Haruki Murakami - Dansu Dansu Dansu [Žiurkė #4]

  Na, dabar aišku, kodėl ši Haruki Murakami knyga pridedama prie Žiurkės trilogijos kaip pliusas, o trilogija lieka trilogija. "Dansu Dansu Dansu" (Dance Dance Dance; "Baltos Lankos" 2004; ISBN 9955-584-38-6; 391p.) jau kaip ir nelikę tų reikalingų herojų, kad galima būtų vadinti tai kokia nors serija. Beje, kaip įdomu, šios knygos leidimas - senesnis nei praeitos knygos, kurią turiu. Keista turėti porą serijos knygų, kur pirmesnė - naujesnė.

  "Tad jei tikrai stengiesi būti laimingas, tai ir būni - iki tam tikros ribos." 251p.

  Istorija patiko gal ne tiek, kiek "Avies Medžioklės", bet vis vien patiko. Gumos tempimas vis dar žvėriškas, japoniškų patiekalų pavadinimų tiek, kad ėmiau googlinti kaip tai bent jau atrodo. Bet kai prasilauži pro tą nieką... Praeitoje knygoje istorija man atrodė apčiuopiamesnė. Čia - išaugo misticizmo kiekis pagrindinėje gijoje, o kitos gijos sudarė patį knygos gerumą, tarkim, pasakotojas susipažino su visų užmiršta trylikamete. Ji - nelanko mokyklos, jos mama - menininkė, jei sumano kur vykti, tai ir vyksta, pamiršus viską, net ir dukrą. Graži draugystė, kai trylikametę autorius nupiešė ne tokią, kokias mes čia turim, kad nesinori daugiau penkių minučių kalbėt, mat puoli į depresiją dėl pasaulio ateities. Kas dar? Įdomus buvo ir naujas pasakotojo draugas, buvęs jo bendraklasis, dabar - aktorius. Na o pati istorija vėl veža į tą Delfino viešbutį, apie kurį ir sukasi istorija. Kažkodėl buvo nuspręsta, jog tas taškas - svarbus. Man tai aišku - neaišku. Kodėl pvz ne Džėjaus senasis baras? Ar kokia plokštelių parduotuvė iš pirmosios knygos?
  Žodžiu, Žiurkės Trilogija+ - kažkas fantastiškai nepaaiškinamo, koks tai detektyvinis fenomenas, kai tai net į detektyvą nepanašu, bet gi narpliot tenka daug ką. Pažintis su Murakamiu - gera, nespjausiu, skaitysiu toliau ko prirašęs. O šiai knygai duosiu 7/10, nors ir tikrai patiko, BET... Paliko per daug klausimų ir neaiškumų.

P.S. Angliška versija gale turėjo pirkimo lipduką. Japonišką, su Jenų suma. Buvo labai įdomu pamatyt!

Haruki Murakami - Pinball, 1973 [Žiurkė #2]

  Antroji Haruki Murakami "Žiūrkės" serijos/trilogijos+ dalis "Pinball, 1973" ("Kodansha int"; 1980m; 215p; ISBN 4061860127;) jau kur kas sklandesnė už pirmąją. Apie ką ji? Na, ne visai žinau, bet buvo gražu ir įdomu.
  Knygos veiksmas prasideda prieš pirmosios epilogą, t.y. čia pasakotojas dar nevedęs, nors Žiurkės ir pasakotojo istorijos jau padalintos į du atskirus gabalus toje pačioje lėkštėje. Pats Žiurkė - dar ne rašytojas, bet apie neapykantą turčiams daugiau nebekalba. Šį kart jį kamuoja visai kas kita. Šį kartą jam tiesiog reikia pabėgti, įsilieti į minią ir išnykti. Tuo tarpu pasakotojas gyvena su dvynėmis be vardų, todėl vadina jas numeriais ant jų marškinėlių. Jos tiesiog išdygo jo gyvenime ir apsigyveno su juo. O jis pats tuo tarpu skendi prisiminimuose, kaip smagiai leido laiką su Žiurke prie Kiniško Bilijardo (pinball) automato, tokio ypatingo, kosminio laivo tematikos, su trimis... Kaip vadinas tie muštukai, kuriais mušinėji kamuoliuką, kad neišriedėtų? Tai va, su trim tais. Galiausia, neapsikentęs imasi ieškoti to daikto, nors čia aišku būtų galima įžvelgti visai ką kitą. Juk ir jaunystė prie to aparato prabėgo, ir draugystė užsimezgė bene prie to aparato.
  Kol kas mano pažintis su Murakamiu davė tokių vaisių - jo herojai - rūko, geria alų ir nemiega, o valgo daugiausia riešutus, paduodamus prie alaus. Jo herojai - linkę personifikuoti daiktus, o kitus, atrodytų svarbius - nutrenkt bala žino kur. Jis, autorius, sugeba parašyti visai neprastą veikalą apie, atrodytų, visiškai neįdomią temą. Mat čia nemažai pasakota apie Kinišką Bilijardą, kaip nekeista - buvo įdomu paskaityti. Net nežinojau, kad jie buvo tokiu fenomenu ir kad tokios firmos užsiėmė jų gamyba. Aišku, jei čia surašyti faktai, o ne šiaip kažkas. Netikrinau. Įdomu, bet ne tiek. O knygai duosiu 8/10 ir pagaliau imsiuosi "Avies Medžioklės", kurią knietėjo perskaityt (stengiuosi suskaityt kuo daugiau popierinių knygų, kad ramesne sąžine galėčiau įsikibti į planšetės gelmes), o negalėjau, mat tai TREČIA knyga iš KETURIŲ. Aš, kaip ir sakiau, suprantu, kodėl jie nevertė pirmų dviejų, juk tai buvo praktiškai neįmanoma, tų knygų angliškas tiražas pasibaigęs, o japonišku man nė domėtis nėr prasmės, mat, kad ir kaip norėčiau, japonų kalbos - nemoku. Bet mano smegeninė tiesiog užvirė - kaip, tu skaitysi trečią knygą, kai dar dvi priekyj? Ne, ne. Eik, ieškok, kuiskis, mes nieko nežinom, tavo reikalas, ką nori - tą daryk, bet rask. Gana prisiskaitei knygų nuo vidurio, serijų - nuo galo ir taip toliau. Dabar gražiai ir tvarkingai... Radau. Perskaičiau. O dabar - atsikvėpkim... (pagalbos ir pan. - rašykit el. paštu kontaktuose)

Haruki Murakami - Hear the Wind Sing ["Žiurkė" #1]

  Nusipirkau Haruki Murakami knygą "Avies Medžioklė", ir sukirbėjo kažkas - reikia patikrint ar tai tikrai "stand-alone" (savarankiškas) kūrinys, o ne serija. Ir ką jūs manot? Tai - trečia iš keturių knygų. Pirmosios dvi atrodo jau išparduoto tiražo, tad nenuostabu, jog negavome, juoba, kad jos abi labai trumpos ir dar ne tokios geros (kiek žinau), mat Murakami dar tik "mokėsi rašyti" (tarkim). Pirmoji knyga "Hear the wind sing" ("Kodansha INT" 1979; ISBN 4-06-186027-7; ~130p.) lengvai skaitosi, bet nėra lengvai suprantama.
  Tokios istorijos man kažkuo visada patikdavo, toks padrikas pasakojimas, įterpiant visokių pastraipų su informacija, kuri neatrodo kuo nors susijusi su tekstu. Ir vardų šioje knygoje visai nėra. Pasakotojo draugas pravardžiuojamas Žiurke, barmenas vadinamas vien raide J (lietuviškai mačiau rašo "Džėjus"), pasakotojo mergina "toji, su keturiais pirštais" ir panašiai. Tokio kaip ir veiksmo nusakyt negalėčiau, viskas - vieni apmąstymai, filosofavimai, alaus ir cigarečių naikinimas ir kažkada pažinotos merginos paieškos. Man net pasirodė, jog tai galėtų būti ta pati "su keturiais pirštais", bet tai nebuvo patvirtinta, tad nieko neteigsiu.
  Keista šiaip, bet susiskaitė tikrai lengvai. Tik gauti ją buvo iki pasiutimo sunku, bet pavyko. Duosiu 9/10, mat nors patiko, bet ne viską iki galo supratau, tad gal už savo kvailumą atimu balą.
[Goodreads]