Jen Campbell "More Weird Things Customers say in Bookshops | Weird Things . . .

Autorius: Jen Campbell
Pavadinimas: More Weird Things Customers say in Bookshops
Serija: Weird Things Customers say in Bookshops 2
Žanras: Negrožinė, Humoras
Psl.: 251p.
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Kaip jos taip lengvai skaitosi? Tik pasiėmiau ir jau pabaigiau. Žodž., norėčiau tikėti, jog čia išsivystys kokia nors serija ir taip, kas kelis metus, gausim po naują, nu nes smagu. Daug tokių jau skaičiau, ir apie kasininkes, ir apie dar kažką. Įdomu gi kartais. Ir pasimokyt yra ko.

Apie Knygą: Šį kartą buvo kur kas daugiau juokingų, nei siutinančių žmonių. Gal dėl to, jog gan didelė knygos dalis skirta knygos pasirašinėjimams. Kai kurie žmonės juk tik nori švarios knygos. Ei, autoriau, baik peckiot tą savo nelemtą knygą! O, ir gal dar turite ją baltu viršeliu? Kiti gi žmonės ne visai supranta, kaip tie pasirašymai vyksta. Va, kabo ženklas, jog pasirašinėjate knygas. Kaip tai, šitą parašėte ne jūs ir todėl nepasirašysite? Kaip kvaila.

Mano Nuomonė: Na, ką gi aš galiu pridurti? Labai lengva ir linksma knyga. Jei kada keliaujant reikia greituko, tai čia pati ta.

Smagi knygelė. Lyg ir storesnė, o susiskaitė net greičiau nei ana. Duodu 5/5.

Jen Campbell "Weird Things Customers Say In Bookshops" | 1

Pavadinimas: Weird Things Customers Say in Bookshops
Autorius: Jen Campbell
Serija: Weird Things Customers Say in Bookshops 1
Žanras: Humoras, Negrožinė
Psl.: 119p.
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Vieną naktį baigiau knygą ir dar nesijaučiau pavargęs. Pagalvojau, reikia pradėti kitą, paskaitysiu skyrių, gal du. Pasiėmiau tam Jen Campbell knygą "Weird Things Customers Say in Bookshops" - Keisti Klientų Pasisakymai Knygynuose. Ir, vaje, kokia tai buvo klaida. Perskaičiau pusę ir turėjau pats iš savęs atimti, kad užmigt prieš auštant.

Apie Knygą: Kaip ir indikuoja pavadinimas, tai knyga apie keistus dalykus, kuriuos leptelėdavo klientai knygynuose. Kai kurie dalykai - juokingi. Kaip tarkime moteris, kuri ieškojo bendravardės parašytų knygų, nė nežinodama, ar tokių egzistuoja. Kiti gi dalykai bene graudūs. Tarkime žmonės, kurie ieškojo Anės Frank "Dienoraščio" tęsinio. O treti tiesiog siutino. Kaip tėvai, leidę vaikams sugadinti knygas ir dėl to reikalavę, kad jiems jas parduotų pigiau.

Mano Nuomonė: Ne tiek juokiausi, kiek siutau dėl žmonių kvailumo. Kaip labai jų mamos nieko neišmokė, gėda net, ir už juos, ir už jas. Parduotuvių darbuotojai - bene šventieji, mat iš kur tiek kantrybės - neįsivaizduoju. O tie keli juokingi dalykai tikrai buvo verti paskaityti tokią trumpą ir lengvai skaitomą knygelę.

Smagu buvo, kad ir kaip žmonės siutino, vis vien, geriau žinoti, nei nežinoti. Duodu 5/5, mat jau vien, kad tokia egzistuoja, reikia džiaugtis.

Craig Alanson "Zero Hour" | Expeditionary Force 5

Autorius: Craig Alanson
Pavadinimas: Zero Hour
Serija: Expeditionary Force 5
Žanrai: Mokslinė Fantastika, Humoras
Psl.: 494
Įvertinimas: 5-5 | Goodreads

Nuostabu, kaip "Zero Hour" - jau penkta knyga, bet istorijos kokybė vis dar tokia nuostabi. Buvo ir įtampos, ir sudėtingų planų, ir juoko iki ašarų. Tikrai labai gera knyga. Tik prieš skaitant čia mano bandymo papasakoti apie ką jį, tikiuosi, perskaitėte visas knygas prieš tai.

Vos Džo Bišopas prarado paskutinę viltį vėl išgirsti savo draugo, įkyraus DI balsą, o tuo pačiu ir bet kokią viltį grįžti į Žemę, šis ėmė ir atsibudo. Skipį Didingąjį jo paties viduje persekioja Kirminas, sukurtas tos pačios Senosios Rasės, kuri sukūrė ir jį. Kirminas buvo sukurtas tam, kad sunaikintų sumaištavusius DI, bet ar tai Skipis elgiasi taip, kaip jo kūrėjams nepatiktų, ar pats Kirminas nušoko nuo proto - dar reiks išsiaiškinti ir dievaži, kartais net aš nežinau kuo tikėti. Skipis gavo su tuo Kirminu kovoti jau antrą kartą, ir šį kartą užtruko dar ilgiau, nei pirmą syk, tuo galutinai įtikindamas Smagiąją Piratų Šutvę, jog be Skipio jie tiesiog mirs čia, kosmose. Tad vos grįžęs DI suskubo visiems žerti sarkastiškus komentarus apie nevalyvas beždžiones, tvarkyti gerokai apgadintą laivą, bei aiškintis su Džo. Mat, Skipis vos liko gyvas, jo galios - gerokai sumenkusios, o energija - beveik visai išbaigta. Jis vos sugeba vienu metu palaikyti visas laivo sistemas - veiksnias, tad didelę dalį naštos teks prisiimti jo draugams. Žinoma, tam niekas neprieštarauja, mat jei Skipis grįžo, vadinasi grįžo ir viltis.

Prieš mąstant, kaip grįžti namo, deja teks vėl nukrypti nuo kurso. Skipis tiesiog neišgyvens pakankamai ilgai, o tada jau galai žino, kas nutiks. Tad būtina jam rasti Senosios Rasės paliktą artefaktą, kuriuo jis galėtų susitaisyti ir pribaigti Kirminą, iki tas pribaigė jį. Tai tikrai nėra lengva užduotis, mat pirma tai, ateivių pilietinis karas reiškia, jog sunku nepakliūti į tarp-žvaigždinį kosminių laivų kamštį. Tokį, kuriame tu vairuoji savartyno markės laiviūkštį ir visi tavęs labai nemėgsta. Ir gal net nori nužudyti. Ne, nužudyti tai tikrai nori. O antra, tai dauguma vietų, kur verta tų artefaktų ieškoti - tebeturi Senosios Rasės paliktą apsaugą, o Skipis tiesiog per silpnas, kad įtikintų ją, jog jis irgi sukurtas tų pačių asmenų. Vienintelis būdas apeiti apsaugą yra tapti jai nepavojingu. Bet tai lengviau pasakyti, nei padaryti, žinant jog ten greičiausia laukia daug pavojų, o tie žmonės - tokie trapūs...

Knyga buvo labai linksma ir įdomi. Labai, labai laukiu šeštos, o tuo tarpu šiai duodu 5/5

Neven Iliev "Fizzlesprocket" | Everybody Loves Large Chests 2

Pagaliau. Pagaliau gavau paskaityti antrą Neven Iliev knygą serijoje Everybody Loves Large Chests, "Fizzlesprocket" (Everybody Loves Large Chests 2; ASIN B07B42T4YD; 306p.; Goodreads). Pirmoji man labai patiko. Antroji jau ne taip labai, mat per visokius nešvankius juokelius pusė knygos tiesiog nieko nevyko. Bet antroje pusėje viskas ėmė labai spėriai gerėti.

Pastebėjęs, jog kartais net žemoko lygio herojai yra stipresni už jį, Boksis (Dėžius?), mūsų mimikas-skrynia, nusprendė išsiaiškinti kas, kaip ir kodėl, bei, kaip tai pritaikyti sau. Prieitos išvados buvo gan paprastos: jų sugebėjimų statistiką gerokai pakelia jų dėvimi šarvai, amuletai, bei ginklai. Deja, pritaikyti tai praktikoje pasirodė kur kas sunkiau. Mat net jei Boksis būtų nusiteikęs išleisti savo sunkiai (o kartais ir ne visai) uždirbtus auksinius, tai deja aplink tikrai nėra jokios parduotuvės, kuri pardavinėtų dėžės formos šarvus. Natūralus sprendimas buvo išmokti kalvio amato pačiam ir pasigaminti ko reikia. Tik čia, vėl problemos...

Bet kokie monstrai, kad ir kaip jie panašūs į žmones, jiems kelią neaiškią, nesuprantamą baimę. Tad net atrodančio beveik, kaip žmogus, Boksio dauguma tiesiog vengia, bijo ir kartais net ima jausti pyktį, kas gali sukelti daug nemalonumų, mat jei mimikui teks gintis, na, mimikui teks gintis. Antroji problema atrodytų buvo lyg ir išvengiama. Tai - visokie sargybiniai ir detektyvai, ieškantys didžiojo sprogimo kaltininko, to paties, kur iššlavė didelę dalį žmonijos. Nors oficiali versija skelbia, jog tai padarė elfai, mat tai duoda pretekstą su jais pradėti atvirą karą, nieks neneigia slapto reikalo sustabdyti ir nubausti tikrąjį nusikaltėlį. Ir, reikia pripažinti, aukšti, tamsūs, paslaptingi ir nekalbūs vyrukai - tikrai labai įtartini.

Kaip ir sakiau, per daug jau ten juokų buvo ir greit jie tapo tikrai nejuokingai vulgariais, bei pabodo iki gyvo kaulo. Laimei, antroje knygos pusėje viskas gan staiga liovėsi ir veiksmas ėmė greit judėti į priekį. Pabaiga buvo jau labai gera, tad tikrai skaitysiu ir trečią. O šiai duodu 4/5.

Craig Alanson "Black Ops" | Expeditionary Force 4

Trečioji knyga, jei pamenat, man pasirodė kiek pratampyta. Tad ketvirtą knygą Craig Alanson serijoje Expeditionary Force "Black Ops" (Expeditionary Force 4; ASIN B07121G4ZC; 673p.; Goodreads) ėmiau jau kiek atsargiau. Laimei ši, nors ir labai ilga, tačiau nenuvylė.

Linksmoji Piratų Šutvė susitelkė į vieną tikslą: užtikrinti, jog žemei niekas nebegresia. Tam jiems reikia žinių iš tų šaltinių, kurie būtų labiausia suinteresuoti pakenkti žmonijai. Padedami Didingojo Skipio, jie mokosi kovoti, šaudyti ir netgi pilotuoti visa ką tik turi ateivių, tad sužinoję apie priešų planus, netruko sukurpti pakvaišusio plano. Jie, sabotažu, sukiršins dvi priešų gentis. Mat jei tie kovos tarpusavyje, tai jau į Žemę tikrai niekas nenorės vykti, ypač turint galvoje, jog kelionė ten nebūtų labai trumpa dėl wormhole stokos.

Kitos problemos, tuo tarpu, tik rimtėja. Skipis įlindo į rasto žuvusio DI konteinerį norėdamas pažiūrėti, kaip ten viskas veikė ir gal būt rasti užuominų apie tai, kas tą DI pražudė. Atsakymai, deja, nei jo, nei Džo Bišopo, visai nenudžiugino. Rasė, kuri sukūrė šiuos DI, nenorėjo, kad jie, jei jau taip nutiktų ir DI taptų sąmoningi, kad jie dar ir priešiškai nusiteiktų, tad apsidraudė sukurdami ir priešnuodį šiems genialiems padarams. Tai toks kirminas-virusas, kuris, atrodo, ir suėdė rastą DI. Ar tai reiškė, jog DI tapo agresyviu? O gal tai pats kirminas, kuriame radosi klaida? Deja, į šiuos klausimus Skipis atsakyti nespėjo, mat kirminas pabudo ir jame, palikdamas visą Piratų Šutvę mėginti pritaikyti turimas žinias ir išgyventi, iki Skipis tą kirminą įveiks, arba...

Prijuokino vietomis iki ašarų. Kitose vietose įtampa neleido atsitraukti. Dar trečiose įtampa neleido atsitraukti, bet Skipio komentarai juokino iki ašarų. Žodžiu, 5/5, nes ką jau čia.