Dar viena knygų klubo knyga. Neseniai skaičiau šio autoriaus Čarlį ir Šokolado Fabriką, ko pasekoje, ar dėl žinomo autoriaus, ar kažkokio kito veiksnio, draugė prisiminė kažkada skaičiusi labai juokingą knygą. Po trumpų paieškų ta knyga paaiškėjo esanti Roald Dahl kūrinys suaugusiems "Dėdulė Osvaldas" (My Uncle Oswald; ISBN 0241955769; 205p.; Goodreads),
Istorija istorijoje. Kartais su istorija šalia. Kažkas mums pasakoja apie savo dėdę Osvaldą per jo paties memuarus. Šį kartą, mat, kaip supratau, esama ir kitų šios serijos knygų, jis mums nori papasakoti apie tai, kaip tapo multimilijonieriumi per malonumus, dėl malonumų.
Tai trumpoka knyga apie tai, kaip seksas ir jo produktai gali sukrauti kalnus pinigų. Kartą išgirdęs apie kažkokį ten Sudano Vabalą (skaičiau angliškai, ten jis vadintas "Blister Beetle" - pūslių vabalu), jis surizikuoja viskuo, kad jį surastų. Anot tų, iš kurių jis to sutrinto vabalo gavo, to, ką galima pasemti adatos galvute - užtenka vienai dozei, kuri žmogų užvarys siena nuo užsiliepsnojusio geismo. Greit susukęs istoriją apie neegzistuojantį mokslininką, kuris net būdamas fikcinis turi daugiau autoriteto nei septyniolikametis bernužėlis, jis tą dozę pardavinėja kapsulėmis tūkstančiais ir už tūkstančius. Ir čia dar ne pabaiga. Grįžęs namo į Angliją Osvaldas susitinka su senu savo profesoriumi, ir, atrodo geru draugu, kuris papasakoja jam apie naujausią savo atradimą. Jis sumąstė, kaip užšaldyti spermą taip, jog net po daugybės metų ja būtų galima apvaisinti, tarkime, karves, kokiu nors įspūdingu buliumi. Osvaldo galvoje tuo tarpu jau sukasi planas. Suradęs dailią merginą ją apginkluoja ano vabalo miltais ir abu patraukia po Europą, dovanokit už išsireiškimą, melžti didžiausių to laiko vyrų. Mat kas nenorėtų kokio nors karaliaus, ar Einšteino vaiko? Žinoma, pakeliui laukia visokie nuotykiai, perdozavimai, homoseksualūs vyrai, pavojingi tipai, ir per daug sąžiningi vyriškiai.
Suprantu, jog tai tik satyra, bet jos būna geresnės. Ir, kad jau skaičiau geresnės, tai daugiau 5/10 duoti negaliu. Tiesą pasakius, balą pridėjau vien dėl komiškos idėjos: kiek daug autorius praleido laiko galvodamas apie tai, koks tas ar anas didis vyriškis lovoje. Vienur paaiškinimų ar aprašymų trūko, ir turėjom visokių "tas toks" ekvivalentų, tuo tarpu vynas ir maistas aprašyti taip plačiai, jog ėmiau praleidinėti, ko paprastai niekada nedarau, ir manau, to pasekoje, praleidau kokį ketvirtį knygos. Tad po visko, manau liksiu prie jo vaikiškų knygų.
