Pavadinimas: Midnight in a Perfect World
Serija: -
Žanras: Siaubo; Paranormalu
Psl.: 288
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads
Na ką, prasidėjo Spalis, o kartu ir siaubo žanro skaitiniai. Pirmoji knyga, kurią perskaičiau yra Ambrose Ibsen "Midnight in a Perfect World". Lovecraftiškai baisi ir vietomis net nemaloni skaityti. Priminė Tzimisce vampyrus ir tą apie juos skaitytą knygą.
Apie Knygą: Pasaulis šalia mūsiškio, paslėptas šydu, per kurį regi tik tam tikrų asmenybės, proto sutrikimų turintys asmenys. Jie - apdovanoti evoliucijos, jaučia tai, ko kiti nepajėgia net suvokti. Jie mato Jo pasaulį. Tamsų, kruviną, su juoda skyle lubose, kurios link Jis stato struktūrą, laiptus iš gyvų, performuotų žmonių. Bet tokių visada buvo mažai. Tad ir kelionė atgal į savo viešpatiją užtruko bene amžinybę. Iki Jis rado tą tobulą protą, kuriam sugebėjo perteikti idėjas, mintis padėsiančias suformuoti vaistą, kuris pakilės visų protus. Paranoja, nerimas, panika. Vizijos. Dabar jau nebeužtruks iki Jis vėl valdys žmoniją, kaip teisėtas jos dievas.
Mano Nuomonė: Knyga nebuvo labai įdomi, bet turėjo gerų niuansų. Tarkime, panašiai, kaip filme Split, čia asmenybės sutrikimai rodomi, kaip natūralus evoliucijos žingsnis. Tik, čia šis žingsnis buvo paskatintas lovecraftiškos būtybės, kuriai žmogus tėra molis, bet toks molis, kuris turi pats pas tave ateiti. Kam reikia, kad tas molis tave girdėtų per šydą, kuris skiria jūsų pasaulius. Knygos baisumas kyla iš to bejėgiškumo siaubo: nėra kur bėgti, nėra kaip kovoti, tu nieko negali padaryti, tik priimti savo likimą tapti struktūros dalimi. Vieniems tai - palaima, viso gyvenimo prasmė tarnauti savo dievui. Kitiems gi - pragaras, mat ši būtybė yra baisesnė ir už velnią. Keista knyga.
Rekomenduoti negaliu ir nenoriu, nėra ji tokia jau gera, ir nėra tokia jau baisi. Nors žinau, kam ji galėtų patikti, tad gal kam asmeniškai žinutę mestelėsiu. O kol kas duodu 3/5.
