Rodomi pranešimai su žymėmis Isaac Asimov. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Isaac Asimov. Rodyti visus pranešimus

2023 m. liepos 18 d., antradienis

knygos apžvalga | Isaac Asimov "Antrasis Fondas" | Foundation 3

Autoriai: Isaac Asimov
Pavadinimas: Antrasis Fondas
Serija: Foundation 3
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 256
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Perskaičiau trečią, kol kas paskutinę turimą Fondo knygą, Isaac Asimov "Antrasis Fondas". Šiek tiek geresnė, nei prieš tai buvusi, bet vis tiek, ne tokia gera, kaip pirmoji.

Apie Knygą: Antrasis Fondas sukurtas absoliučioje paslaptyje. Visa plano sėkmė priklauso būtent nuo to slaptumo, nežinomumo. Mat žmonės, kurie žino, jog yra vedami tikslo link yra linkę elgtis kitaip, jų veiksmus - sunkiau numatyti, apskaičiuoti. Ką ten sunkiau, tai - bene neįmanoma užduotis. Ir, visgi, žmonės jų ieško. Žmonės, kurie nenori nei jų, nei jų didžiojo plano...

Mano Nuomonė: Labai sunku nupasakoti, tinklas supintas taip neįtikėtinai tankiai, jog į galą jau džiaugiausi, kad pagaliau baigėsi nesąmonės. Dvigubi, trigubi, penkiagubi agentai, bene kažkokie sleeper agentai, atrodo deus ex machina, o pasirodo planas, atrodo planas, o pasirodo deus ex machina. Labai, labai jau sumegzta ir deja nepateikta įdomiai, t.y. trūko įtampos, trūko galimybės nustebti, kad o, va, pasirodo štai kaip. Veikėjai irgi smuktelėjo kokybėj, tad visas įvertinimas dabar remiasi į gerą parašymą, nepaliekant laisvų galų tokiame painiame kūrinyje ir to parašymo aiškumą. Mat nepaisant baisių mazgų, nebuvo nei vieno sakinio, kur būčiau sudvejojęs, ar ko nepraleidau.

Toks, silpnokas 4/5.



2023 m. liepos 12 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Isaac Asimov "Fondas ir Imperija" | Foundation 2

Autoriai: Isaac Asimov
Pavadinimas: Fondas ir Imperija
Serija: Foundation 2
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 256
Įvertinimas: 3/5 | Goodreads

Perskaičiau antrą Fondo serijos knygą, Isaac Asimov "Fondas ir Imperija". Ne tokia gera, kaip pirmoji, mat pakrypo keista, beveik aukštosios fantastikos linkme.

Apie Knygą: Pirmasis Fondas pasiekė savo tokias, kaip ir, ribas. Problemos priešakyje, atrodo, baigtinės. Tad kyla akivaizdus klausimas: ar jos skirtos antrajam Fondui? Mitas apie jį sklinda po Visatą, kaip viltingas bet baisus gandas. Mat jei antrasis Fondas tikrai egzistuoja, tuomet čia ir dabar gręsiantis pavojus, prieš kurį atsilaikyti Fondas nepajėgus, yra toks, kokio Imperija dar nėra mačiusi.

Mano Nuomonė: Nematomas priešininkas, apipintas legendomis, su bene mitologinėmis galiomis, kurių dėka jam vieni niekai skintis kelią per priešininkus, nematomam, negirdimam. Bet kas gali būti juo, bet kas gali būti jo bendru, bet kas gali būti jo valdomas, bevalis tarnas. Būtent dėl to istorija supanašėjo su aukštąja fantastika, kas šiek tiek rėžia akį. Kosmose, kur garbinama atominė galia, kažkoks Raganiaus Visatos Emyras (Nilfgardo valdovas). Bet jei jums tai netrukdo, tai knygos parašymas - tikrai geras, o ir šiaip to laikmečio mokslinė įdomiai skaitosi.

3/5, su viltimi, kad toliau vėl pagerės.



2023 m. liepos 6 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Isaac Asimov "Fondas" | Foundation 1

Autoriai: Isaac Asimov
Pavadinimas: Fondas
Serija: Foundation 1
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 244
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Pagaliau prisikasiau ir iki Isaac Asimov "Fondo" knygų. Turiu tris. Autoriaus darbų esu skaitęs ir ankščiau, bet "Fondas" per labiausiai neįstrigo, nes skaitėsi, kaip visiškai naujas kūrinys. Bet, labai sužavėjo.

Apie Knygą: Hari Seldon, naudodamasis savo paties sukurtu psichoistorijos (psychohistory) mokslu, matematišku tikslumu įrodė Imperijos, Visatą valdžiusios apie 12 tūkstantmečių, subyrėjimą. Kad nereikėtų po to kęsti ištisų šimtmečių barbarizmo, kol kitos galios kovoja tarpusavyje, kuri stipriausia ir viršiausia, jis nusprendė sukurti fondą, kurio žiniomis remiantis, šis procesas - pagreitėtų ir valdžios vakuumą vėl užpildytų kita imperija. Bėda tik ta, jog Imperijos valdovai ir tos kitos dėl valdžios rietis pasiryžusios galios, įtaria planą po planu, grėsmę savo padėčiai...

Mano Nuomonė: Nenustebsit turbūt, jei pasakysiu, kad skaitėsi, kaip 40k priešistorė? T.y. rimtai matau ant ko visa ta visata buvo pastatyta. Buvo labai įdomu. Istorija, skaitant, plėtėsi už parašytų žodžių ribų, piešdama labai painią, bet labai lengvai sekamą politikos, mokslo ir bene ezoterikos tinklą, kur ateitį nuspėti galima pasitelkiant ne taro kortas, o matematiką. Įtraukianti istorija su keistai, gerąja to žodžio prasme, panaudotu mokslu, t.y. atomine galia ir pan. Manau nepatikti gali tik tiems, kas ne itin mėgsta mokslinę fantastiką ar jos politinius aspektus.

Stiprus 5/5.



2022 m. vasario 17 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Isaac Asimov "Robot Visions" | Robot 0.5

Autoriai: Isaac Asimov
Pavadinimas: Robot Visions
Serija: Robot 0.5
Žanras: Mokslinė Fantastika; Trumpos Istorijos
Psl.: 496
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Isaac Asimov yra vienas geriau žinomų vardų mokslinės fantastikos žanre. Tekę skaityti ne vieną jo knygą. Na, o šiandien gi atradau dar vieną, "Robot Visions" pusinę Robot serijoje. 

Apie Knygą: Trumpų istorijų kolekcija apie robotus, robotiką (terminas nukaldintas paties Isaac Asimov), robotams įdiegiamų ir nepajudinamų įstatymų, tarsi moralės kodekso. Apie jų sukūrimą, gyvenimą su mumis, tarp mūsų. Mūsų bandymą sugyventi vieniems su kitais, bei mūsų bandymą vieniems kitus išgyventi...

Mano Nuomonė: Istorijos nesiekia moralizuoti, ar grūmoti į tą robotą, kaip į didelę, blogą neišvengiamybę - mūsų pakaitalą, atėjusį čia mus išprašyti iš darbų. Labai įdomios istorijos, labai gerai parašytos, satyriškai nutapančios žmones, beveik kaip Orwell knygose. O kartais netgi taip juokingai pasenusios... 

Visiems besidomintiems šiuo žanru - tikrai labai verta perskaityti. 5/5.

2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

PFAF [1] - Užslinks Naktis



  Tvarkiausi knygas, ieškojau ką būtų galima atiduoti, ką parduoti, ką padovanoti ir akis užkliuvo už Eridano knygos, tiksliau Pasaulinės Fantastikos Fondo [SF] knygos, pačio pirmo [1] numeriuko. Knyga vadinosi „Užslinks naktis“, o vietoje autoriaus puikavosi užrašas „Amerikiečių fantastika“ (patikrinau visas biografijas, visi tikrai amerikiečiai), tataigi ir apsiėmiau paskaityti („Eridanas“ 1990; SBN 45-89942-277-7; 191p.) šią pirmą PFAF knygą. Va ką radau...

Isaac Asimov „Užslinks naktis“ (Nightfall)

  Asimovas visada mokėjo pateikti vaizdus iš menkai te žmogui suvokiamų būtybių pusės ir lyg koks Lovecraftas – šiurpinti mus tuo, kas kaip žmonių, pratusių prie tokios kasdienybės, gąsdinti, kaip ir neturėtų. Va ši jo istorija ir vėl tokia. Kažkoks galaktikos užkampis su žmonėmis, kurių planetoje diena tęsiasi pustrečio tūkstantmečio, mat saulių ten gyvas velnias, nesuprasi net kas apie ką ir sukasi. Tai va, vieną kartą per tiek ir tiek metų įvyksta visiškas užtemimas ir tie žmonės pirmą kartą pamato žvaigždes. Anot jų religijos – siela pas jas išeina, o besielis kūnas lieka gyventi kaip žvėris. Anot jų ne itin pažangaus mokslo, kas beje nuostabiai pateisinta, žmonės tiesiog išprotėja nuo tamsos sukeliamos klaustrofobijos, erdvės lauke dydžio, žvaigždžių abejingumo ir matyt suvokimo, kad jie visi nieko nežinojo...
  Nuostabi istorija!

Robert Silverberg „Pamatyti nematomą žmogų“ (To see the Invisible Man)

  Istorija su daug potencialo, tačiau prastai išnaudoto. Kažkuriais tai ten ateities metais gali draugą apskųsti, kam su tavimi šaltai elgiasi. Galima bausmė – štampas ant kaktos, kuris verčia visuomenę tave ignoruoti, lyg tavęs iš viso nebūtų. Atrodo gal ir įdomi perspektyva, juk eini ir darai ką nori. Bet juk ir kiti gali imti ir užvažiuoti tiesiai ant tavęs, einančio per gatvę ir likti nenubausti, mat pagal įstatymą – jie neturėjo tavęs matyti. Atrodo, tikrai smagi išgyvenimo istorija? Na va, o autorius vietoje to pasirinko „žmogiškos šilumos, nuolankumo“ temą. Ir gerokai sudirbo tai, kas galėjo būti itin smagu. Bet bent už originalumą pakelsiu nykštį į viršų.

Philip Jose Farmer „Antradienio Pasaulis“ (The Sliced-Crosswise Only-On-Tuesday World)

  Hm, na... Ar žinot tą pasaką, kur vyras ir žmona labai vienas kitą mylėjo, bet buvo neturtingi, tačiau kažkokia ten proga vis vien norėjo viens kitam padovanoti ką nors ypatingo, todėl moteris pardavė savo gražiuosius plaukus, kad nupirktų vyrui apyrankę ar tai grandinėlę jo mylimam laikrodžiui, o jis tą laikrodį pardavė, kad nupirktų jos puikiems plaukams kažkokį papuošalą ar šukas? Tai čia lyg ir tokia istorija. Viskas vyksta ateityj, kur žmonės gyvena tik tam tikromis jiems skirtomis dienomis. Jis gyveno antradienį. Ji – trečiadienį. Jie įsimylėjo, bet niekaip negalėjo būti kartu. Tada abu rado būdą, kaip susieiti kartu...
  Pernelyg nuvalkiotas siužetas, kad ir kaip šviežiai pateiktas. Net ne tame blogumas, tiesiog viskas taip praskrido pro šalį, kad taip ir paliko visą eilę logikos paaiškinimų reikalaujančių klausimų.

Robert Sheckley „Nepaprastas ginklas“ (The Last Weapon)

  Trumpa ir ne itin įdomi istorija apie tai, kaip lengvai viską galima sunaikinti, o dar tiksliau – susinaikinti. Net ir pažangiausios civilizacijos kuria ginklus. Kartais – pernelyg tobulus...

Fritz Leiber „Nesvetingasis Lankhmaras“ (I‘ll Met in Lankhmar)

  Šią istoriją jau teko skaityti papildytame leidime „Nevono Magija“ ir tada ji man labai patiko. Patiko ir dabar. Tai ne mokslinės fantastikos istorija, kaip visos prieš tai ir po to šioje knygelėje. Ši vyksta fantasy tipo pasaulyje, kur ir magija, ir kovos kardais yra pats tas reikalas.
  Lankhmaras yra vienas iš, tarkim, prestižiškiausių miestų Nevone. Yra sakoma, kad gali iš jo išvykti, bet kartą pabuvęs – vis norėsi grįžti ten. Būtent čia ir susitiko du kieti, juokingi ir tiesiog neregėti vyrukai. Vikingo stoto apžėlęs raudonplaukis iš pačių šiaurės gelmių – Fafhrdas (būtent taip ir rašosi) ir pietietis burtininko mokinys, kuris taip niekad ir netapo nei Baltuoju, nei Juoduoju, mat dėl labai romantiškų ir aišku kvailų priežasčių gavo sprukti – Pilkasis Keliautojas. Patariu skaityti ilgesnę istorija ir su šia mažute negaišt laiko, juoba, kad ana „Nevono Magija“ turi ir priešistorę toj pačioj knygoj. Ją rasit tarp Eridano leistos serijos „J.R.R. Tolkieno Mokiniai“. Šie du vyrukai prieis net iki to, kad pavogs visą namą, tad tikėkit, kai sakau, kad nuotykiai jųdviejų, gal ir ne labiausiai kabinantys, bet užtektinai komiški ir švieži.

Fredric Brown „Kupolas“ (The Dome)

  Sakyčiau, kad istorija per trumpa, kad iš viso paliktų kokį nors įspūdį. Apie vyruką, kuris trisdešimt metų slėpėsi po neperregimu kupolu nuo atominio karo. Turbūt jau galit nuspėti, kaip viskas jam baigėsi. Ir deja, nebuvo taip juokinga, kaip žiūrint tą filmą apie panašią situaciją, su tuo ne itin juokingu aktoriumi iš „Rašalo Širdies“...

Harry Harrison „Misionierius“ (The Streets of Askhalon)

  Na, ši istorija jau kur kas geresnė, bent paliko aiškų ir gilų įspūdį.
  Turbūt ne vienas esat kažkaip susidūręs su ta mintimi, kad religija stabdė ir stabdo raidą, vystimąsi ir pažangą? Čia labai savitai tai išreikšta. Gyveno tautelė ir tikėjo Tiesa, greit mokėsi ir labiau už viską troško naujų žinių. Jokių žudynių, karo, neapykantos, net melo koncepcija jiems nebuvo aiški. Ir tada pas juos atvyko krikščionybės skelbėjas, misionierius.
  Tokių istorijų kaip ši – pilna istorijos knygose, ypač tose, kur apie kolonijas, indėnus ir taip toliau. Su religija atsiranda visiškai kitoks mąstymas ir ne visada jis geras. O gal net dažnai kenksmingas.
  Gera istorija. Pakankamai stipri, kad atlaikytų „banalų, nuvalkiotą“ vėją.

Ray Bradbury „Dingęs Marso Miestas“ (The Lost City of Mars)

  Dar viena Marse vykusi istorija su neišnaudotu nė per nago juodymą potencialu ir steampunk duodamomis laisvėmis. Aišku, gal ir įdomu paskaityti, kaip būrelis nuobodžiaujančių ekscentriškų snobų ar šiaip turtuolių pasileidžia ieškoti savotiškos Marso Atlantidos. Ir to ko nerado technologijos, jie aišku atrado per saujelę valandų, o tada jau kaip kam pasisekė suprasti kodėl Mariečiai iš ten paknopstom išsibogino. Kas grįžo, kas ne, vis tiek neįdomu.

  Na ir galiausiai bendrai paėmus visą knygą, tai ji aišku gera. Daug šaunių, trumpų pasakojimų, su geru išliekamuoju įspūdžiu, kuris leis jaustis it keletą knygų per dieną perskaičius. Ir jei po to nebeprisimins nieks tų herojų vardų, tai bent pats nuotykis išliks atmintyj, kažkur galvoj, dėl daugybės priežasčių, kurias jau aiškinkitės patys. Buvo įdomu ir man patiko, todėl duosiu 9/10, ir tą vieną balą atimsiu tik dėl kelių nevykusių istorijų.
  Anotacijos nerašysiu, ji tik vienai knygai, o toji neatspindi visos knygos, nors ir yra fantastiškai fantastiška.

P.S. Ne, knyga ne „nosferatiško tipo“, bet vis tiek gera, jau vien dėl Asimovo verta paimti.