Kol kas ši Peter Freund Lauros knygų dalis yra paskutinė, šeštoji, “Laura ir Šviesos Labirintas” (Laura und das Labyrinth des Lichts; “Alma Littera” 2008; ISBN 978-9955-38-175-4; 432p.), bet oficialiai P.F. jau pernai išleido septintą knygą, „Laura und der Kuss desSchwarzen Damons“ (a su umliautu), ir jei mano vokiečių kalba dar ne visai surūdijo, tai vertime vadintis turėtų „Laura ir Juodojo Demono Bučinys“. Į naujosios knygos istoriją nesigilinau, nes ši, šeštoji knyga, idealiai viską užbaigia, tad jei leidyklos vėl pasišiukšlins ir taip niekad ir nesulauksim vertimo, verčiau nesierzinti trupiniais (mat vokiškai jos tikrai dorai neperskaityčiau. Nors gal, kas ten dabar žino)...
"-<...>Kaip čia mes sakome: "Kur kaklas, ten yra ir į ką suleisti dantis." Taigi tas gandas, matyt, ne iš piršto laužtas."
Kaip jau spėjau paminėti, knyga viską
idealiai užbaigia ir paaiškina begales iki tol nepaaiškintų dalykų. Žinoma,
vietomis vėl mane juodai supainiojo, mat matyt nebemoku tiesiog leistis pagal
knygos srovę, kai rašoma tokiu konkrečiu stiliumi (yra knygos jaunimui, ir yra
Knygos Jaunimui, Laura yra knyga jaunimui. Bartimėjaus trilogija yra Knyga
Jaunimui. Turbūt aiškiau netapo...), tai ir kibau tai šen, tai ten. Bet taip,
jei jau apskritai imant visas šešias knygas, ši man patiko labiausia. Jau kaip
ir viskas paaiškinta, todėl susitelkiama į reikiamus dalykus, pristatomas
arch-demonas, kuris lyg ir galingiausiu būdamas, apsireiškė tik dabar. Jis kaip
ir Liuciferio atitikmuo, buvęs galinga angelas, maištavo, tapo puolusiu. Tik ten
angelai vadinami Debesų Šokėjais, tai jis – Puolęs Debesų Šokėjas. Aš ne prieš
vienų daiktų vadinimu kitais, tad ir toliau džiaugiausi, kad pasitelkta man
įdomių būtybių. Trūko tik drakonų, mat dabar aišku jau tik vienas padeda... E,
kas dar? Nebebuvo tos juokingos sąsajos su pavadinimu, tik pačiame gale Šviesos
Labirintas tampa svarbiu, iki tol nieks nieko nevelia. Išmirė galybė herojų ir
dar taip fantastiškai, kad į neprastą filmą tiktų. Ir šiaip jau, šauni knyga.
Jei ir toliau tolyn – geryn, tai septinta turėtų būt tikrai gera. Gal jau ir
šitie vaikai, kurie elgiasi ne itin vaikiškai, jau būtų kiek paaugę (vėl gi,
tarkim to paties amžiaus yra Laura Leander ir Vilas iš Tunelių > elgsena
visiškai skirtinga, net jei situacija tarkim, savaip vienoda), ir jų
sprendimai, darbai ir pernelyg (man) nemaloniai aprašinėjamos detalės imtų
derėti su žinomomis datomis.
Tataigi, privėliau čia ir nieko doro
nepasakiau. Trumpinam – knyga gera, jei šios šešios būtų mano, padėčiau jas po
Hariu Poteriu, netoli Narnijos Kronikų. Duosiu knygai 8/10 ir vilsiuos, kad
kada nors ims Alma Littera ir nuspręs nebekiaulint. Ir visgi, džiaugiuosi, kad
bent kol kas su Laura baigta. Reikėjo skaityti ankščiau, tikrai reikėjo.
