Atrodo aš vis ieškau logikos knygose apie 14-mečius ir nesuprantu, kodėl nerandu. Nesupraskit klaidingai, kaip ir ankstesnės, taip ir ši Peter Freund knyga „Laura ir Ugninės Gyvatės Žiedas“ (Laura und der Ring der Feuerschlange; „Alma Littera“ 2007; ISBN 978-9955-24-835-4; 424p.,) – neblogos, tai ne Haris ir jo gauja, bet vis vien dar pusė velnio. Ir intrigos šiek tiek yra, ir kabinančių vietų. Bet.
Gerai, kaip čia viską išdėstyt. Čia atrodo
penkta knyga, priešpaskutinė. Joje labai šauniai raitoma intrigėlė, viskas
tempiama iki paskutinės akimirkos, nėra kaip ir jokių aiškių ir suprantamų „jei
padarysiu tą ir tai, tai nutiks tas ir tas, o tada aš laimėsiu“, kiekvienas
veiksmas neaišku kokiu maginiu būdu veda į pergalę, tad tik tiek ir aišku – jei
pavyks, na tai jau kaip nors paskui viskas susitvarkys. Man tai skaitant
nekenkė. Juoba, kad tarkim šioj knygoj atsirado dar ir kažkokia angelų rasė,
vadinas jau gavau sau dvi dovanėles, drakonus ir angelus. Vienas nemiruolis
pagaliau pripažintas „vampyru“, ir nors jį vis minėjo ir minėjo, taip ir
nepasižymėjo vyrukas. Pamiršta buvo ir daug kitų paprastai įprastų herojų ar
dalykų, kuriuos Laura su tais herojais darydavo. Susitelkta į aprašymus,
prisiminimus ir tokius visai ne tėviškus reikalavimus iš tėvų, kaip tarkim „rizikuok
gyvybe, nes man atrodo, kad manęs nemyli“ (čia perfrazavau, bet patikėkit, esmė
taikli). Šioje knygoje, pagaliau, nebuvo to „tikiuosi jai nereikės susitikti su
–viršelio pavadinimo monstras-, nes to ji neįveiks“ dalyko, vietoje to viskas
pakankamai šauniai sukosi apie Faustą ir Hadą, stebuklingus žiedus ir dar ten
visokias suktenybes. Tai, knyga kaip ir gera...
Suerzino tai, kad kai jau pagyriau Laurą, kad
va, mergaitė patirties įgavo, nebe tokia kvaila, ji ėmė ir vėl atgal žengė. Yra
asmenų knygose, kuriais ji nepasitikėjo nuo pat pradžios, kurie jai kenkė ir ji
žinojo, kad jie jai kenkia. Vietoje to, kai tik jie ima dviveidžiauti, vietoje
to, kad ir toliau įtartinai žiūrėtų į jų darbus, ji ima ir staiga nusprendžia,
kad puiku, vadinasi, dabar jūs mano draugai. Suprantu, kad jai dar tik 14-ikti
eina, bet tai ne pirmas vaikas kurį sutikau knygose ir kuris vedė iš kantrybės,
tad širdin to neimkit, nosferatai. Dar įdomu, kad yra teiginių „tokių dalykų
nebūna“, kai tuo tarpu aplink dedasi begalės dalykų, kurių šiaip jau nebūna.
Kažkaip galai nesuėjo.
Bet, kadangi ir vertėjas šį kart pasistorojo,
ir knygos pabaiga suintrigavo, nemanau, kad turiu teisę ją peikti. Galų gale,
sau žadėjau, kad šią bandytą-Hario-konkurentę perskaitysiu jau velniai žino
kada, o delsiau iki stuktelėjo tiek kiek stuktelėjo, o dabar skundžiuosi, kad
knyga jaunimui nelabai sueina? Ne jau. Duosiu 7/10 ir užsičiaupsiu.
Anotacija: Po
mįslingos avarijos, įvykusios prieš daugelį metų, Laura mano, kad jos mama
mirusi. Bet paskui drakonas Gurgulijus jai pažadina viltį, kad Ana Leander gali
būti gyva. Kad tuo įsitikintų, Laura ryžtasi leistis į sapnų kelionę į savo
praeitį. Visi ženklai rodo, kad Ana atsidūrė niūrioje Šešėlių karalystėje. Tačiau
pakliūti tenai galima tiktai turint legendinį Ugnies Gyvatės žiedą. Kai Laura
jį pagaliau aptinka ir išsiruošia į Šešėlių šalį, ji dar nenutuokia, kad
leidosi į patį pavojingiausią nuotykį...
