Tai pirmoji mano perskaityta Stephen King knyga ir pirmoji „Eridano“ išleista – „Gyvulėlių kapinės“ (Pet Sematary; „Eridanas“ 1995; ISBN 9986-36-002-1; 351p.) Įspūdžiai? Genialus autorius, bet kartais jau taip gumą tempia, kad norėtųsi, jog ši nutrūktų ir užvažiuotų jam per nagus. Bet, po velnių, knyga gera buvo!
„Katės – gyvūnijos pasaulio gangsteriai,
gyvenantys už įstatymo ribų, ten dažniausiai ir mirštantys.“ 39p.
Viskas gan idiliškai pradedama, mėtant užuominas
ar tiesiai šviesiai pasakojant, kas dar bus ateityje – bet jie dar nežinojo,
kad bus taip ir taip. Tai visai neerzino, erzino tik perpildyti lapai, kai
įtampos greitkelyje dar tik pasirodė fantastinis greičio ribojimą anuliuojantis
ženklas. Keturių asmenų šeima ir jų katinas, atsikrausto gyventi į seną namą,
prie senos girios, priklausančios indėnams. Ten esama gyvulėlių kapinių,
naminių tų, kaip ir jų katino. Kapinės sąlyginai didokos, mat tas jų miestelis,
ar koks galas, įsikūręs apie baisingą kelią, kuriuo nuolatos dunda galingi
sunkvežimiai su tiek ratų, kad tik akyse sušmėžuotų. Jaunieji jų vaikai pirmą
syk susiduria su klaikia mirtimi, pajutę ją tose kavinaitėse, kur visi
antkapiai keistai sudėlioti spirale. Bėda ta, kad toji mirtis ten juntama dėl
to, kad miške esama kai ko daugiau, kai ko, kas kilo iš klaikių indėnų legendų.
Kai ko, kas gali sujaukti smegenis net ir labiausiai užsispyrusiam...
Puikiai, nors ir ne idealiai
tiksliai, panaudotas Vendigo mitas. Nemažai, kaip tyčia, yra tekę domėtis šiuo
padaru, tad malonu buvo matyti tokį veiksmingą išnaudojimą šitokio baisingo,
baisingo demono. Vietomis aprašymai taip į galvą lysdavo, kad jau tikrai ir
šiurpoka darydavosi, ir vis vien, taip įdomu. Į pabaigą nė atsitraukti
nebegalėjau.
Duosiu knygai 9/10, balą atėmiau, mat tikrai
kartais guma ištempta daugiau nei man kantrybė leisdavo kentėti. Bet kad jau
Kingas yra tikras Horror King‘as, tai daugiau priekaištų ir nebeturiu.
P.S. „Prakeiktųjų
karalienė“ turbūt dar ilgokai vėluos dėl tam tikrų nesklandumų, susijusių su
brokuota knyga. Bet „Obuolys“ žadėjo naują, jei gausiu – šaunuoliai, pagarba
jiems.
Anotacija: Luisas
ir Reičelė Kridai. Ideali jauna šeima, kurioje auga du žavūs vaikučiai. Nusipirkę
namą tikisi laimingai sulaukti senatvės ir... mirties. Tad gildtinė nelaukia;
netrukus ji jau šiepia savo aštrius grasius dantis. Deja, paaiškėja, kad yra
dalykų kur kas baisesnių nei pati Mirtis...
Filmų beje nežiūrėjau, bet pridedu treilerius. Matyt, pažiūrėsiu netolimoj ateityj vis tiek...
