Jaunoji knygų graužikė, panelė Baker, gauna neregėtą progą prižiūrėti savo dėdės burtininko namus, kol jis bus išvykęs gydytis. Nuostabus sodas, jokios bereikalingos namų ruošos, ar erzinančių taisyklių, ir svarbiausia - puiki biblioteka. Tačiau nė paros ten nepraleidusi, ji jau įsivelia į keisčiausius nuotykius. Pirma tai, šiame name kambarių atrodo begalė, ir kai kurių ji tiesiog negali rasti antrą kartą. Antra, tai sode gyvenantys ir jį prižiūrintys padarai - pernelyg savivaliauja su augalais. Trečia - ten esama ir kažin kokio monstro, per kurį jai baisu ir išeiti laukan... Ak, ir dar netyčia sudegintas, ir to pasekoje putų audra užvertęs muilas.
O išeiti teks. Mat Karalius priėmė ją padėti jo bibliotekoje. Iš karališkosios šeimos išdo spėriai plaukia ištekliai, ir jiems jau neramu, labai neramu. Taip neramu, jog tuoj reikės pradėti galvoti, ar nepardavus šių nuostabių knygų. Čia panelė Baker ir sutinka Sophie, paties Howl'o Pendragon žmoną, ir įsivelia į gan rimtą detektyvą bandant išsiaiškinti, kas bando sužlugdyti karališkąją šeimą.
Knyga kur kas smagesnė už praeitą, bet, kaip ir minėjau, iš tiesų pakaktų perskaityti pirmą. Howl'o labai mažai tiek šioje, tiek praeitoje knygoje, tik čia dar veiksmo daugiau, tad buvo įdomiau. Duodu stiprų 8/10. Džiaugiuosi, kad perskaičiau.
