Pavadinimas: The Immortal Rules
Serija: Blood of Eden 1
Žanras: Vampyrai, Paranormalu
Psl.: 485
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads
Julie Kagawa knyga "The Immortal Rules", pirmoji Blood of Eden serijoje, netyčia tapo tokiu lengvu pailsėjimo skaitiniu. Tiesiog neįdomios man tokios istorijos, bet ši parašyta buvo gerai, tai taip ir susiskaitė, per daug dėl nieko nepergyvenant.
Apie Knygą: Alison Sekimoto gimė ir užaugo vampyrų mieste, viename iš daugelio, kurį valdo vienas ar kitas vampyrų karalius. Kaip neprisiregistravęs žmogus, ji priversta suktis dėl išgyvenimo: maldaudama, vogdama, ieškodama, ir absoliučiai kas dien rizikuodama gyvybe, vien tam, kad rytoj ja rizikuotų vėl. Registruotiems gyventojams kiek lengviau, jie, už reguliarias kraujo donorystes, gauna maisto talonus. Bet visuomet yra pakankamai tų, kurie vampyrų maitinti nenori iš gryno principo. Juos čia laiko žemesne kąsta ir jei koks klajojantis vampyras išskerdžia visą gaują - niekam nerūpi. Bet net ir su tokia grėsme saugiau yra likti mieste, nei būti už jo, kur siaučia rabids infekcija, galinti paveikti tiek žmones, tiek vampyrus. Tada jau mirtis yra menkiausia problema...
Mano Nuomonė: Čia viena tų knygų, kur pasaulis nuėjo velniop dėl viruso, kuris sukrėtė tiek žmoniją, tiek ir vampyrus vienodai. Jiems ėmė trūkti kraujo, tad bandė padėti žmonijai išgyventi, bet virusas mutavo ir ėmė infekuoti juos pačius. Dabar gi sveikieji gyvena jų valdomuose miestuose ir svajoja apie mitologinį Rojų, miestą, kurį pilnai tebevaldo žmonės ir kur nėra jokių vampyrų. Ir, žinoma, mūsų herojė būtent jo ir išeina ieškoti.
Knyga nėra bloga, tiesiog ne man. Tokiu aš jau skaičiau, nelabai man jos. Bet galiu duoti solidų 4/5, atimdamas tašką tik už labai rimtas istorijos problemas, pavyzdžiui tiesiog siutinantį jaunų vampyrų nuspėjamumą, kur "ne, man tai jau taip tikrai niekada nenutiks, nors nutiko absoliučiai visiems bandžiusiems, kam man čia klausyti senolių".
