Nieko nežinau apie lietuvišką Mary Shelley "Frankenšteiną" (Frankenstein; "Oxford University Press" ISBN 0-19-281532-6; 223p.), o e-knyga (angliška, bent jau) mačiau jau iš anksto patiekiama be įžangos, antros įžangos, paaiškinimų, pastabų dėl teksto ir prefeiso, ką padaryti siūlau ir jums. Praleiskit VISKĄ ir pradėkit nuo pirmojo laiško, kuriuo prasideda Frankenšteino istorija, kitaip spoilo gausit tiek, kad nereiks ir filmo žiūrėt.
Iki pusės knygos skaityti buvo ir sunku, ir labai nuobodu. Kaip koks "Inception" filmas: kažkoks vyrukas rašo laiškus savo sesei. Rašo apie išgelbėtą vyrą šiaurės ledynuose, prisistačiusį Frankenšteinu. Tada rašo jo pasakojimą, ir jo atpasakojamą Monstro pasakojimą. Nuobodžiausia buvo skaityti apie jo vaikystę, apie tą merginą, kurios vardą užmiršau, apie jo motinos istoriją iki jo gimimo ir taip toliau. Viso to istorijai tikrai reikėjo, bet buvo labai neįdomu.
Frankenšteinas sukūrė žmogų, tobulesnį ir visu kuo pranašesnį. Prikėlė jį gyvenimui, bet jis buvo toks šlykštus pažiūrėti, kad jo kūrėjas ėmė ir dėjo į kojas. Be kalbos, be suvokimo monstras liko vienas ir turbūt tik per stebuklą prieš išeidamas sugebėjo kelnes užsimauti. Daug nuotykių, nors ir gan pasyvių, išgyveno iki vėl sutiko savo kūrėją, savo tėvą, kuris vis dar nenustojo juo bjaurėtis iš visos dušios...
Knyga įdomi tik nuo antrosios pusės, bet įdomi. Ją sunku skaityti, bent jau anglišką, bet įsivažiavus ir tai susiguli. Ir visgi knygai duosiu 9/10. Kodėl? Nes Frankenšteinas yra pats bjauriausias žmogus savo rasėje, kurią taip mylėdamas siekė sunaikinti savo šlykštųjį kūrinį.
