Oliver Bowden - Assassin's Creed: Revelations

  Na va. Nors ir ne paskutinė Oliver Bowden knyga, bet ši, "Assassin's Creed: Revelations" ("Ace Books" 2011; ISBN 978-1-937007-42-3; 498p.) yra paskutinė knyga apie Ezio Auditore. Žymųjį asasinų mentorių, kuriuo net pats Altairas būtų didžiavęsis. Ir iš visų knygų apie jį, ši tikrai parašyta geriausiai.

"My name is Ezio Auditore. When I was a young man, I had liberty, but I did not see it; I had time, but I did not know it; and I had love, but I did not feel it." - 475p.

  Ezio kelias jį atveda į Istambulą (Konstantinopolį), kur Altairo draugai, jo paties raginami, kažkada paslėpė raktus nuo bibliotekos. Bibliotekos su tiek žinių, kad, žinoma, ir templieriams ten reikia įsibrauti. Jau juokinga daros, kaip tie vyručiai atrodo nieko savo neturi, o tai ką turi - pavogė iš asasinų. Ko pasekoje, Ezio ne tik turi surasti raktus, bet ir atgal parsivogti tai, kas pakliuvo į templierių rankas.
  Istambule jis sutinka vietinius asasinus, kurie turi daug ko savo senąjį mentorių išmokyti. Nauji ginklai, nauji judesiai, nauji sąjungininkai ir blogiausia - naujos aferos. Osmanai plėšosi tarpusavyje dėl sosto ir deja jų keliai kertasi su asasinų keliais. Net įspėtas nesikišti, Ezio tiesiog negali. Tik kad atskirti kas draugas, o kas priešas - darosi vis sunkiau. To pasekoje padaroma daug brangių klaidų...
  Na ir žinoma, kaip Ezio, net ir senstantis, be moterų? Visame Istambule jo akį pagauna ta vienintelė italė, kuri turi viską ko reikia, kad padėtų jam jo misijoje. Moteris vardu Sofia. O dar vėliau ir kita, padėjusi jam padėti tašką, Jun iš Kinijos (besidomintys Assassin's Creed žaidimais turbūt žino apie ką kalbu).
  Patinka man jų visų netobulumas. Kiekvienas herojus, įskaitant ir templierių Haytham, pridaro begales klaidų, kartais ir labai baisių, nedovanotinų. Ir suklupę jie nepuola tuoj pat keltis, lyg niekur nieko. Taip, jie pakyla, bet žymės visada lieka. Tai pritaikoma ir Ezio, šioje paskutinėje jo knygoje, kuri užbaigė vieną istoriją ir, atrodo, pradėjo naują. Duosiu jai pelnytą 10-10 ir priminsiu, kad šios knygos tinka ne tik tiems, kurie nori prisiminti istoriją iš žaidimų, bet ir tiems, kurie tų žaidimų nė nenori pradėti.

Oliver Bowden - Assassin's Creed: Renaissance [#1]

  Pagal viską, Oliver Bowden knyga "Assassin's Creed: Renaissance" ("Ace Books" 2009; ISBN 978-0-441-01929-8; 473p.) yra pirmoji serijoje. Aš pirmiausia perskaičiau penktą, Haytham ir Connor Kenvėjų knygą, mat buvo kaip tyč po mano šanso užbaigti tą žaidimą, kuris paliko labai gerą įspūdį, tiesiog norėjau dar. Tada, su savo buka galva, pasiėmiau trečią knygą, knygą apie Altairą, mat sumečiau, jog ji, kaip ir žaidimas, bus pirmoji. Knygos gale Ezio Auditore užverčia kažkieno aprašytą Altairo gyvenimą dienoraštyje ir tiesa paaiškėja - susimoviau. Vėl. Bet štai, pagaliau, suvokiau savo klaidą ir ją taisau. Mano rankose baigta pirmoji knyga, nors jos istorija pasakota antrame žaidime.
  Knygoje (kaip ir žaidime) susipažįstame su jaunuoliu, Ezio Auditore (Etsijo Auditore iš Firenzio), kuris ruošiasi perimti tėvo verslą, banką. Tuo jis ne itin džiaugiasi, bet tėvui nepaklusti nė nesiruošia, juoba, kad bankininko dalia nėra tokia ir bloga. O laisvalaikiu vis dar gali stogais lenktyniauti su vyresniu broliu, rankioti plunksnas jaunėliui, mokyti skausmingų pamokų tų, kurie negražiai mergina jo sesutę ir slapčiomis lankytis pas gražuolę savo simpatiją - Kristiną. Bet šiltas Florencijos dienas užtemdo nelaimės debesys. Debesys su Templierių kryžiumi, privertę Ezio atsisakyti visko, apsivilkti asasinų abitą ir netgi palikti savo gimtąjį miestą. Ir, atrodo, pačiu laiku, mat tarp asasinų jau sklando gandas apie Pranašą, kuris įžengs į Miestą ant Vandens kai į jį bus įneštas Rojaus Obuolys. Tiek Pranašą, tiek ir patį Obuolį asasinai turi žūt būt apsaugoti.
  Knyga tikrai tiks tiems, kurie nori pakartoti istoriją, bet nenori peržaisti žaidimų (aš tarkime mėgstu sužaisti senus žaidimus prieš išeinant naujam toje serijoje, bet Ezio žaidimuose mane tiesiog žudė tas Leonardo sukurtas skraidantis aparatas...), bei tiems, kurie metė ar tiesiog nesugebėjo pamilti žaidimų dėl to nuolatinio šokinėjimo pirmyn atgal laike tarp herojų. Čia istorija vientisa, be trukdžių.
  Pačiai jai duosiu 8/10, mat nors ji gera, o ir žaidimas man tikrai patiko, bet vietomis pritrūko veiksmų aprašymų, tekstas kartais prarasdavo sklandumą, ką mačiau vertimuose, bet niekad nemačiau originaliame tekste. O dar tie itališki žodžiai...