių problema. Anot jo, tai vienintelis dalykas, kuris leidžia jam kontroliuoti gyvos mėsos troškimą. Ir štai atėjo diena, kai jo resursai pasibaigė. Nuėjęs pas leprekoną nusipirkti dar, buvo išdėtas į šuns dienas ir... Na. Leprekonas buvo labai skanus.

Mano Nuomonė: Knyga daugiau mažiau yra smulkių bylų kratinys, su viena didele ir rimta, kuri puikiai perteikia šį pasaulį, priežastis, kodėl jie visi čia, bei daugumos veikėjų priešistores. Čia pilna labai įdomių padarų, nuo undinėlių, kurios gali tave gyvą suėsti, iki gigantiškų fėjų, kurių motinos buvo tos mažutės fėjos, kaip iš Piterio Peno, o tėvas - žmogus... Niekas nenori klausti KAIP, niekas. Pilna tokio šiek tiek vulgaraus humoro, o Džekas irgi savęs labai rimtai nepateikia, tai toks gaunas geras, lengvas, juokingas mišinukas.

Smagi knyga, labai laukiu, kada galėsiu imti antrą! Duodu 5/5, ir viliuosi rasti dar tokių. Šiaip, tai gal reikėtų toliau ten tą Malonųjį Poną Skeletą skaityti, nors ta, palyginus, vaikams, jauniems paaugliams. Čia gi jau nebe.

2019 m. spalio 2 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Ambrose Ibsen "Midnight in a perfect world"

Autorius: Ambrose Ibsen
Pavadinimas: Midnight in a Perfect World
Serija: -
Žanras: Siaubo; Paranormalu
Psl.: 288
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Na ką, prasidėjo Spalis, o kartu ir siaubo žanro skaitiniai. Pirmoji knyga, kurią perskaičiau yra Ambrose Ibsen "Midnight in a Perfect World". Lovecraftiškai baisi ir vietomis net nemaloni skaityti. Priminė Tzimisce vampyrus ir tą apie juos skaitytą knygą.

Apie Knygą: Pasaulis šalia mūsiškio, paslėptas šydu, per kurį regi tik tam tikrų asmenybės, proto sutrikimų turintys asmenys. Jie - apdovanoti evoliucijos, jaučia tai, ko kiti nepajėgia net suvokti. Jie mato Jo pasaulį. Tamsų, kruviną, su juoda skyle lubose, kurios link Jis stato struktūrą, laiptus iš gyvų, performuotų žmonių. Bet tokių visada buvo mažai. Tad ir kelionė atgal į savo viešpatiją užtruko bene amžinybę. Iki Jis rado tą tobulą protą, kuriam sugebėjo perteikti idėjas, mintis padėsiančias suformuoti vaistą, kuris pakilės visų protus. Paranoja, nerimas, panika. Vizijos. Dabar jau nebeužtruks iki Jis vėl valdys žmoniją, kaip teisėtas jos dievas.

Mano Nuomonė: Knyga nebuvo labai įdomi, bet turėjo gerų niuansų. Tarkime, panašiai, kaip filme Split, čia asmenybės sutrikimai rodomi, kaip natūralus evoliucijos žingsnis. Tik, čia šis žingsnis buvo paskatintas lovecraftiškos būtybės, kuriai žmogus tėra molis, bet toks molis, kuris turi pats pas tave ateiti. Kam reikia, kad tas molis tave girdėtų per šydą, kuris skiria jūsų pasaulius. Knygos baisumas kyla iš to bejėgiškumo siaubo: nėra kur bėgti, nėra kaip kovoti, tu nieko negali padaryti, tik priimti savo likimą tapti struktūros dalimi. Vieniems tai - palaima, viso gyvenimo prasmė tarnauti savo dievui. Kitiems gi - pragaras, mat ši būtybė yra baisesnė ir už velnią. Keista knyga.

Rekomenduoti negaliu ir nenoriu, nėra ji tokia jau gera, ir nėra tokia jau baisi. Nors žinau, kam ji galėtų patikti, tad gal kam asmeniškai žinutę mestelėsiu. O kol kas duodu 3/5.

2019 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis

knygos apžvalga | Autorių Kolektyvas "Dracula: Rise of the Beast"

Autorius: David Thomas Moore; Adrian Tchaikovsky; Milena Benini; Bogi Takacs; Emil Minchev; Caren Gussoff Sumpton
Pavadinimas: Dracula: Rise of the Beast
Serija: -
Žanras: Drakula; Siaubo Literatūra
Psl.: 304
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Jau senokai vis žvilgčiojau į autorių kolektyvo antologiją "Dracula: Rise of the Beast", kuri atseit pasakoja, kaip Vladas Smeigikas tapo Grafu Drakula. Galiausiai persilaužiau, kai pamačiau jog ir Adrian Tchaikovsky tam parašė istoriją. Deja, knyga vis tiek pasirodė prastoka.

Apie Knygą: Jei manote, jog tai bus knyga apie Drakulą, jo virtimą vampyru, bei jo atsibeldimą iki Minos ir Liusės, tai klystate daugiau, nei esate teisūs. Taip, čia kažkas kažkur matė, kaip ir netgi kodėl Drakula buvo paverstas vampyru. Ir, taip, gaunam sužinoti, kaip ir kodėl jis keliavo. Bet visa kita tėra tik logikos stokojantys ir sunkiai draugėn limpantys pasakojimai apie kažką kažkur dalinai susijusį su Drakula. Tai daugiau jau knyga apie Korviną (Corvinus), bei kaip jis be jokių mums pateiktų priežasčių persekiojo Drakulos Romani tarnus.

Mano Nuomonė: Man tiesiog sunku suprasti, kodėl kelios istorijos čia buvo ant tiek be logikos. Jau net fantastika būna geriau apgalvota, o čia, kaip ir yra pagrindas, tvirtas, stiprus, neblogos idėjos mėtos, nu bet taip blogai parašyta. Tarkime, labai įdomi mintis, pagal legendą Korvinui reik vienos ten giminės moters, tai pasirodo legendai tinka įvaikinta transeksuali dukra, kas yra labai faina mintis. O geriausia istorija buvo Milena Benini "A Stake Too Far", nes būtent kad, tiko į bendrą pasakojimą logiškiausiai, tarsi būtų vienintelė istorija parašyta pagal planą "ei, papasakokim, kaip Drakula aplink Europą baladojos iki pasiekė anuos ten krantus". Nes, tarkime, net kai Adrian Tchaikovsky istorija gera, ten Drakula tik šiaip toks, sienos papuošalas, o pats pasakojimas bendrai knygai absoliučiai nieko nedavė. O knygos mintis buvo kova prieš Korviną, tai Drakula galai žino kam.

Rimtai, minčių buvo gerų. Bet tai ir viskas - geros, pavienės idėjos, kurias prastai realizavo. Duodu silpną 3/5, gaila net.

2019 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Kerri Maniscalco "Capturing the Devil" | Stalking Jack the Ripper 4

Autorius: Kerri Maniscalco
Pavadinimas: Capturing the Devil
Serija: Stalking Jack the Ripper 4
Žanras: Misterija; Istorinė
Psl.: 453
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Jau ne pirmas kartas, kai priprantu prie serijų, kurios man ne per labiausiai patinka, tad tęsiu jų skaitymą. Laimė, Kerri Maniscalco serija Stalking Jack the Ripper yra savitai gerai parašyta, tad suskaičiau "Capturing the Devil" be didesnių problemų.

Apie Knygą: Sunku tuo ir patikėti, bet panašu jog Džekas Skerdikas - grįžo. Žymusis serijinis žudikas, sukrėtęs Audrey Rose namus, Londoną, dabar gi siautėja Amerikoje, Čikagoje. Į jo paliekamus kūnus baisu žiūrėti. O kitą syk jie taip ir dingsta, su visam. Policija, kaip visada, nėra labai linkę padėti, ypač svetimšaliams, vedamiems moters. Bet Audrey Rose žūt būt turi išsiaiškinti, kas gi slypi už Džeko kaukės. Mat tiek ji, tiek jos artimiausieji puikiai žino, jog Džekas, jos brolis - mirė.

Mano Nuomonė: Tarp šios ir praeitos knygos - labai gili praraja, kurią autorė užpildė pusine knyga tarp jų. Kas, mano supratimu, yra prastokas žingsnis. Skaitytojas turėtų galėti skaityti knygas ir nelyst prie pusinių, jei nedomina papildoma istorija. Bet čia gi, kur aną knygą baigiau su viltim, jog laukia kažkas gero, čia viskas grįžo į senas vėžias, be perspėjimo. Dar gi, knyga beprotiškai stipriai susitelkė į romano dalį, tad pusę knygos tiesiog nuobodžiavau. Ir pati žudiko istorija buvo gan silpna, bet bent jau jo elgesys buvo įdomus ir apgalvotas, o ir Audrey žudiko medžioklės ėmėsi labai rimtai.

Žodžiu, meh. Nei gera, nei bloga. Manau jei misterijas, detektyvus mėgstat ir pavyzdžiui jau nusibodo seni diedai, kurie jas tiria, tai čia gal ir bus įdomu. Žinoma, jei neerzins veikėjų amžius ir nejuokingi "tau jau 18, beveik užuodžiu kapų purvą" tipo juokeliai. Duodu 3/5.

2019 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

knygos apžvalga | R.A. Salvatore "The Crystal Shard" | The Legend of Drizzt 4

Autorius: R.A. Salvatore
Pavadinimas: The Crystal Shard
Serija: The Legend of Drizzt 4
Žanras: Fantastika, Aukštoji Fantastika
Psl.: 344
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Vis ko tai labai noris tos tokios klasikinės fantastikos, kaip Peter S. Beagle, ar J.R.R. Tolkien, ar net kokio Fritz Leiber. Net George R.R. Martin sekančią Sostų Karų knygą paskaityčiau, jei būtų. Bet, kad nėr, tai vėl pasiėmiau R.A. Salvatore, jo The Legend of Drizzt seriją ir perskaičiau ketvirtą, "The Crystal Shard", knygą, su kuria prasideda antra trilogija, The Icewind Dales. Gera buvo.

Apie Knygą: Silpnavalis magas, pavergtas galingo demono, kurį per savo kvailumą bandė iškviesti, manipuliuodamas karingų žmonių lyderiais, veda armijas link Icewind Dales, vietos, kurią mūsų tamsusis elfas Drizzt laiko namais. Tad vos pastebėjęs kažką tolumoj bręstant, jis suskubo įspėti gyventojus ir pamėginti juos įkalbėti susivienyti su tuo, ką jis žino būsiantį daugiau, nei vien barbarų išpuolis. Bet gyventojai nėra linkę tikėti tamsiaisiais elfais, ypač, kai nėra jokių įrodymų, vien žodžiai. O jiems patiems išvydus tiesą, gali būti per vėlu.

Mano Nuomonė: Vieną tašką atmečiau už tokį šiek tiek perdėtą garbės jausmą. Taip, tai labai būdinga klasikinei fantastikai, bet kartais tiesiog ne vietoj ir ne laiku visi ima daryti tai, kas teisinga, o ne tai, kas būtų logiška. Bet šiaip jau knyga buvo labai gera. Daug nerealių mūšių prieš barbarus, milžinus, orkus, burtininkus. O ir pabaigė su tokia gaida į didelį nuotykį kitoje knygoje, tai labai laukiu ją imt.

Patiko, duodu labai stiprius 4/5.

2019 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Nick Bilton "American Kingpin"

Autorius: Nick Bilton
Pavadinimas: American Kingpin
Serija: -
Žanras: Tikri Nusikaltimai; Biografija
Psl.: 328
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Apie Dark Web turbūt visi girdėjote. Gal girdėjote ir apie Silk Road, vieną žinomiausių juodosios rinkos puslapių. Nick Bilton knyga "American Kingpin" yra jo kūrėjų biografija. Apie tai, kaip gimė pati idėja apie rinką, kur žmonės galėtų gauti viso to, ką jų valstybė draudžia, su minimalia rizika.

Apie Knygą: Dark Web yra keista vieta. Nuo jos mus skiria vien naršyklė ir keli paspaudimai. Bet to ir užtenka, kad dauguma iš mūsų praleistų visą gyvenimą ten neužklydę ir gal net apie jį negirdėję. Tokia juk, galų gale, ir esmė: likti nematomais, nebūti sekamais, išlikti anonimiškais. Ross Ulbricht tebuvo vienas iš daugelio žmonių su abejotinais moralės standartais, kurie vienaip ar kitaip pateisino žmonių potraukį uždraustiems, pavojingiems, nelegaliems dalykams. Anot jo, valstybė neturi teisės diktuoti ką mes galime vartoti, mes privalome turėti savo kūno autonomiją. Pasiteisinimų atsirado ir kai jo sukurtoje erdvėje, Silk Road, buvo imta prekiauti ginklais. Ar savižudybės reikmenimis. Įskaitant ir vadovėlius, instrukcijas.

Silk Road egzistuoja ir dabar, po jo įkūrėjo įkalinimo iki gyvos galvos. Buvo susemta ir daug jo bendrų, jei ne visi. Bet pats puslapis buvo atkurtas vėl, ir vėl, ir dabar yra žinomas, kaip vienas atspariausių laikui juodosios rinkos turgų.

Mano Nuomonė: Leiskit tik iš kart pasakyti, jog ne tik, kad nesiūlau ten eiti, bet ir rekomenduoju ten neiti. O jei eisite, siūlau prisiminti, jog jūsų nematomumas internete priklauso ne tik nuo to, kokią naršyklę naudojate, bet ir daug kitų aspektų. Pirmiausia paskaitykite knygą, pamatysite koki kvaili dalykai galiausiai atvedė FTB prie Roso durų, o tada jau patys pagalvokite. O apie knygą, tai ji tikrai labai maloniai parašyta. Aš iš tų keistų žmonių, kurie mėgsta sekti mūsų laikų, realybės piktadarius ir super piktadarius, ar tuos, kuriuos mes tokiais laikome, su sąlyga, jog jie, kaip koks Moriartis, daro tai ką daro - su protu (t.y. valstybių į kurias pirštais nerodysiu prezidentai manęs nedomina). Tad istorija man buvo gerai žinoma, o vis tiek įdomi. Tiems, kam ji nėra žinoma, viskas tikrai bus paaiškinta.

Tikrai įdomus skaitalas, vertas užmesti akį jau vien tam, kad suprastumėte savo saugumo online trapumą. Duodu 4/5, solidžius.

2019 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Julie Kagawa "The Immortal Rules" | Blood of Eden 1

Autorius: Julie Kagawa
Pavadinimas: The Immortal Rules
Serija: Blood of Eden 1
Žanras: Vampyrai, Paranormalu
Psl.: 485
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Julie Kagawa knyga "The Immortal Rules", pirmoji Blood of Eden serijoje, netyčia tapo tokiu lengvu pailsėjimo skaitiniu. Tiesiog neįdomios man tokios istorijos, bet ši parašyta buvo gerai, tai taip ir susiskaitė, per daug dėl nieko nepergyvenant.

Apie Knygą: Alison Sekimoto gimė ir užaugo vampyrų mieste, viename iš daugelio, kurį valdo vienas ar kitas vampyrų karalius. Kaip neprisiregistravęs žmogus, ji priversta suktis dėl išgyvenimo: maldaudama, vogdama, ieškodama, ir absoliučiai kas dien rizikuodama gyvybe, vien tam, kad rytoj ja rizikuotų vėl. Registruotiems gyventojams kiek lengviau, jie, už reguliarias kraujo donorystes, gauna maisto talonus. Bet visuomet yra pakankamai tų, kurie vampyrų maitinti nenori iš gryno principo. Juos čia laiko žemesne kąsta ir jei koks klajojantis vampyras išskerdžia visą gaują - niekam nerūpi. Bet net ir su tokia grėsme saugiau yra likti mieste, nei būti už jo, kur siaučia rabids infekcija, galinti paveikti tiek žmones, tiek vampyrus. Tada jau mirtis yra menkiausia problema...

Mano Nuomonė: Čia viena tų knygų, kur pasaulis nuėjo velniop dėl viruso, kuris sukrėtė tiek žmoniją, tiek ir vampyrus vienodai. Jiems ėmė trūkti kraujo, tad bandė padėti žmonijai išgyventi, bet virusas mutavo ir ėmė infekuoti juos pačius. Dabar gi sveikieji gyvena jų valdomuose miestuose ir svajoja apie mitologinį Rojų, miestą, kurį pilnai tebevaldo žmonės ir kur nėra jokių vampyrų. Ir, žinoma, mūsų herojė būtent jo ir išeina ieškoti.

Knyga nėra bloga, tiesiog ne man. Tokiu aš jau skaičiau, nelabai man jos. Bet galiu duoti solidų 4/5, atimdamas tašką tik už labai rimtas istorijos problemas, pavyzdžiui tiesiog siutinantį jaunų vampyrų nuspėjamumą, kur "ne, man tai jau taip tikrai niekada nenutiks, nors nutiko absoliučiai visiems bandžiusiems, kam man čia klausyti senolių".