Jazz Bashara su savo musulmonu tėvu (tai pabrėžiu, nes jis - praktikuoja, o ji - ne) į Mėnulio miestą Artemį iš Saudi Arabijos (atrodo, nepykit jei maišau) atvyko, kai jai buvo 6 metai. Apie jokį grįžimą į Žemę nebegali būti nė kalbos, mat Jazz čia užaugo ir ketina čia likti, kad ir kas benutiktų. Tačiau Žemėje ji turi susirašinėjimų draugą. Ar greičiau net biznio partnerį. Tokią pačią sielą, kaip ir ji: žmogų, kuris tenorėjo išgyventi ir prasigyventi, kai gyvenimas mėtė ir vėtė į vis blogesnes situacijas. Dabar jie praktiškai kontroliuoja kontrabandą, patenkančią į Artemį, tą vienintelį mėnulio miestą. Paprastai jie net labai atsargūs, tačiau, kai ant Jazz metaforinio stalo numetamas milijono slugų (tokie jų pinigai) pasiūlymas - ei, kas gali ją kaltinti, jog susigundė?
Vengiant spoilerių ir įdomaus skaitymo, supaprastinsiu: Artemyje jie gaminasi orą patys. Jo gaminimo rezultatai vienaip ar kitaip pateikia ir kitokių neblogų šalutinių produktų, išgaunamų to degimo metu. Tai vienintelė rimta kompanija Artemyje, ir nors jos produktai neatrodo, kažkuo ten ypatingi - yra kas rado, kaip visu tuo pasinaudoti. Ir Jazz su savo ne tokių jau ir mažu heistu ką tik pasimaišė tiems dideliems žmonėms po kojomis, bei sujaukė jų planus. Dideliems žmonėms, tokiems, kaip senamadiški "nužudžiau tave, kad kiti pasimokytų" mobsteriai, kurie per Jazz rizikuoja prarasti astronomines sumas.
Jazz tikrai fantastiškai parašyta herojė. Ji - juokinga, stipri ir labai protinga, bei, kaip ir Watney, yra pasiryžusi išgyventi situacijose, kurios noro gyventi tikrai neįkvepia. Bet jei ieškote Marsietis 2, tai čia tikrai nėra ta knyga. Ji - visiškai kas kita, ir miego dėl jos tikrai nebūčiau aukojęs. Bet ji man patiko kitaip, patiko šviežumu, kitokiais herojais, kitokiu veiksmu, tad be sąžinės graužaties duodu 10/10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.